Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. S. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2003 m. Po N. S. mirties pareiškėja su sutuoktiniu ir motina liko toliau gyventi minėtame bute. Pareiškėja iš karto po palikėjo mirties pradėjo rūpintis butu, jį tvarkyti, prižiūrėti. Pareiškėja prisidėjo prie buto už komunalinius mokesčius mokėjimo.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja J. S. yra T. S. ir N. S. dukra. T. S. ir N. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką; jų santuoka buvo nutraukta, įrašas apie santuokos nutraukimą ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, T. S. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 1991 m. balandžio 29 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 121). N. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo N. S. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8. Pareiškėjos teigimu, ji nuo 2003 m. gyvena bute, esančiam (duomenys neskelbtini). Po N. S. mirties ji toliau liko gyventi minėtame bute. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja po N. S. mirties rūpinosi butu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas.

9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo tėvo N. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo tėvo N. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas N. S. palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos J. S. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas N. S. palikimui priimti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.