Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, išnagrinėjęs P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka per metus bausto, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei jo gynėjai advokato padėjėjai G. R.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-25 apie 16.50 val. dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 str.2d., viešoje vietoje, t.y. Vilkaviškio m., Rimgaudo g., netoli namo nr. 6, buvo sustabdytas policijos pareigūnų automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo pil. P. V., kuris su policijos pareigūnais - vyr. patruliu A. B. ir patruliu A. B. bendravo įžūliai, tyčiojosi, juos pavadino „asilais“ ir „piderastais“, Tokiais savo veiksmais P. V. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 187 str. 2 d., kadangi pažeidėjas įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

P. V. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo duoti minėto automobilio raktelius, bandant iš jo paimti raktelius, jisai standino rankas, muistėsi, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės (antrankiai).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama, jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną ar kelis iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administraciniu teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemone. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtu imtis tik nustatęs, kad atitinkama administracini teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitu asmenų teisės. ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visu kitu su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusiu aplinkybių.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.1. punktas numato, kad transporto priemonė priverstinai nuvežama padarius išvardintus administracinius teisės pažeidimus, jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises.

Teismas nustatė, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad tuo metu, kai P. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo vairuojamas automobilis trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo ATPK 297 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio kurį nors iš šioje straipsnio dalyje minimų pažeidimų, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. Teismas daro išvadą, jog P. V. priklausanti transporto priemonė policijos pareigūnų buvo priverstinai nuvežta neteisėtai, o policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Teismui nustačius, kad sprendimas nugabenti transporto priemonę į saugojimo aikštele buvo priimtas neteisėtai, konstatuotina, kad policijos pareigūnų reikalavimas pateikti transporto priemonės raktelius taip pat buvo neteisėtas. Todėl iš kaltinimo pašalinama administracinės teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė, kad P. V. nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo duoti minėto automobilio raktelius, bandant iš jo paimti raktelius, jisai standino rankas, muistėsi.

Pažeidėjas teismo posėdyje parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad 2014 m. gegužės 25 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl ATPK 128 str. 2 d. pažeidimo padarymo, tą dieną aš vairavo automobilį, tuo metu automobilyje važiavo R. B.. Kilo konfliktas, konflikto metu atsisakė duoti pareigūnams automobilio raktelius, puolė jį policijos pareigūnai, parmetė ant žemės, atėmė automobilio raktelius, surakino rankas ir išvežė į policijos komisariatą. Daugiau nieko neatliko, įžeidžiančiai pareigūnus pavadino gal stresinėje situacijoje, tačiau to nepamena.

Policijos pareigūnai savo tarnybiniu automobiliu pasivijo iš galo ir sustabdė. Jis ne iš karto išlipo iš automobilio, atidarė langą, palaukė kol prieis policijos pareigūnai. Priėjęs A. B. nurodė pateikti automobilio dokumentus. Pateikė valstybinės registracijos pasą, techninę apžiūrą ir privalomąjį draudimą. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Kai apžiūrėjo dokumentus, liepė ateiti į tarnybinį automobilį. Iš karto įvykdė nurodymą. Nuėjo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, atsisėdo gale, dešinėje pusėje. Tuo metu A. B. pildė protokolą dėl pažeidimo padarymo. Pateikė protokolą pasirašyti. Kai rašė protokolą, jis kalbėjausi su A. B., A. B. rašė protokolą. Kalbėjosi su A. B. apie tai, kad važiavo be teisių, pripažino kaltę, paskui jie paklausė, ar reikės vežti automobilį, sakė, kad ne, nes yra vairuotojas. Jam liepė išlipti iš tarnybinio automobilio, paklausti, ar R. B. galės vairuoti automobilį, jinai sutiko, atsisėdo į vairuotojo vietą. Nuo tos vietos, kur sustojo jo mašina, iki jo namų atstumas buvo nepilnai 900 metrų. Po to nuėjo atgal į pareigūnų automobilį, įsėdo į automobilį. Paklausė, ar gaus premiją, kad jį sulaikė, A. B. susinervavo, iškvietė spec. transportą - tralą, kuriuo galėtų išvežti automobilį. Prieš iškviesdamas nieko nesakė, neįspėjo, kad bus nuvežama transporto priemonė. Tralą vairavo A. G.. Kai tralas atvažiavo, atėjo tralo vairuotojas, pasirašė kažkokius dokumentus ir liepė jam eiti susirinkti iš automobilio savo daiktus. Jis išlipo iš policijos automobilio, pasiėmė dokumentus, užrakino automobilį ir atėjo į policijos automobilį. Raktus laikė rankoj. Po to policijos pareigūnai reikalavo, kad duotų automobilio raktelius. Pareikalavo A. B.. Neatidavė. Nedavė todėl, nes jie turi spec. transporto priemones ir gali automobilį pasiimti be raktelių. Nenurodė priežasties dėl ko nenori duoti raktelių. Tada A. B. išlipo, apėjo iš galo automobilį, bandė išplėšti iš rankų raktus. Tačiau jis jų neatidavė. Tada A. B. griebė jį už rankos, ištempęs iš automobilio, parvertė ant žemės, įvyko grumtynės, laužė man rankas atgal ir keliu rėmė į nugarą, išplėšęs raktelius, surakino rankas, tada įsodino į tarnybinį automobilį ir išvežė į komisariatą. Toje vietoje, kur buvo sustabdytas jo automobilis, sustoti ir stovėti vietoje galima. Jokių ištisinių linijų nieko ten nėra, draudžiančių ženklų nėra. Palikimas mašinos toje vietoje nebūtų sukėlęs pavojų kitiems eismo dalyviams. Automobilio saugumas nebūtų nukentėjęs.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo su P. V., kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Jį išsivedė į policijos automobilį. Gal po 20 min. P. V. priėjęs paklausė, ar ji galės vairuoti automobilį. Ji sutiko. Persėdo į vairuotojo vietą. po kurio laiko atvažiavo tralas. P. V. atėjęs liepė pasiimti daiktus ir užrakino automobilį. Pats sugrįžo į policijos automobilį. Po kurio laiko ji pamatė, kaip P. V. ištraukė iš automobilio, parmetė ant žemės ir uždėjo antrankius. Kas buvo kalbama ji negirdėjo.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gegužės 25 d. dirbo su patruliu A. B., apie 16.50 val. patruliuojant Vilkaviškio mieste pastebėjo automobilį BMW, įtarė, kad vairuotojas gali būti be teisių, sustabdė jį. Pasitvirtino, kad vairuotojas be teisių. Pasikvietė vairuotoją į automobilį, buvo rašomas protokolas. Vairuotojas visą laiką reiškė pretenzijas, pasakė, kad premijas gaus, kad sulaikė. Rašant protokolą kažkuriuo metu pavadino asilais. Po to atvažiavus tralui buvo paprašytas duoti mašinos raktelius, raktelius atsisakė. Pareiškė, kad jei automobilis bus apgadintas nusipirks ją patys. Liepus vykdyti reikalavimus, jis to nedarė, bandė paimti raktelius, tačiau jis muistėsi, standino rankas, ir pavadino piderastais. Tada buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai.

Pokalbis vyko tarnybiniame automobilyje. Iš pradžių bandė paimti raktelius, paskui išlipo iš mašinos, atidarė duris ir paėmė. Toje vietoje stovintis automobilis netrikdė kitų transporto priemonių eismui, jis tiesiog stovėjo ant kelio - pusiau ant kelio, pusiau šalikelėje stovėjo.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliavau su A. B., pastebėjo važiuojantį BMW markės automobilį. Žinojo, kad vairuotojas gali būti be teisių, sustabdė patikrinti. Priėjęs patikrino dokumentus ir jis iš karto pasakė, kad neturi teisių. Tada nuėjo į automobilį, pradėjo rašyti protokolą, P. V. pradėjo replikuoti, kad premiją gaus. Pradėjo įžeidinėti, aiškino, kad jie per jauni. Surašė protokolą, mašina buvo vežama į aikštelę. Paprašius raktelių, jisai nedavė. Sakė, kad jeigu sugadins automobilį, galės patys jį nusipirkt. Pradėjo įžeidinėti, asilais ir piderastais vadinti. Buvo paimti automobilio rakteliai.

Kolega priėjo iš jo pusės, atsidarė duris, P. V. buvo išlaipintas iš mašinos ir paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai, paskui buvo įsodintas į automobilį ir nuvežtas į policijos komisariatą. Toje vietoje paliktas automobilis trukdė eismui – nes ten šalia yra žolė žmonių. Nebuvo ženklų draudžiančių toje vietoje stovėti, eismas dėl to nesutriko.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Tomadas“ vairuotoju, į pareigas įeina parvežti automobilius. 2014 m. gegužės 25 dieną, BMW automobilis buvo nuvežamas Kriaučiūno gatvėje. Automobilis buvo nuvežamas tralu. A. B. raktelius padavė ir nuvežimo aktą. Kokiomis aplinkybėmis pas A. B. atsirado rakteliai nežino, nematė. Grumtynių tarp P. V. ir policijos pareigūnų neteko matyti.

Nors pažeidėjas teismo posėdžio metu tvirtino, kas neturėjo tikslo įžeisti policijos pareigūnų, necenzūriškai juos pavadino kilus konfliktui, tačiau šie jo parodymai yra paneigti liudytojų A. B. ir A. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais todėl teismas P. V. parodymais nesivadovauja.

Pažeidėjo kaltė padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą taip pat įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 56P-12890954-14 (b.l. 1), tarnybiniais pranešimais (b.l. 2, 3), asmens kratos protokolu (b.l. 4), pažeidėjo fotonuotrauka (b.l. 6), pažyma apie asmens duomenis (b.l. 7), administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažyma (b.l. 8-10), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu (b.l. 11), priverstinio transporto priemonių nuvežimo registracijos žurnalo lapo kopija (b.l. 34), Vilkaviškio policijos komisariato raštais dėl duomenų pateikimo (b.l. 33, 42), kitais duomenimis patvirtinančiais pažeidimo faktą bei apibūdinančiais pažeidėją.

Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka įvykio metu administracinės teisės pažeidimus buvo baustas), atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skirtina nuobauda artima sankcijoje numatytam vidurkiui – 400 Lt bauda.

Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.).

Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. atsižvelgta paskiriant nuobaudą, o ypatingų aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030).

Pažeidėjui išaiškintina, kad baudos sumokėjimą kontroliuoja protokolą surašęs organas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas.

Pažeidėjui išaiškintina, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti institucijai, kurios pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paštu, faksu ar kt. priimtinu būdu šios pareigos įvykdymo įrodymą (kvitą ar kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30- 32 str. 286-288 str, teismas

nutaria:

P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. ir skirti 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.