- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-883-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01636-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. (R. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 95-542 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. J. (toliau – R. J.) Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu jam paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė jam paskirta 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 7 d., jos pabaiga – 2023 m. rugsėjo 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 95-542 buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. J. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi buvo atsisakyta taikyti Komisijos nutarimą. Teismas konstatavo, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš lygtinio paleidimo netaikymo motyvų nurodo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo klausimą. Nusikaltimas jau įvertintas paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, todėl toks vertinimas yra baudimas už tą patį antrą kartą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama tai, kaip nuteistasis atlieka bausmę, ko siekia ją atlikdamas, kokiomis priemonėmis ir kokie viso to rezultatai.
5.2. Nuteistasis nurodo, kad jo požiūris į ankstesnį savo paties elgesį pasikeitė, jis suprato ir įvertino netinkamus savo ankstesnio gyvenimo aspektus. R. J. teigimu, jis visiškai atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė BVK nuostatų, dėl kurių jam nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo.
5.3. Skunde teigiama, kad nėra jokių faktų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo išvadą, jog būdamas laisvėje nuteistasis gali nusikalsti. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę R. J. naujų nusikaltimų nepadarė. Teismas šios savo išvados niekuo nepagrindė.
5.4. Nuteistasis nurodo, kad nėra pagrindo vertinti ir tai, kokia yra likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Ši aplinkybė, pasak R. J., negali turėti lemiamos reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą.
5.5. R. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teigimu, nuteistasis turi patirti suvaržymus. Nuteistasis pažymi, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis būtent ir patiria suvaržymus. Kiekvienas jo žingsnis yra planuojamas iš anksto, jį stebi pareigūnai. Skunde nuteistasis pažymi, kad būdamas atvirojoje kolonijoje savaitgaliais jis lankėsi namuose, nustatytų reikalavimų nepažeidė, elgėsi tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.
6. Įvertinus Komisijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju BVK normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, buvo išaiškintos teisingai ir pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
7. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis R. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, dėl ko apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, R. J. nustatyta 41 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri prilyginama vidutinei rizikos grupei. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Minėta pažanga turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.
8. Kaip matyti iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados, R. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytus įpareigojimus – per Komisijos skirtą laikotarpį pažeidimų nepadarė, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistojo elgesį teigiamai apibūdina ir tai, kad jis 15 kartų skatintas, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Sutiktina, kad aukščiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina aplinkybę, jog jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau įvertinus šiuos duomenis nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui jie vis dar nėra pakankami.
9. Iš 41 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų 35 balai yra statiniai, vadinasi likusius balus nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nuteistajam nustatomi 3 kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad laisvės atėmimo bausme R. J. buvo nuteistas 2 kartus (įskaitant ir šį atvejį). Dabartiniai teisės pažeidimai yra sunkesni už ankstesnius teisės pažeidimus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog net ir ankščiau skirtas laisvės atėmimas asmens neprivertė padaryti atitinkamų išvadų ir savo elgesio teigiama linkme jis nekoregavo. Priešingai, padarė dar sunkesnį nusikaltimą, o tai didina asmens pavojingumą visuomenei. R. J. nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis jaučia poreikį spręsti atsirandančias problemas, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pažymėtina, kad nurodyti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį, buvusį praeityje, tačiau ir jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir sudaro pagrindą išvadai, kad jo pastangos savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme vis dar nėra pakankamos.
10. Būtina pažymėti tai, kad šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių yra ir labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį ir ši aplinkybė didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo asmenybę, jo galimybes nenusikalsti ateityje bei pažangą pataisos proceso metu. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad jo padaryta nusikalstama veika negali būti motyvu, netaikant jam lygtinio paleidimo instituto, tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tas pats pasakytina ir apie likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nagrinėjamu atveju R. J. likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra daugiau nei 2 metai, ir vertinant tas aplinkybes, kad nuteistajam jau ir anksčiau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis vėl nusikalto, darytina išvada, kad asmuo turi atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri tinkamai paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
11. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, dėl ko buvo pagrįstai konstatuota, jog R. J. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Teismas lygtinai paleisti nuteistąjį gali įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti R. J. (R. J.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.