- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-56-312-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Pavelas Frolovas, Artūras Kisielius
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.2.17.5Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (BK 201 str.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-56/2012
Teisėja Vitalija Vaivadienė Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00071-2009-4
2012 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. buvo išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d., kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. buvo kaltinama tuo, kad ji savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neturėdama tikslo realizuoti, neteisėtai pagamino ir laikė 2,78 l namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 29,7 %, 11,38 l denatūruoto etilo alkoholio, cukraus, uogų sulčių ir vandens mišinį, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,3-49,7%; 2,96 l naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 46,6-46-,4%; 1,09 l denatūruoto etilo alkoholio, dažančių medžiagų ir vandens mišinį, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 48,9% - 46,7%, 0,49 l denatūruoto etilo alkoholio, cukraus, dažančių medžiagų ir vandens mišinį, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 89,2%, kol 2009 m. balandžio 24 d. minėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kiekis – iš viso 18,7 l denatūruoto etilo alkoholio mišinio, naminės degtinės buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų sankcionuotos kratos metu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendį ir pripažinti J. K. kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d. ir paskirti jai 15 MGL dydžio, t. y. 1950,00 Lt dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. K. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Pažymima, kad išteisintoji tik teisme nurodė, jog dalis rasto alkoholio priklauso jai. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog pas J. K. namuose rastas skystis yra gydomasis. Be to, J. K. skunduose dėl atliktos kratos teisėtumo neužsimena apie tai, kad pas ją rastas skystis buvo naudojamas kaip gydomoji priemonė.
Prokuroras mano, kad liudytojų E. K. ir D. Z. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi šias liudytojas su išteisintąja sieja artimi ryšiai ir jos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Šios liudytojos nenurodė, kur buvo laikomas alkoholis, kokiose talpose jis buvo laikomas, koks kiekis alkoholio joms priklausė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kratos metu J. K. namuose buvo rasta 300 pakelių cigarečių su R. F. banderolėmis, tačiau jos atžvilgiu administracinė byla buvo nutraukta, kadangi kiti asmenys nurodė, jog rūkalai priklauso jiems.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad J. K. priklauso tik keturi litrai alkoholio. Tokio teiginio teismas nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, teismas nenurodė, koks alkoholis priklausė išteisintajai, E. K. ir D. Z., kokiose talpose šis alkoholis buvo.
Prokuroras yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir J. K. asmenybę. Skunde teigiama, kad J. K. jau yra bausta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat ji bausta administracine tvarka. Prokuroro nuomone, J. K. įvairiais būdais stengėsi užvilkinti tyrimą ir taip išvengti bausmės.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jo nėra jokio pagrindo.
Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta 18,7 l denatūruoto etilo alkoholio mišinio, naminės degtinės. Byloje kyla minėto kiekio alkoholio priklausomybės klausimas.
Iš J. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, jog ji savo kaltės nepripažino, teigė, jog jai priklausė tik užpilai, kurių tūris iki keturių litrų. Išteisintoji negalėjo tiksliai nurodyti, kokie konkrečiai buteliai su alkoholiu priklausė jai, kadangi neatsiminė. Teigė, jog užpilus vartojo ligų gydymui (t. 1, b. l. 192-194). Ikiteisminio tyrimo metu J. K. yra paaiškinusi, jog ji užpilus laikė gydomaisiais tikslais. Jai priklausė apie 2,5 - 3 litrai alkoholio, kam priklauso kitas alkoholis ji nurodyti negalėjo (t. 1, b. l. 139-141). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog J. K. duoda iš esmės analogiškus, nuoseklius parodymus. Aplinkybė, kad skunduose dėl kratos teisėtumo nėra minima, jog ne visas rastas alkoholis priklausė išteisintajai, nėra pagrindas teigti, jog ji duoda nenuoseklius parodymus. Skundo turinys priklauso nuo jo autoriaus subjektyvaus situacijos ir svarbių aplinkybių suvokimo konkrečiu metu, todėl aplinkybė, kad tam tikros aplinkybės skunde nėra minimos, negali būti vertinama kaip parodymų nenuoseklumas, t. y. nėra priežastis abejoti parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei teismui. Nėra jokio pagrindo abejoti J. K. parodymais, kad ji užpilus naudojo gydomaisiais tikslais. Tokio paaiškinimo nepaneigia nei receptų, nei gydytojų rekomendacijų nebuvimas. Nekyla abejonių, jog išteisintoji turi sveikatos problemų, tuo pačiu pažymėtina, kad kiekvienas asmuo gali pasirinkti tokį gydymosi būdą, koks jo įsitikinimu yra jam geriausias (atskirais atvejais pasirinktas gydymosi būdas iš tikrųjų netgi gali būti kenksmingas). Mokslinio gydymosi būdo pagrįstumo nebuvimas nėra priežastis tvirtinti, jog J. K. duoda tikrovės neatitinkančius parodymus.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas mano esant tikslinga dar kartą pažymėti, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. K. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ne visas rastas alkoholis priklausė jai.
Byloje nekyla ginčas, kad (duomenys neskelbtini) name gyvena ne tik J. K. bet ir dar keturi asmenys, be to, alkoholio suradimo metu pas J. K. svečiavosi D. Z.. Taigi, visiškai tikėtina, kad ne visas šiame name rastas alkoholis priklausė J. K.. Tokie išteisintosios paaiškinimai nėra paneigiami jokiais objektyviais įrodymais, o juos patvirtina liudytojų E. K. bei D. Z. parodymai. Šios liudytojos pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dalis rasto alkoholio priklausė joms. D. Z. teigė, kad vyšnių užpilas priklausė jai, o E. K. nurodė, kad visos trys virtuvėje rastos talpos su uogomis ir alkoholiu buvo jos. Taigi, šių liudytojų parodymai iš esmės patvirtina J. K. teiginius, kad ne visas alkoholis priklausė jai. Netikėti aptartais liudytojų parodymais remiantis vien tuo, kad jos yra susijusios giminystės ryšiais su išteisintąja, nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad jų nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme liudytojos nurodė kur buvo rastas alkoholis, t. y. jos teigė, kad dalis alkoholio buvo virtuvėje, dalis kambariuose. Pažymėtina, kad net kratą atlikę pareigūnai negalėjo nurodyti, kur koks alkoholis buvo rastas. Aplinkybė, kad išteisintoji bei jos gynėja neprašė ikiteisminio tyrimo metu apklausti E. K. bei D. Z. taip pat nėra pagrindas netikėti šių liudytojų parodymais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokurorui buvo žinoma J. K. pozicija, jie žinojo, kad išteisintoji gyvena ne viena, todėl būtent jie ir turėjo imtis visų priemonių tam, kad nustatytų ir apklaustų asmenis, galinčius duoti parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes. Tai, kad išteisintoji nurodė liudytojus, kurie duoda jai palankius parodymus, nėra pagrindas netikėti šių liudytojų parodymais.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog išteisintosios atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl rastų cigarečių pakelių, kadangi paaiškėjo šių cigarečių savininkai, nėra pagrindas tvirtinti, jog ji galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad J. K. priklausė tik keturi litrai alkoholio. Šis teiginys yra pagrįstas nepaneigtais išteisintosios parodymais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei šiuo metu, nėra jokios galimybės tiksliai nustatyti, koks tikslai kiekis alkoholio priklausė konkrečiam asmeniui, kadangi byloje nėra tiksliai užfiksuota, kur buvo rastas alkoholis, o išteisintoji negali nurodyti, kam koks alkoholis priklauso, kita vertus, ji to ir neprivalo daryti. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje kaltinimas buvo pareikštas tik J. K. atžvilgiu, todėl tik jos turėtas alkoholis yra reikšmingas jos veiksmų teisiniam vertinimui.
Pastebėtina, kad kratą atlikę pareigūnai tvirtino, jog išteisintoji teigė, kad rastas alkoholis priklauso jai, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie pareigūnų teiginiai, vertinant juos tiek kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tiek atskirai, nėra pakankami įrodymai, galintys neginčytinai patvirtinti J. K. kaltę. Šiuo atveju, visos abejonės vertintinos J. K. naudai, kadangi byloje esančių prieštaravimų negalima pašalinti įstatyme numatytomis priemonėmis.
Iš tikrųjų, J. K. anksčiau yra teista ir bausta administracine tvarka dėl panašių teisės pažeidimų, tačiau ankstesnis baustumas nėra laikytinas įrodymu, leidžiančiu teigti, jog nagrinėjamu atveju, išteisintoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Naudojimasis savo įstatymuose nustatytomis teisėmis, t. y. skundų rašymas, negali būti vertinamas kaip proceso vilkinimas ar stengimasis išvengti gresiančios atsakomybės. Aplinkybė, kad išteisintoji ne visais atvejais proceso metu elgėsi taip, kaip turėtų elgtis sąžiningas asmuo, taip pat nėra pagrindas teigti, jog ji padarė nusikalstamą veiką.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą atmesti.