Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-12-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, 2011-01-17 išregistruotas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

2) 2014-02-28 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, bausmę atlikęs, 2014-07-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.;

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-01-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Alkotesterio parodymais nustatyta, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio: M. M. nustatytas 1,34 prom., T. C. – 3,27 prom. girtumas; nukentėjusiajam R. V. taip pat nustatytas 3,02 prom. girtumas (1 t., b. l. 25, 26, 28).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas yra įrodytas. Kaltinamieji M. M. ir T. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jie, būdami apgirtę, Alytaus mieste, ant pėsčiųjų tako, t. y. viešoje vietoje, tyčia vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. V., abu suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Iš kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad nei vienas iš jų nepažinojo nukentėjusiojo, fizinį smurtą prieš nepažįstamą asmenį jie panaudojo dėl neva nederamo nukentėjusiojo atsakymo į M. M. prašymą duoti cigaretę, t. y. dėl menkavertės dingsties. Nukentėjusysis R. V. nurodė, kad vos tik jam atsisakius duoti cigaretę, M. M. pirmas sudavė smūgius kumščiu jam į veidą, po to nukentėjusysis buvo spardomas kojomis. Specialisto išvada apie nukentėjusiajam R. V. nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, liudytojo D. B. parodymai, tyrimo veiksmų protokolai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji M. M. ir T. C. viešoje vietoje – gatvėje, ant pėsčiųjų tako, tyčia įžūliu elgesiu, t. y. fizinio smurto prieš kitą asmenį panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamasis T. C. pasikėsino atvirai pagrobti nukentėjusiojo R. V. turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamasis T. C. teisme kaltę neigė, iškėlė versiją, kad jis reikalavo pas nukentėjusįjį mobilaus ryšio telefono, norėdamas jį sudaužyti, o ne pasisavinti, tačiau teismas tokius T. C. paaiškinimus vertina kaip gynybinius, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu T. C. tokios versijos nekėlė, pradžioje jis pripažino, kad apieškojo nukentėjusiojo džinsų ir striukės kišenes, tikėdamasis rasti pinigų ar telefoną, bet nerado (2 t., b. l. 157 – 158), vėliau aiškino neprisimenantis, ar kraustė kišenes (1 t., b. l. 165), tačiau apie tai, kad neturėjo savanaudiškų paskatų ir telefoną norėjo paimti vien tam, kad nukentėjusysis negalėtų pranešti policijai, T. C. nesakė. Kaltinamasis M. M. patvirtino matęs, kaip T. C. kažko ieškojo nukentėjusiojo drabužių kišenėse, todėl jis ir klausė T. C., ką šis rado, o T. C. atsakė, kad nieko nerado. Nukentėjusysis R. V. taip pat nuosekliai ir vienodai aiškino, kad po to, kai jis buvo sumuštas, T. C., atsisėdęs jam ant krūtinės, rankomis apčiupinėjo kišenes. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. C. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. yra pagrįstas ir įrodytas, nes bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. C. atvirai, nukentėjusiajam R. V. matant ir suvokiant jo veiksmus, tikrino jo drabužių kišenes, ieškodamas svetimo turto, t. y. kaltinamasis sąmoningai pradėjo realizuoti objektyviuosius BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau veika šiuo atveju nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, nes kaltinamasis kišenėse nieko nerado.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal straipsnio sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis M. M. padarė tyčinį nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala viešajai tvarkai, taip pat kito žmogaus sveikatai. M. M. be jokio pateisinamo pagrindo prikibo prie nukentėjusiojo, nes byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. M. M. pirmas pradėjo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Atsakomybę sunkina tai, kad M. M. veikė bendrininkų grupėje, be to, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors jauno amžiaus, bet teisiamas jau antrą kartą, naują nusikaltimą padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl bausmės turi būti subendrintos pagal BK 64 str. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015, 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, ši aplinkybė lengvina atsakomybę. Nuo 2012 m. jis yra sveikatos priežiūros įstaigos įskaitoje dėl psichikos sveikatos sutrikimų (1 t., b. l. 104, 107). Byloje atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, pagal ekspertų išvadą M. M. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; organinis asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, tačiau tai netrukdė nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, M. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (1 t., b. l. 146 – 151). Nuo 2015-08-17 M. M. nustatytas 80 proc. netektas darbingumas ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., b. l. 126, 127), tačiau jis siekia įgyti specialybę, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, charakterizuojamas gerai (2 t., b. l. 124). Gyvena šeimoje, pagal gyvenamąją vietą jo charakteristika taip pat teigiama (2 t., b. l. 125). Įvertinus visas šias aplinkybes, skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, nes teismas mano, kad yra galimybė bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis T. C. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš jų vienas nesunkus, antras, t. y. pasikėsinimas padaryti atvirą vagystę, yra apysunkis, šis nusikaltimas nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Anksčiau T. C. teistas du kartus už tyčinius smurtinius nusikaltimus, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis T. C. – recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Atsakomybę sunkina tai, kad T. C. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. T. C. eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 54 – 59). Įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 65). Iš paskutinės darbovietės atleistas už pravaikštas (2 t., b. l. 78). Įvertinus visas šias aplinkybes ir tai, kad anksčiau skirtos švelnesnės rūšies kriminalinės bausmės nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o taip pat ir į tai, kad padaryti nusikaltimai nesukėlė sunkių padarinių.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu T. C. buvo laikinai sulaikytas 2015-09-22, paleistas 2015-09-24, 2015-09-29 vėl laikinai sulaikytas, paleistas 2015-10-01 (1 t., b. l. 34, 169 –170, 171 –172, 173); 2016-06-28 sulaikytas, 2016-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui (2 t., b. l. 22 – 23, 30 – 32), vėliau 2016-07-28 ir 2016-09-30 teismo nutartimis suėmimo terminas pratęstas, jis baigiasi 2016-11-30 (2 t., b. l. 41 – 44, 105 – 107). Laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytini į paskirtą bausmę (BK 66 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. teisme atsisakė civilinio ieškinio dėl 20 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas priima ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, tuo pagrindu procesas dėl R. V. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-08 pažyma Nr. NTP-7-12034 (3 t., b. l. 111, 4 t. b. l. 15) patvirtina šioje byloje valstybės patirtas išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. 187,25 Eur už T. C. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti dėl tokių išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo, jeigu jis pripažįstamas kaltu. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gynėjo būtinumą lėmė tai, jog kaltinamasis T. C. yra suimtas, iki suėmimo jis nedirbo, turto neturi. Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti T. C. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

T. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir nubausti:

pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Remiantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti T. C. laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2015-09-22 iki 2015-09-24, nuo 2015-09-29 iki 2015-10-01 ir nuo 2016-06-28 iki 2016-11-21.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-11-21.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Remiantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nuosprendį ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant M. M. šias pareigas:

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- šešių mėnesių laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per keturis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nutraukti procesą dėl R. V. civilinio ieškinio, civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.