- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e1-925-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00106-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.9.6Nemokami darbai (BK 70 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.20.6Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, neįgali (50 procentų darbingumas) gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiai darbo biržoje, ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (teistumas neišnykęs); Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) galutine bausme - 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų viešųjų darbų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartimi 2019 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 90 (devyniasdešimties) valandų trukmės viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 30 (trisdešimties) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2019 m. birželio 18 d. nuo 18.59 val. iki 19.04 val. Panevėžyje, Smėlynės g. 25, būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad sugyventinis E. G. 2019 m. birželio 18 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu vieną kartą ranka sudavė jai į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą ir tuo pagrindu buvo pradėtas E. G. atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamoji A. G. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. apie 19 val. VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyriuje adresu Smėlynės g. 25, Panevėžys, raštiškai būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kad 2019 m. liepos 18 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo jos sugyventinis E. G.. Ji pareigūnams melagingai pranešė, kad konflikto metu minėtu adresu jai E. G. vieną kartą ranka sudavė į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Paaiškino, kad tą dieną E. G. gėrė pas draugą R. B., Panevėžio r., Ramygaloje, tikslaus adreso nežino. Ji taip pat nuėjo pas R. B., kur dar buvo jų draugas L. S.. Ji minėtų asmenų paprašė išgerti alkoholio, tačiau jie jai nedavė, todėl A. G. supyko ir pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Minėti asmenys ją išvarė iš R.namų, dėl ko ji dar labiau supyko ir grįžusi į savo namus (duomenys neskelbtini) paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 bei pasakė, kad prieš ją smurtavo E. G.. Kai atvyko policijos pareigūnai, A. G. jiems pasakė, kad E. G. jai ranka sudavė į galvą, sakė, kad jai skauda galvą. Policijos pareigūnai A. G. pasiūlė vykti į ligoninės priėmimo skyrių, ji sutiko. Jai skaudėjo galvą, nes ji tą pačią dieną būdama neblaivi griuvo ir galvą susitrenkė į stalą. Policijos pareigūnai nuvežė A. G. į ligoninę ir liepė laukti, kol apžiūrės medikai. Pamena, kad po kažkurio laiko į ligoninę atvažiavo kitas policijos ekipažas. Policijos pareigūnė išsamiai apklausė A. G. apie įvykio aplinkybes, priėmė iš jos pareiškimą. Pamena, kad pareigūnė pasirašytinai įspėjo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. A. G. visas gresiančias pasekmes suprato, už tą patį jau yra teista, tačiau buvo labai supykusi ant E. G., todėl jį melagingai apkaltino. Po visais dokumentais pasirašė pati ir nieko neverčiama, suvokdama, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasižada daugiau taip nebesielgti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios A. G. prisipažinimo jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Pauliaus Jasiukaičio tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nukentėjusiąja pripažinta A. G., kuri 2019 m. liepos 4 d. papildomos apklausos metu nurodė, jog 2019 m. birželio 18 d. jos sugyventinis prieš ją nesmurtavo, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, būdama įspėta apie gresiančią atsakomybę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ji melagingai pranešė, kad 2019 m. birželio 18 d. jos sugyventinis E. G. prieš ją smurtavo (b.l. 10).
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos R. G. surašyto įspėjimo matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. A. G. pasirašytinai buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b.l.19).
Iš A. G. 2019 m. birželio 18 d. pareiškimo – protokolo, kurį surašė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja R. G., matyti, kad A. G. nurodė, jog 2019 m. birželio 18 d. apie 16.00 val. jai su sugyventiniu E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu jis jai vieną kartą kumščiu trenkė į galvą, tuo sukėlė A. G. fizinį skausmą. Prašė dėl įvykio atlikti ikiteisminį tyrimą ir kaltą asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka (b.l. 22, 25) Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. G. pareiškimo apie smurtą artimoje aplinkoje, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Iš A. G. 2019 m. birželio 18 d. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena kartu su savo sugyventiniu E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. adresu (duomenys neskelbtini), jie gyvena pas savo draugus name, antrajame aukšte, turi vieną kambarėlį ir virtuvėlę. 2019-06-18 apie 16.00 val. jai su sugyventiniu E. G. būnant namuose minėtu adresu ir vartojant alkoholį, tarp jų kilo eilinis konfliktas, kurio metu sugyventinis jai vieną kartą kumščiu trenkė į galvą, pataikė į viršugalvį. Kadangi sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, A. G. jo išsigando. Praėjus kažkiek laiko ji puolė skambinti savo telefonu 112 ir kvietė policiją. Tai pamatęs sugyventinis iš jos atėmė telefoną ir pasišalino iš namų. Suduodamas smūgį A. G. į galvą E. G. ją sužalojo bei sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Dėl sugyventinio smurto jos atžvilgiu ne kartą buvo kviesta policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau visus kartus sugyventinis ją baugindavo, liepdavo atsiimti pareiškimus, ji pakeisdavo savo pirminius parodymus (b.l. 28-30).
Iš A. G. 2019 m. liepos 4 d. papildomos apklausos protokolo matyti, kad kad ji ankstesnius parodymus prisimena, tačiau jų netvirtina. Ji parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. jos sugyventinis E. G. prieš ją nesmurtavo. 2019-06-18 apie 16.00 val. ji žinodama, kad E. G. geria pas R. B., nuėjo pas jį. Nuėjusi paprašė jai duoti išgerti alaus, tačiau E. G. pradėjo šaukti, kad neduos, liepė jai eiti namo. A. G. supyko ir pasakė, kad iškvies policiją. Kai grįžo į namus, praėjus dar šiek tiek laiko apie tai, kad ją mušė E. G. pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Kai ji skambino, pas ją namuose buvo jos pažįstamas, kurio įvardinti nenori. Kai pradėjo skambinti, tas pažįstamas nesuprasdamas dėl kokios priežasties ji kviečiasi policiją iš jos atėmė telefoną. A. G. operatorei nespėjo pasakyti, kas tiksliai nutiko. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji pamelavo, kad E. G. prieš ją smurtavo. Taip pasielgė, nes buvo supykusi, kad E. G. jai nedavė alaus, buvo girta ir išgėrusi raminančių vaistų, todėl nelabai orientavosi aplinkoje. Pamena, kad policijos pareigūnai jai aiškino apie gresiančią atsakomybę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą, su tuo buvo supažindinta pasirašytinai. Ji jau yra teista už melagingų parodymų davimą, todėl 2019-06-18 duodama melagingus parodymus suprato, kas jai gresia. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes E. G. jos nemušė. Ji tą pačią dieną neblaivi griuvo, trenkė galvą į stalą ir susitrenkė. E. G. į namus grįžo vėlai naktį. Kiek tuo metu buvo valandų, ji nepamena (b.l. 31-34).
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. K. nutarimo matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. A. G. buvo pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 35), jai buvo išaiškintos jos, kaip nukentėjusiosios teisės ir pareigos. A. G. pasirašė, kad teisės jai yra išaiškintos ir kad teisių išaiškinimo protokolo priedą gavo (b.l. 37-41).
Iš liudytojo L. S. apklausos protokolo matyti, kad E. G. yra jo draugas. Žino, kad jis turi sugyventinę A., pavardės neatsimena, su kuria dažnai konfliktuoja, nes ši būdama neblaivi yra linkusi konfliktuoti, agresyvi. 2019-06-18, ryte, L. S. kartu su E. G. buvo pas kitą draugą R. B., gyv. Parko g., numerio nežino, Ramygaloje. Visi trys vartojo alkoholį. Apie 16.00 val. pas juos atėjo A. ir paprašė jai duoti alaus. Jie A. alaus nedavė, ją išvijo lauk. Girdėjo, kaip būdama už durų A. šaukė, kad pasodins, iškvies „mentus“ ir panašiai. E. G. A. jokių smūgių nesudavė. Apie 21.00 val. L. S. pas R. B. užmigo, tuo metu E. G. tebebuvo pas R.. Kelintą valandą E. G. išėjo namo jis nematė, nes miegojo. E. G. prie jų A. nemušė, o ir išėjęs namo nebuvo, todėl mano, kad A. šmeižia E. G. (b.l. 45).
Iš liudytojo R. B. apklausos protokolo matyti, kad E. G. yra jo draugas. E. G. turi sugyventinę A., pavardės nežino. Kartais E. G. pykstasi su sugyventine. 2019-06-18, nuo pačio ryto E. G. gėrė pas R. B.. Gėrė namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), kurią šiuo metu įsirenginėja. Su jais buvo ir L. S.. Pavakary, galėjo būti apie 16.00 val. atėjo A., ji paprašė alaus. E. G. pradėjo šaukti, kad A. dingtų, kad jai alaus niekas neduos. A. irgi pradėjo šaukti, rėkė, R. B. ją išvarė iš savo namų. Išeidama A. pasakė, kad ji iškvies mentus. A. pasakė, kad tegu kviečia, kad R. B. tas pats. A. išėjo, pas R. B. policija atvažiavusi nebuvo. Jie visi trys užmigo apie 21.00 val., E. G. taip pat miegojo. E. G. namo išėjo ryte. E. G. A. nemušė pas R. B., išėjęs iš namų nebuvo. Mano, kad A. meluoja, kad E. G. ją mušė, nes jis visą laiką prabuvo pas R. B.. Tikriausiai A. meluoja dėl to, kad E. G. jai nedavė alaus (b l. 50).
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos G. K. pranešimo apie įtarimą matyti, kad E. G. 2019 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25607-19 buvo įteiktas pranešimas, kad jis įtariamas tuo, kad 2019 m. birželio 18 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. G., t.y. vieną kartą sudavė A. G. į galvą, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei A. G. fizinį skaumsą ir įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b.l. 60).
Iš įtariamojo E. G. apklausos protokolo matyti, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą nesutinka visiškai. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine A. G.. Gyvena jo draugui priklausančiame name. Draugas jam leido pagyventi jo name. Kartu su A. G. gyvena apie keturis metus laiko, veda bendrą ūkį, bendrai rūpinasi namų buitimi, išlaidomis ir panašiai. Su A. G. sutaria gerai, pykstasi nedažnai. Pykstasi, kai A. G. būna girta, alkoholį ji vartoja dažnai. Jis alkoholį irgi vartoja irgi ne retai. 2019-06-18 d. abu buvo neblaivūs, apie 16.00 val. E. G. gėrė pas kaimyną R. B., kai atėjo A. G., kuri prašė jai duoti išgerti alaus. E. G. nedavė A. G. alaus, ji labai supyko ir pasakė, kad iškvies „mentus“. A. G. išėjo, o jis pasiliko pas R. B., kartu buvo ir L. S.. E. G. į namus grįžo apie 4-5 val. ryto, tuo metu A. G. buvo namuose, ji sakė, kad išsikvietė policiją, kad jo ieškos „mentai“. Daugiau apie šį įvykį su A. G. nesikalbėjo. Smurto žymių ant A. G. veido ar kūno nepastebėjo. Jis A. G. jokių smūgių nesudavė ir kitaip prieš ją nesmurtavo. A. G. šmeižė E. G. nes supyko, kad jis jai nedavė alaus. A. G. ne pirmą kartą melagingai apkaltina nebūtais nusikaltimais E. G., ji yra už tai teista. Nuo 2019-06-19 jis su A. G. nesimatė, nes ji išvyko į Daniūnų k., Ramygalos sen., Panevėžio r. ir į namus grįžusi nebuvo (b.l. 62-63).
Iš liudytojos R. G. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių pristatyta nukentėjusioji dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į ligoninę nustatyta, kad nukentėjusioji A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis E. G.. A. G. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. A. G. gresiančią atsakomybę suprato ir pasirašė. Iš A. G. priimtas pareiškimas, ji apklausta kaip liudytoja. A. G. buvo neblaivi, tačiau ji parodymus davė nuosekliai (b.l. 68).
Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašto matyti, kad A. G. į Probacijos tarnybos registrą įrašyta 2019-02-07. Ji 2019-02-15 pasirašytinai supažindinta su paskirtos bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei teisinėmis pasekmėmis vengiant atlikti viešųjų darbų bausmę. 2019-02-15 nukreipta į Panevėžio r. sav. administracijos Ramygalos seniūniją atlikti viešųjų darbų valandas. Laikotarpiu nuo 2019-02-07 iki 2019-05-07 skirtas viešųjų darbų valandas atliko laiku, pažeidimų neužfiksuota. Nuo 2019-05-08 iki 2019-08-07 viešųjų darbų valandų neatliko. Kadangi A. G. iki bausmės termino pabaigos buvo likę atlikti 120 valandų, Probacijos tarnyba 2019-09-13 teikimu kreipėsi į teismą dėl viešųjų darbų pakeitimo laisvės apribojimo bausme (b. l. 93).
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos I. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu iš VŠĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psihoanalizės centro“ Panevėžio filialo gauta pažymą, kurioje nurodyta, kad A. G. yra registruota PSC įskaitoje, diagnozė F25.1 – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, todėl buvo bendrauta su VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninės“ Psichiatrijos skyriaus vedėju V. D.. Pastarasis nurodė, kad A. G. tikslinga iškart atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, atliekant ją Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriuje (b.l. 114-115). Dėl minėtos priežasties Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė A. G. ją atliekant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriuje (b.l. 126-128), 2020 m. liepos 8-15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriuje A. G. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. G. šiuo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. G. šiuo metu nėra pavojinga visuomenei. Šiuo metu su A. G. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti teisiamajame posėdyje. A. G. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (b. l. 130-133).
Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdama įspėta pagal BK 236 straipsnį dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad sugyventinis E. G. konflikto metu vieną kartą ranka sudavė jai į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir tuo pagrindu E. G. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Kaltinamoji parodė supratusi savo veiksmų pobūdį, o jos ankstesnis teistumas už analogišką nusikalstamą veiką rodo, kad ji taip pat numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl darytina išvada, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Tokie A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme (b.l. 177). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokuroras pareiškime nenurodo kaltinamosios A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji būdama anksčiau teista už tyčinį nusikaltimą ir turėdama neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl laikytina, kad jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. A. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, ji teista, nauja nusikalstama veika padaryta neišnykus ankstesniam teistumui, administracine tvarka bausta (b.l. 141-144), priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota, tačiau registruota VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre“ PSC įskaitoje, diagnozė F25.1 - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (b.l. 99). Ramygalos seniūnijos charakterizuojama neigiamai (b.l. 140).
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, bausmės trukmę ir atliktinų darbo valandų skaičių nustatant maksimalius.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 171) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai viešųjų darbų bausmę 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 480 (šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 320 (tris šimtus dvidešimt) valandų visuomenės labui.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. G., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.