Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Mariui Fokui, nukentėjusiosios V. P. atstovei R. R., A. R. atstovui advokatui Albertui Kruminui, teismo ekspertei Nadeždai Mačiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. R., gimusiam 1960 m. sausio 10 d., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nedirbančiam, gyvenančiam duomenys neskelbtini), neteistam, padariusiam įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2016 m. birželio 22 d. 19 val. 40 min., bute, esančiame duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,04 % neblaivumas) sugriebęs rankomis už galvos kartu gyvenančiai žmonos mamai V. P., ją spaudė, po to sugriebęs už rankų tempė V. P. į kitą kambarį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šioje A. R. padarytoje veikoje yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Nukentėjusiosios V. P. atstovė R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jos nebuvo namuose, tačiau jai žinoma, kad A. R. prieš jos mamos valią nuvedė ją į savo kambarį žiūrėti televizoriaus. Jų dukra buvo išėjusi į treniruotę, o kai grįžo, išgirdo močiutę verkiant ne savo kambaryje. Kambario durys buvo uždarytos, priremtos lazda. Dukra išspyrė duris ir išsivedė močiutę iš kambario. Ant mamos rankų matėsi spaudimo žymės.

Liudytoja E. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą vienai valandai išėjo iš namų. Grįžtant, jau trečiame aukšte išgirdo rėkiančią ir verkiančią savo močiutę. Užbėgus į namus, suprato, kad ji rėkia iš tėvo kambario. Į kambarį negalėjo patekti, nes durys buvo uždarytos. Tada trankė, spardė duris, kol jos atsidarė. Močiutė sėdėjo ant lovos, o tėvas stovėjo. Močiutę apglėbusi parvedė į kambarį. Paklausus močiutės kas įvyko, ji verkė, dėkojo, kad išvedė ją iš ten. Nežino, ką padarė tėvas, bet ant močiutės rankų matė mėlynes, jai tikrai skaudėjo. Močiutė anksčiau yra sakiusi, kad tėvas yra bloga jai padaręs, bet netikėjo ja, nes nebuvo aiškių įrodymų.

Be teisme apklaustų nukentėjusiosios atstovės ir liudytojos parodymų, A. R. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

2016 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016 m. birželio 22 d. apie 20 val., E. R., grįžusi namo išgirdo močiutės pagalbos šauksmą. Į kambarį, kuriame ji buvo, įeiti nepavyko, nes durys buvo užremtos iš vidaus pagaliu. Spardant užremtas duris pavyko įeiti į kambarį, iš ten išsivedė močiutę V. P.. Smurtą patyręs asmuo V. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė spaudžiant rankas bei tampant po kambarius (vilko per grindis) (b. l. 6-9).

2016 m. birželio 22 d. fotolentelėje užfiksuotas nukentėjusiosios V. P. rankų vaizdas, ant rankų matyti kraujosruvos (b. l. 10-11).

2016 m. birželio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Kęstučio g. 2-12, Akmenėje, bei V. P. parodymai, kad būnant namuose, kambaryje, atėjęs žentas A. R. be priežasties sučiupęs jai už galvos spaudė bei sugriebęs už rankų jėga ją tempė į kitą kambarį, jai labai skaudėjo (b. l. 14-16).

2016 m. birželio 23 d. VšĮ Akmenės psichikos sveikatos centro pažymoje Nr. 835 užfiksuota, kad A. R. 2013 m. gydėsi psichiatrijos ligoninėje, diagnozuotas duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

Asmens blaivumo patikrinimo rezultatas Nr. 2296, kuriame užfiksuota, kad A. R. nustatytas 1,04 promilių girtumas (b. l. 44).

Dėl A. R. nepakaltinamumo

2017 m. kovo 6-29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-18/2017 konstatuota: A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti; A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu nustatomas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas; A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje; A. R. dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės; A. R. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Nadežda Mačiūnienė patvirtino ekspertizės akte duotą išvadą. Nurodė, jog A. R. diagnozuotas organinis šizofreninis kliedesinis sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl rekomenduojama jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pažymėjo, jog A. R. visiškai nekritiškas nei savo būsenai, nei padarytai veikai, jam būdingas emocinis nestabilumas, dėmesio sutrikimai. Kadangi A. R. vartoja alkoholį, jo santykiai su šeimos nariais nestabilūs, jis yra pavojingas, ambulatoriškai nesigydo, todėl tikslinga skirti stacionarų gydymą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Minėta, jog 2017 m. kovo 6-29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-18/2017 išvadoje konstatuota, kad A. R. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties A. R. yra pripažintinas nepakaltinamu ir negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad A. R. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2017 m. balandžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi A. R. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, terminas pratęstinas iki nutarties dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įsiteisėjimo (BPK 141 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141, 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

A. R. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

A. R. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, terminą pratęsti iki nutarties dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įsiteisėjimo.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.