Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jo atstovui advokatui D. B., nukentėjusiajam K. Ž., išnagrinėjusi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2015 m. spalio 7 d., apie 23.58 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,46 promilės girtumas (po paklaidos), bei, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl ko atsitrenkė į stovinį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 101, 114 bei 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. parodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies, t. y. neneigia, jog neblaivus vairavo transporto priemonę, galėjo padaryti nukentėjusiojo automobiliui nustatytus apgadinimus, tačiau kategoriškai tvirtina tyčia iš eismo įvykio vietos neišvažiavęs. Tą vakarą buvo po koncerto, vežė į namus draugą, automobilį (automobilis priklauso lizingo bendrovei, tačiau faktinis valdytojas yra jis) vairavo jo žmona. Jis buvo išgėręs alkoholio, su nustatytu girtumu sutinka ir jo neginčija. Atvažiavus iki draugo namų, žmona suprato, kad nesugebės kieme apsisukti. Vidiniame kieme buvo mažai vietos, žmona tą vakarą pirmą kartą vairavo automobilį „Toyota Avensis“, iki tol važinėjo ženkliai mažesniu „Mitsubishi Colt“, buvo nepratusi prie naujo automobilio gabaritų. Ji paprašė, kad jis apsuktų automobilį, kadangi pamatė, kad pati saugiai, nekliudydama kitų automobilių, to nepadarys. Jis atsisėdo už automobilio vairo ir iš lėto, judėdamas atbuline eiga, apsuko automobilį. Manevro metu jokio kontakto nepajuto, tačiau vienu metu žmona sušuko sustoti. Jis išlipo iš automobilio (tuo metu „Toyota Avensis“ jau buvo apsukta) ir priėjės apžiūrėjo stovėjusį „Opel“. Pamatė mažus įbrėžimus priekiniame kairės pusės bamperyje, priekiniame dešiniame sparne. Ant savo automobilio apgadinimų nematė, gal buvo kažkokia dėmė, galimai atsiradusi jam kliudant kitą automobilį, o gal tai buvo purvas. Nebūdamas tikras, ar tai jis apgadino „Opel“, liepė žmonai parašyti raštelį, kuriame nurodė savo telefono numerį. Raštelį užkišo už „Opel“ valytuvo, be to, žmona dar nufotografavo automobilį su užkištu lapeliu. Būdami įsitikinę, kad jeigu prireiks, savininkas galės nekliudomai susisiekti, išvažiavo. Spėjo nuvažiuoti gal keliasdešimt metrų, kai po minutės, tuose pačiuose vidiniuose kiemuose privažiavo policijos pareigūnai ir sustabdė. Jie nuvažiavo iki apgadinto automobilio, už valytuvo buvo paliktas raštelis. Jo žmona pareigūnų prašė, kad jie raštelį užfiksuotų dokumentuose. Kitą dieną jam telefonu paskambino „Opel“ savininkas. Labai gailisi, jog būdamas neblaivus atsisėdo už automobilio vairo, tačiau jis neketino važiuoti, norėjo tik apsukti automobilį, pavažiavo vos metrą (b. l. 31-34, 78).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. Ž. parodė, jog ryte atėjęs prie kieme stovinčio automobilio rado užkištą lapelį, kuriame buvo nurodyta, kad jo automobilis yra apgadintas, paliktas telefono numeris. Ar buvo dar kažkoks lapelis, tiksliai neatsimena, lyg ir kažkas iš policijos. Jis įdėmiai automobilio neapžiūrėjo, nes buvo prieblanda, be to, automobilis nebuvo labai švarus, bet jokių didelių apgadinimų nepastebėjo. Nuvykęs prie darbo, apėjo ir apžiūrėjo automobilį, rado truputį apgadintą priekinį bamperį ir sparną (kaip užfiksuota b. l. 26, 27 esančiose nuotraukose). Tą pačią dieną paskambino lapelyje nurodytu telefono numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris prisipažino apgadinęs jo automobilį. Kadangi automobilis draustas, jis pastarajam pasakė, kad kreipsis į draudimą ir jokių klausimų dėl žalos atlyginimo su asmeniu neaptarinėjo. Po to nuvyko į draudimą bei Kelių policiją pažymos. Draudimas žalos kol kas nesumokėjo (ji yra paskaičiuota, apie 170 Eur), kaip supranta, laukiama teismo sprendimo. Pats automobilio neremontavo, nes negavo išmokos, be to, apgadinimai yra smulkūs ir vairavimui netrukdo (b. l. 86-89).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja A. M. parodė, jog įvykio vakarą po koncerto vežė draugą namo. Ji vairavo automobilį, jos vyras su draugu sėdėjo automobilio gale. Atvažiavus iki draugo namų, pateko į vidinį kiemą, kuris buvo labai ankštas. Keletą kartų pabandė manevruoti, tačiau suprato, kad jai nepavyks apsukti automobilio, nekliudant kitų kieme stovėjusių transporto priemonių. Be to, tą vakarą naująjį šeimos automobilį vairavo pirmą kartą, iki tol važinėjosi nedidelių gabaritų „Mitsubishi Colt“. Jai prašant vyras atsisėdo už vairo ir pajudėjo atbuline eiga. Važiavo iš lėto, centimetras po centimetro. Vienu metu jis per arti privažiavo prie stovėjusio „Opel“, atidarė langą ir paprašė, kad ji prieitų ir pasižiūrėtų, ar jis nekliudė nurodytos transporto priemonės. Iki tol ji stovėjo šone ir nematė, ar jis kliudė minėtą automobilį. Priėjusi prie „Opel“ pamatė priekiniame kairiajame bamperyje dryželį-įbrėžimą. Šį apgadinimą apžiūrėjo abudu, nesuprato, ar čia jos vyras padarė. Ant jų automobilio jokių apgadinimų nebuvo. Vyrui manevruojant nė vieno automobilio signalizacija nesuveikė, nesigirdėjo jokio atsitrenkimo garso. Tuomet vyras jai pasakė, kad reikia parašyti raštelį, taip bus ramiau, ką ji ir padarė. Raštelį su nurodytu telefono numeriu užkišo už „Opel“ valytuvo. Būdami įsitikinę, kad reikalui esant nukentėjusiojo automobilio savininkas galės susisiekti, jie išvažiavo, tačiau spėjo nuvažiuoti vos 100 metrų, kai atvyko policijos pareigūnai. Po to su pareigūnais vėl nuvažiavo prie „Opel“ markės automobilio, už valytuvų tebebuvo jų paliktas raštelis, jį matė ir pareigūnai. Ji prašė, kad pareigūnai užfiksuotų, jog yra paliktas raštelis, pastarieji nurodė, jog labai gerai, kad jie paliko raštelį, sakė, kad tai bus atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kai jie išvažiavo iš įvykio vietos, policijos pareigūnai dar pasiliko. Kitą dieną su jos vyru susisiekė apgadinto automobilio savininkas (b. l. 31-34).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V. parodė, jog pagal gautą iškvietimą vyko į Santariškių gatvę dėl to, jog neblaivus vairuotojas apgadino kitą automobilį ir šalinasi iš eismo įvykio vietos. Atvažiavę sutiko iš kiemų masyvo išvažiuojantį automobilį „Toyota Avensis“, kurį vairavo moteris. Nuvykus į įvykio vietą (daugmaž už 150-200 m), išėjo įvykį matęs liudytojas L. Z., kuris papasakojo, jog į automobilį „Opel“ atsitrenkė vyriškis. Vyras neneigė, jog apsukdamas automobilį „Toyota Avensis“, kliudė kitą automobilį. Kiemas buvo nedidelis, moteris pasakojo pati apsukti automobilio būtų nesugebėjusi. Moteris ir vyriškis pasakojo, jog iš įvykio vietos išvažiavo, kadangi padaryti apgadinimai buvo visai nežymūs. Ar ant nukentėjusiojo automobilio buvo paliktas raštelis, liudytojas A. V. pasakyti negalėjo. Perskaičius pastarojo tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino, jog vairuotoja ir vyriškis, kuris ir padarė apgadinimą, iš tiesų minėjo, jog paliko raštelį, tačiau, ar tas raštelis buvo paliktas, ar pareigūnas jį matė, tiksliau nurodyti negalėjo. Pažymėjo, jog aplinkybė dėl raštelio bet kokiu atveju nebuvo svarbi, ji neturėjo jokios teisinės reikšmės. Apsukant automobilį, važiuoti niekur nereikėjo, užteko pajudėti 2-3 metrus (b. l. 49-50).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. B. parodė, jog pagal iškvietimą vyko į Santariškių mikrorajoną, kur viename iš gyvenamųjų namų kiemų liudytojas matė, kaip automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį ir pradėjo šalintis. Kaltininko automobilį sutiko priešpriešais, jau beišvažiuojantį iš kiemo, apie 100 metrų nuo apgadinto automobilio. Visi kartu nuėjo į kiemą, kur buvo eismo įvykis, apžiūrėjo apgadintas transporto priemones. Buvo iškviestas liudytojas, kuris papasakojo matęs, kaip apsisukinėdamas vairuotojas kabino stovinčią transporto priemonę, po ko už vairo sėdo moteris ir jie išvažiavo. Konkrečiai automobilių apgadinimo detalizuoti negali, jie yra užfiksuoti bylos medžiagoje, tačiau gali kategoriškai patvirtinti, kad tiek ant vieno automobilio, tiek ant kito buvo objektyvūs apgadinimai. Jei apgadinimų nebūtų buvę, tokiu atveju protokolas būtų surašytas tik dėl vairavimo išgėrus. Moteris pasakojo, kad atvažiavusi į kiemą, ji nesugebėjo apsukti automobilio, todėl už vairo sėdo jos vyras, tačiau apsisukinėdamas kliudė stovinčią transporto priemonę. Vyriškis buvo neblaivus, jis su viskuo sutiko, neginčijo padaręs apgadinimus. Abu automobilius apžiūrėjo visi, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Liudytojas nurodė nematęs jokio raštelio ant nukentėjusiosios transporto priemonės. Ar buvo kalba apie raštelį, negali atsakyti, neatsimena. Iš eismo įvykio vietos pirmi išvažiavo vyriškis su moterimi, o jie (pareigūnai) – vėliau, įvykio vietoje jokie asmenys neliko. Nukentėjusiojo automobilio savininkui už valytuvo paliko šaukimą atvykti į teismą (b. l. 79-80).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. Z. parodė rūkęs balkone (jo butas yra antrame aukšte), iš kurio matė nesėkmingai kieme manevruojantį automobilį. Matė, kaip „Toyota“ markės automobilis porą kartų atsitrenkė į vieną automobilį, po to porą kartų į kitą. Tiesiogiai matė, kad buvo kliudyti automobiliai, viskas vyko tiesiai priešais jį (balkonas yra kaip tik virš minėtos kiemo dalies), atstumas mažas. Pasigirdo nedidelis garsas (didesnis garsas kilo kliudžius „Subaru“ markės automobilį). Kuris automobilis („Subaru“ ar „Opel“ kliudytas pirmiau, neatsimena). „Toyota“ galine kairės pusės dalimi atsitrenkė į „Opel“ priekinį kampą dešinį kampą. „Toyota“ automobilį vairavo vyriškis, šalimais automobilio lauke buvo moteris ir dar vienas vyriškis. Kai vyriškis apsuko automobilį, sustojo, išlipo iš jo ir visi (abu vyriškiai ir moteris) apžiūrinėjo visus tris automobilius, vaikščiojo aplink juos (viskas truko apie 5 min.), po to moteris atsisėdo už vairo. Pamatęs, jog keičiasi vairuotojai, jis nuėjo į kambarį, pasiėmė telefoną ir iškvietė pareigūnus. Atgal į balkoną grįžo po poros minučių. Liudytojas nurodė, jog tuo metu, kai buvo balkone, nematė, kad kažkas iš asmenų būtų rašę raštelį, palikę jį ant apgadinto automobilio. Ar buvo fotografuojama, neatsimena, galimai tokia aplinkybė galėjo būti. Kalba apie raštelį buvo jau atvykus pareigūnams (tą minėjo tiek vienas, tiek kitas pareigūnas), jie sakė, kad čia gyvenimiška situacija, atvykę prie automobilio rado užkištą lapelį, paliktą apgadinto automobilio savininkui. Jis pats nežiūrėjo, ar buvo raštelis. Liudytojas L. Z. nurodė į kiemą išėjęs, kai jame jau buvo pareigūnai su asmenimis (vyriškiu ir moterimi). Automobiliai jau buvo apžiūrėti, pareigūnas jam parodė apgadinimus, matė smulkius įbrėžimus, jie, atrodo, buvo ant „Opelio“ sparno (b. l. 79-80).

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo R. M. nurodė besigailintis dėl aplinkybių (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Nors R. M. savo kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir nepripažįsta, tačiau teismas daro išvadą, jog pasitvirtino abu pastarajam inkriminuoti kaltinimai, t. y. tiek dėl K. Ž. priklausančio automobilio apgadinimo, esant neblaiviam (ką jis pripažįsta), tiek dėl to, kad apgadinęs šį automobilį R. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš R. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-39920452-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. savo kaltės padaręs ATPK 127 straipsnio dalyje numatytą pažeidimą neneigia ir pripažįsta, jog, būdamas neblaivus, žmonos prašymu, sėdo už automobilio vairo, norėdamas automobilį apsukti, kadangi sutuoktinė to padaryti nesugebėjo. Apsisukimo metu kliudė stovintį „Opel“ markės automobilį. Iš esmės sutinka, jog padarė minėtai transporto priemonei nustatytus apgadinimus bei pažymi, jog, būdamas neblaivus, už automobilio vairo atsisėdo dėl vienintelės priežasties – norėjo ankštame kieme apsukti automobilį, niekur toliau juo nei prieš tai, nei po to neketino važiuoti (b. l. 31-34). Be paties R. M. prisipažinimo jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo K. Ž., liudytojų A. V., L. B. (policijos pareigūnų), A. M., L. Z. teismo posėdžiuose duotais parodymais (b. l. 31-34; 49-50, 79-80), taip pat A. V. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis (b. l. 6), A. M. ir L. Z. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 11, 12), eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 9, 10). Alkotesterio kvito duomenimis, R. M. 2015-10-08, 00.27 val., nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 14). Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. M. vairuodamas automobilį neblaivus, apgadino svetimą transporto priemonę (automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi R. M. yra faktinis šios transporto priemonės valdytojas, dėl ko ji nelaikytina svetimu turtu minėto straipsnio prasme). Tokie R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Nors įvykį matęs liudytojas L. Z. nurodė, jog R. M. kliudė dar vieną transporto priemonę, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo padaryti apgadinimai dar vienam automobiliui, dėl ko pagrįstai laikytina, jog R. M. analizuojamo eismo įvykio metu apgadino tik nukentėjusiajam K. Ž. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo neigia (protokole prie asmens paaiškinimo su visomis nurodytomis aplinkybėmis, tame tarpe, ir dėl pasišalinimo, sutiko), tačiau teismas pastarojo parodymus vertina kritiškai. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog R. M. neneigia, kad apsukdamas automobilį kliudė kieme stovinčią transporto priemonę. Žmonai sušukus sustoti, nuėjo apžiūrėti „Opel“ markės automobilį, ant kurio bamperio ir sparno pamatė smulkius įbrėžimus. Nors R. M. ir nurodo, jog tuo metu nebuvo tikras, ar tai jis padarė tuos apgadinimus, tačiau akivaizdu, kad jis, esant tokiai situacijai, juo labiau, būdamas neblaivus, kas tik apsunkino aplinkybių vertinimą, privalėjo laikytis KET 222 punkte numatytų reikalavimų, t. y. nukentėjusio asmens nesant eismo įvykio vietoje ir neturint galimybės nedelsiant pastarąjį informuoti apie įvykį, turėjo pareigą skambinti policijai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokių reikalavimų nesilaikė ir perdavęs automobilio vairą žmonai iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Nagrinėjamoje byloje daug dėmesio teko aiškinantis aplinkybes dėl palikto raštelio. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai šiuo atveju nėra pilnai sutampantys. R. M., jo sutuoktinė A. M. ir nukentėjusysis K. Ž. kategoriškai patvirtino teismui tą aplinkybę, jog už nukentėjusiojo automobilio valytuvo buvo paliktas raštelis (b. l. 31-34, 86-89), R. M. ir A. M. nurodė automobilį su paliktu rašteliu nufotografavę, galiausiai teismui buvo pateiktos tiek palikto raštelio, tiek automobilio su užkištu rašteliu nuotraukos (b. l. 25, 26). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaip tik ir akcentavo tą aplinkybę, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo, palikęs nukentėjusiojo automobilio savininkui visą susisiekti reikalingą informaciją. Teismui buvo pateiktos raštelio, automobilio su užkištu rašteliu nuotraukos, taip pat duomenys apie tai šių nuotraukų padarymo laiką (b. l. 25, 26, 83-84), iš kurių, matyti, jog anksčiausia nuotrauka buvo padaryta 2015-10-08, 01.12 val., t. y. nepaneigiant R. M. teiginių, kad fotografuojama buvo prieš išvažiuojant, t. y. iki atvykstant policijos pareigūnams (asmens girtumo patikrinimas atliktas vėliau 2015-10-08, 00.27 val.). Apklausiamas liudytojas L. Z., kuris nedideliu atstumu, nekliudomai viską stebėjo iš buto balkono, iš kurio pasišalino tik porai minučių, norėdamas atsinešti telefoną, nematė, jog būtų rašomas ir paliekamas bent koks raštelis, ar buvo fotografuojama, neatsiminė, tačiau tokios aplinkybės nepaneigė. Visgi, anot liudytojo, kalba apie raštelį tikrai buvo, jį minėjo abu pareigūnai, kurie sakė, jog atvykę rado už automobilio užkištą lapelį (b. l. 77-80). Apklausti policijos pareigūnai A. V. ir L. B. aplinkybės dėl už automobilio rasto raštelio nepatvirtino (A. V. negalėjo atsakyti į klausimą, ar buvo paliktas raštelis, o liudytojas L. B. nurodė, kad apžiūrėjus transporto priemonę, jokio raštelio nebuvo) (b. l. 49-50, 77-80). Nepaisant nurodytų prieštaravimų, teismas, atsižvelgdamas į kategoriškus nukentėjusiojo K. Ž. parodymus, taip pat liudytojos A. M., iš dalies liudytojo L. Z. parodymus, neturi pagrindo kaip nepasitvirtinusius atmesti R. M. parodymus, kad prieš išvažiuojant iš įvykio vietos buvo paliktas raštelis su pastarojo telefono numeriu. Visgi tokia aplinkybė tik patvirtina, jog R. M. pilnai suprato padaręs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, tyčia išvyko iš įvykio vietos. Šioje vietoje pažymėtinas esminis momentas – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu buvo neblaivus, todėl, sukėlęs eismo įvykį ir padaręs svetimai transporto priemonei apgadinimus, jis sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą – pasišalinti iš įvykio vietos. Būtent toks sprendimas sudarė galimybę išvengti pastarajam atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Nepaisant to, kad R. M. neneigia padaręs apgadinimus nukentėjusiojo automobiliui bei palikęs nukentėjusiajam savo telefono numerį, tačiau tokios aplinkybės niekaip nebūtų padėjusios nustatyti asmens girtumą eismo įvykio metu. Būtent neblaivumas faktas, sukeliantis sunkias teisines pasekmes, juo labiau, neblaiviam vairuotojui padarant eismo įvykį, nulėmusį svetimo turto apgadinimą, laikytinas pagrindu, nulėmusiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčią išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, ignoruojant KET 222 punkte numatytas pareigas. Taigi dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, jog R. M. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokius jo veiksmus pagrįstai kvalifikuojant pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ATPK 127 straipsnio 3 dalies atveju (prisipažįsta ir gailisi) (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (dėl abiejų pažeidimų) - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į apgadinimų pobūdį (padaryti apgadinimai nežymūs), rodė iniciatyvą atlyginti žalą, taip pat įvertinama R. M. asmenybė (aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 28), praeityje administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. ATPK 127 straipsnio 3 dalies bei 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas su specialiosios teisės atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti R. M. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog minėtas ATPK straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013). Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė. R. M. padaryti pažeidimai yra šiurkštūs, nepaisant to, kad pastarasis neblaivumo būklėje automobilį vairavo nedidelį atstumą bei nepaneigta, kad nukentėjusiajam buvo paliktas lapelis su telefono numeriu, tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios pažeidėjui taikyti švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų pažeidimų atveju esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (turi net penkias galiojančias administracines nuobaudas dėl KET pažeidimų) bei ATPK 130 straipsnio atveju nesant nė vienos, o dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalies – vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, teismas paskyrė R. M. tiek minimalias pinigines baudas, tiek minimalų teisių atėmimo terminą. Formaliai laikantis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti kur kas griežtesnę nuobaudą, tačiau teismas negali šiuo nevertinti to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo nakties metu, iš esmės itin nedidelį atstumą (apsuko automobilį), nepaneigta, kad po įvykio nukentėjusiajam paliko informaciją su savo telefono numeriu, kas, nepaisant ATPK 30 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo bendrųjų taisyklių, sudarė pagrindą taikyti minimalios apimties atsakomybę administracinės nuobaudos prasme. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas baigiamojoje kalboje, prašydamas taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2012, Nr. 2AT-7-32013, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jose analizuotos situacijos nėra tapačios nagrinėjamai bylai, kadangi visais išvardintais atvejais administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys pažeidimus padarė būdami blaivūs.

Tai pat pažymėtina, jog administracine nuobauda taikomi apribojimai yra laikini, o, suėjus pusei skirtosios specialiosios teisės atėmimo termino, įstatymas suteikia galimybę prašyti sutrumpinti šios nuobaudos terminą. Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda (tiek už atskirus pažeidimus, tiek galutinė subendrinta) nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi R. M. administracinius teisės pažeidimus padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 158 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, R. M. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 158 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).