- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-06
- Bylos Nr.
- e2YT-16939-1080/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10956-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- I. M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- B. O., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – B. O., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. M. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio Z. G. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis Z. G.. Po Z. G. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, nes, pareiškėjos žiniomis, sutuoktinio vardu nebuvo įregistruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėja būdama santuokoje su Z. G. 2001 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2002 metais pradėjo statyti sodo namą (statyba užbaigta 2024 metais). 1992 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja, jos sutuoktinis ir dukra lygiomis dalimis (kiekvienas po 1/3 dalį) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai valdė ir tvarkė kartu, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas kaip I. M. G. nuosavybė, nenurodant, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutuoktiniui mirus pareiškėja toliau tvarkė ir valdė visą turtą kaip savo nuosavybę, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo B. O. (pareiškėjos dukra) atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja I. M. G. ir Z. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 1992 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja, jos sutuoktinis ir dukra lygiomis dalimis (kiekvienas po 1/3 dalį) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2001 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas su sutuoktiniu įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pareiškėjos vardu. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis Z. G. mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo Z. G. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties ji ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja savo gyvenamąją vietą nurodytame bute yra deklaravusi nuo 1988 m. balandžio 18 d. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja tiek iki savo sutuoktinio mirties, tiek ir po to rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas. Bylos duomenimis, pareiškėja taip pat mokėjo įmokas sodininkų bendrijai už santuokos metų įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes atsiliepime patvirtino ir suinteresuotas asmuo B. O..
8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti savo sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo sutuoktinio Z. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Z. G. palikimui priimti
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos I. M. G. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Z. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Z. G. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.