Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Laurynai Kazlauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos Rozos R. S. įgaliotam atstovui V. V., jo advokatui Mindaugui Perminui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Telšių teritorinio skyriaus atstovui Vladui Borodicai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Rozos R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Ūkio ministerijos Telšių teritoriniam skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleistų terminų atnaujinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą prašymui pateikti dėl nuosavybės teisės atkūrino į ikisovietinės nacionalizacijos valdytą B. D. 40,75 ha žemę Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1947 m. lapkričio 8 d. mirusi Rozos R. S. močiutė B. D. 1945 m. kovo 11 d. naminiu testamentu paliko R. R. S. T. apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime 40,75 ha žemės, o pastaroji palikimą priėmė.

B. D. buvo jos –pareiškėjos močiutė, kuri prieš 1940 metų sovietinę okupaciją iš savo seserų A. S., K. V. ir S. U., minėtą žemę išpirko, tačiau šį sandorį patvirtinantys dokumentai neišliko. Šį faktą, kad B. D. buvo tapusi vienintelė visos žemės savininkė iš dalies patvirtina tai, kad 1945 m. kovo 11 d. parašė Testamentą, kuriame nurodyta, kad „teisėtai įgytą nejudamąjį turtą – žemę su trobesiais, keturiasdešimt hektarų, kuri randasi Jaušaičių kaime Varnių valsčiuje, įstatymais priklausančią man, užrašau per šį testamentą savo dukrom: V. D. – Gureinienei, Pranciškai D. Ž., E. D. – Radavičienei, visom trims po lygią dalią. Bet nežiūrint už kiek laiko sugrįžtų mano duktė S. D. – Daukšienė arba jos dukteris bei sūnai, šiame testamente minimas nejudamas turtas su žeme pereina jų nuosavybėn“.

Šį testamentą jos močiutė B. D. parašė todėl, kad jos R.R. S. šeima 1941 metais birželio mėn. Sovietinės valdžios represinių struktūrų buvo ištremta į Rusijos Komijos Autonominę Respubliką bei todėl, kad R.R. S. tėvai Vincentas ir S. D. realiai buvo minėtos žemės naudotojai, t.y. pagal 1933 m. kovo 16 d. Nuomos sutartį, todėl žemė po B. D. mirties jų šeimai ir turėjo atitekti. Tam sutrukdė sovietinė okupacija, Antrasis pasaulinis karas bei sovietinė kolektyvizacija.

Iš tremties pareiškėja į Lietuvą grįžo tik po 1946 metų vasarą, o jos tėvai, brolis ir seserys mirė tremtyje (Lietuvos Ypatingojo archyvo 1999 m. pažyma). Todėl ji vienintelė pretendentė į 1947 m. lapkričio 8 d. mirusios močiutės B. D. Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime valdytą žemės sklypą.

Telšių žemėtvarkos skyriaus dokumentuose (R.R. S. prašymo pateikimo byloje) yra naminis 1945-03-11 testamentas kuriuo B. D.-Dambrauskienė visą turtą su trobesiais, keturiasdešimt hektarų (tai parašyta dokumente) palieka S. D. –Daukšienei.

Telšių žemėtvarkos skyrius nurodo, kad atsižvelgiant į LR Piliečių nuosavybės teisės į neklonuojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 5 d., turi būti teisme patvirtintas juridinis palikimo faktas bei atnaujintas terminas pateikti trūkstamus dokumentus.

Dėl to kas paminėta ir nesant daugiau pretendentų į minėtą žemę, prašo pareiškimą tenkinti.

Rozos R. S. įgaliotas atstovas V. V. paaiškino, kad į jį kreipėsi pareiškėjos Rozos R. S. anūkas prašydamas padėti susigrąžinti žemę jo močiutei, nes pačios R.R. S. vaikai yra mirę. Pareiškėja ir jos anūkas pasakojo, kad R. R. S. 1941 m. buvo ištremta į Sibirą ir ji vienintelė iš šeimos 1946 m. grįžo iš tremties į Jaušaičių kaimą pas savo močiutę. Močiutei mirus, R. R. toliau ūkininkavo ir prižiūrėjo ūkį. Vėliau ji ištekėjo ir persikėlė gyventi į Žlibinų kaimą Plungės rajone. 1991 m. R. R. kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių ir bandė susigrąžinti paveldėtą žemę, tačiau tuomet trūko dokumentų. O vėliau esant silpnai sveikatai ji nebeturėjo galimybių kreiptis į atitinkamas institucijas ir susitvarkyti dokumentus. Ji paprašė savo anūko, kad sutvarkytų dokumentus dėl žemės ir ją susigrąžintų. Pareiškėjos anūkas ir pati R. R. sakė, jog jos seserys ir brolis liko tremtyje ir ten mirė. Su giminaičiais iš kitos pusės ji nepalaikė artimų ryšių, todėl apie juos nieko nežino. Apie testamentą ji žinojo ir kiek pati pamena tęsė ūkininkavimą iki 1952 m. Prasidėjus žemės kolektyvizacijai ji išvažiavo į gretimą kaimą. 1947 m. mirė B. D., testamentas sudarytas 1945-03-11. Testamentu turtas paliktas S. D. ir jos vaikams. Turto savininkais buvo jos seserys, tačiau ūkininkavo ji viena, todėl ir žemę išpirko iš seserų, apie tai įrašų neišliko. Tikslios dokumentų datos nėra išlikę. Tai galėjo būti 1938 ar 1939 metai kai ji išsipirko žemę iš savo seserų. Vėliau testamentu paliko ją savo dukrai, kuri prieš tremtį realiai valdė šį žemės sklypą. Yra pateikti dokumentai apie žemės sklypo nuomą. Jie buvo pasirašyti dėl akių, nes realiai valdė tik Stanislava ir jos dukra. Prašo pareiškimą tenkinti.

L. S. A. B. parodė, kad pažįsta R. R. Stasiulienę. Jos tėvukas buvo ūkio darbininkas pas B. D.. Kartu su tėvuku važiuodavo į Jaušaičių kaimą, darbuotis. Barbora sakė, kad turi daug žemės, sakė, kad reiks ją užrašyt vaikams. Barborą R. R.. Testamentu jai žemę ir užrašė. Pamena, R. R. su Stanislava buvo ištremtos į Rusiją, o ji su tėvuku ateidavo padėti senelei B. D.. Iš R. R. grįžo apie 1946 metus ir apsistojo pas savo močiutę Barborą. Ji pasakojo, kad kiti šeimos nariai ten R. R. močiutei padėjo rūpintis ūkiu. Roza savo ūkį valdė iki kolūkių pradžios. Po to kolūkiai iširo. N. B. mirė. Ji žemę valdė ir iki ištrėmimo. Atrodo, kad valdė gavusi testamentu palikimą iš Barboros.

Liudytoja A. P. parodė, kad jos tėvo sesuo I. E. su Stanislava buvo draugės. Tetos draugės dukra pasakojo, R. R. valdė ūkį apie 40 ha. Žino, kad Roza R. S. žemės sklypą buvo gavusi testamentiniu palikimu iš savo močiutės Barboros.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš Plungės rajono 3-ojo notaro biuro įgaliojimo matyti, kad Roza R. S. įgaliojo V. V. atstovauti ją teisme (b.l. 6). Iš gimimo liudijimo matyti, kad Rozos R. S. gim. 1926-10-04, tėvai V. D., mama S. D. (b.l.7). Iš Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad R. R. Stasiulienei nuo 2011-09-28 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l.9,10). Iš Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvo pažymos matyti, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Medingėnų Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad Druktenytės iki santuokos, Dambrauskų duktė Stanislava gim. 1986-08-07 (b.l.11). Iš Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvo pažymos matyti, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Medingėnų Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad 1924-02-26 susituokė V. D. ir S. D. (b.l.12). Iš Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvo pažymos matyti, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Medingėnų Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje įrašyta, kad 1931-12-31 Medingėnuose mirė 75 metų P.P. D., paliko žmoną B. D., sūnų Vladislovą, dukteris Stanislavą, Eugeniją, Prancišką ir Viktoriją (b.l.13). Iš Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvo pažymos matyti, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Tverų Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad 1893-11-23 susituokė Pranas P. D. ir B. D. (b.l.14). Iš Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus Archyvo pažymos matyti, kad Žarėnų valsčiaus civilinės būklės aktų įrašuose įrašyta, kad 1947-11-08 Telšių apskrities Medingėnų kaime mirė B. D. (b.l.15). Iš 1991-10-21 prašymo Telšių agrarinės reformos tarnybai matyti, kad Roza R. S. prašė grąžinti 40 ha žemę, esančią Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime (b.l.10,16,17). Iš Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus matyti, kad prašoma pateikti giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus (b.l.18). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ūkio ministerijos Telšių skyriaus rašto matyti, kad 2012-11-06, remiantis liudytojų parodymais, atliktas B. D. – Dambrauskienės nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos žemės sklypo ribų nustatymas ir nustatyta, kad ribos atitinka Jaušaičių k. buvusių savininkų 1998 m. atlikto kartografavimo medžiagą ir sudaryta sklypo ribų nustatymo schema (b.l.21,22). Iš naminio testamento matyti, kam B. D. – Dambrauskienė paliko žemę ir kt. turtą (b.l.23). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo 1933 m. planas, patvirtintas 1934-01-17, kurio eksplikacijoje įrašytos savininkės „S. A., V. K., U. S. ir D. B. skl. Nr.16 turėjusios 40,57 ha žemės ir t.t. (b.l. 24,25). Iš Nuomos sutarties matyti, jog 1933- 03-16 B. D., A. S., V. K., S. U. (veikianti per įgaliotą A. U.) ir Vincento, S. D., 20 metų sudarė žemės, esančios Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime, nuomos sutartį (b.l.26,27,28), iš TSR Sąjungos VRM Trėmimų skyriaus išvados 1946-05-03 matyti, kad dvarininkų Daukšų šeima: V.P. D., gim. 1878 m., Daukšienė –Dambrauskaitė su broliu Stasiu, seserimis: Stefanija, Elzavieta, buvo ištremtos į Komijos ATSR Ust Kulomsko rajoną, kurie mirė 1941-1942 metais. D. R. 1945-15-01 išbraukta iš trėmimo įskaitos ir leista jai išvykti į ankstesnę gyvenamąją vietą (b.l.30). Iš žemės ištyrimo žiniaraščio turto skirstymo matyti, kad B. D., A. S., V. K., S. U. įvardijamos turto 40,57 ha, žemės esančios Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime savininkais (33-38).

Advokatas Mindaugas Perminas palaiko savo atstovaujamojo prašymą. Pareiškėja yra garbingo amžiaus, ją lydėjo ligos. Prašo pripažinti, kad terminai praleisti dėl svarbių priežasčių. Kad B. D. valdė žemę patvirtino liudytoja S.A. B., ir iš dalies liudytoja A. P.. Esant tik vienai pretendentei pareiškimas turėtų būti patenkintas.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio („Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą“) 1 dalies 2 punktą nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams.

P. A. įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Ši nuostata dėl asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (galiojanti redakcija - Žin., 2011, Nr. 48-2305) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2 punktą prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia Lietuvos Respublikos piliečiai - asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai bei asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudarytu testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitokiu rašytiniu dokumentu, taip pat piliečiai, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą. Šia įstatymo norma pasinaudojusi Roza R. S. 1991-10-21 prašymą yra pateikusi Telšių agrarinės reformos tarnybai, prašydama atstatyti nuosavybės teisę į jos močiutės B. D. – Dambrauskienės nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos žemės sklypą 40 ha, esantį Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau-LVAT) 2005 m. lapkričio 24 d. teisėjų pasitarime aprobuotose ir patvirtintose „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose“ nurodyta, kad 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojusio 1991 m. rugpjūčio 1 d., 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje". Iš Rozos R. S. Lietuvos Respublikos piliečio paso matyti, jog ji yra Lietuvos Respublikos pilietė (b.l.8).

LVAT pažymėjo, kad 1992 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-2200 (įsigaliojo 1992 m. sausio 17 d.) pakeitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, buvo numatyta galimybė, mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teises į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atkurti jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-229 (įsigaliojo 1993 m. liepos 28 d.) šio įstatymo 2 straipsnį papildant 2 dalimi, buvo numatyta galimybė asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą šią teisę perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

1995 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-906 (įsigaliojo 1995 m. birželio 16 d.) papildžius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 2 straipsnį 3 dalimi, buvo numatyta: „Mirus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka. Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių perėmėjai“.

LVAT nurodė, kad 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 1997 m. liepos 9 d., 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį“.

Palyginus nurodytus įstatymus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu išplėstas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą sąrašas: nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir piliečiams, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą.

1999 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. VIII-1181 (įsigaliojo 1999 m. birželio 2 d.) nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas: nustatyta, kad, mirus asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, nuosavybės teisės atkuriamos šių asmenų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Be to, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis papildyta 5 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir „piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šie piliečiai (norintys atkurti nuosavybės teises) turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo”. 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-708 (įsigaliojo 2002 m. sausio 18 d.) ši 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata buvo panaikinta. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimu (Žin., 2003, Nr. 24-1004) pripažinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (2002 m. sausio 15 d. redakcija ir 2002 m. spalio 29 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nėra įtvirtinta anksčiau šios dalies 5 punkte (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) buvusi nuostata, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Dėl to 2003 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 10, 12, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-1759 (įsigaliojo 2003 m. spalio 29 d.) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte vėl įtvirtinta nuostata, pagal kurią nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Tokie piliečiai, norintys atkurti nuosavybės teises, turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vadovaudamasi šia norma pareiškėja R.R. S. ir prašo atkurti nuosavybės teisę į (naminiu testamentu) paliktą turtą, apie 40 ha, žemę esančią Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime.

Pareiškėja su pareiškimu pateikė (gauta iš teismo): Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012 m. liepos 26 d. Pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1143, kuriame nurodyta, kad savininkės S. A., V. K.., U. S.. Ir D. B.. (vardų sutrumpinimai-kaip dokumente) nuosavybės teise valdė 40,57 ha žemės Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime (skl. Nr. 16); 1933 m. žemės sklypo Nr. 16 planą; ištraukas iš žemės tyrimo 1935 m žiniaraščio; Telšių apskrities aktų pripažinimo 1936 m. rejestro knygos ištraukų kopijas; archyvo pažymas apie asmenų gimimo, santuokos ir mirimo faktų įregistravimą; 1945 m. kovo 11 d. naminį testamentą, kuriuo B. D. – Dambrauskienė paliko teisėtai įgytąjį nejudamąjį turtą –40 ha žemės su trobesiais savo dukroms lygiomis dalims, tačiau nežiūrint už kiek laiko arba metų sugrįžtų duktė S. D. – Daukšienė arba jos „dukteris ir sūnai“, (taip dokumento tekste), testamente minimas nejudamasis turtas su žeme pereina jų nuosavybėn.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus archyviniuose dokumentuose yra: 1936 m. sausio 28 d. Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kurio 17 eilutėje įrašytos žemės savininkės S. A., V. K.., U. S.. Ir D. B.., sklype Nr. 16 valdžiusios 40,57 ha; Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plano, padaryto 1933 metais, eksplikacija, kurioje 12 numeriu žemės sklypo Nr. 16 savininkėmis įrašytos S. A., V. K., U. S. ir D. B.; Telšių apskrities Varnių valsčiaus Barsteigų dvaro žemės parceliacijos planas, padarytas 1932 metais. Šio plano dalyje „gretimos žemės“ nurodyta, kad parceliuojamo dvaro žemė nuo plane nurodytų sklypo ribų simbolio „L“ iki simbolio „M“ žemė ribojasi su D. P. (S. A., V. K.., U. S. ir D. B. tėvo) žeme.

Be pareiškime nurodytų reikalavimų Pareiškėja prašo atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į B. D. iki nacionalizacijos valdytą 40,75 ha žemės plotą Jaušaičių kaime; atnaujinti terminą pateikti dokumentus, įrodančius nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą B. D. 40,75 ha žemę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D. Pareiškėjai – R. R. Stasiulienei 1945 m. naminiu testamentu paliko 40,75 ha žemės sklypą, esantį Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime, o Roza R. S. palikimą priėmė.

P. A. įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį, piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus prašymams paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančių dokumentams paduoti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Vadovaudamasis LR CPK 78 str. 1 d., priežastis, dėl kurių praleido terminą kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo, kaip praleistą dėl objektyvių svarbių priežasčių – Rozos R. S. senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės, laikoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, (CK 5.57 str.), todėl terminas pratęstinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.30, 5.50, 5.51 straipsniais pripažintina nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1947 m. lapkričio 8 d. mirusi Rozos R. S. močiutė B. D. 1945 m. kovo 11 d. naminiu testamentu paliko R. R. S. T. apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime 40,75 ha žemės, o pastaroji palikimą priėmė ir jį valdė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 78, 335, 576-578 straipsniais,

nusprendė:

P. R. R. Stasiulienei atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą dėl nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo, kaip praleistą dėl objektyvių svarbių priežasčių – pareiškėjos Rozos R. S. senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės.

Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą prašymui pateikti dėl nuosavybės teisės atkūrino į ikisovietinės nacionalizacijos valdytą B. D. 40,75 ha žemę Telšių apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1947 m. lapkričio 8 d. mirusi Rozos R. S. močiutė B. D. 1945 m. kovo 11 d. naminiu testamentu paliko R. R. S. T. apskrities Varnių valsčiaus Jaušaičių kaime 40,75 ha žemės, o pastaroji palikimą priėmė.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.