Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1566-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04448-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 12.5.1; 12.9; 12.10.5

2019 m. rugsėjo 19 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų V. J. ir L. J. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimų Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206 (7-187/2018), kuriais liko nepakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimai dėl pareiškėjų skundų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai pateikė skundą teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimus Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206 (7-187/2018); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimus Nr. Nr.68-100 ir 68-101; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. birželio 5 d. sprendimus Nr.(6.5)-85 ir (6.5)-86 dalis; 4) sumažinti V. J. ir L. J. priskaičiuotus Gyventojų pajamų mokesčio delspinigius ir atleisti pareiškėjus nuo jiems skirtų 3.125,00 ir 3.126,00 Eur baudų;

2.1. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) atliko V. J. ir L. J. (toliau – ir Mokesčių mokėtojai arba Pareiškėjai) mokestinis patikrinimas, po kurio surašyti 2015 m. liepos 23 d. patikrinimo aktai Nr.FR0680-533 ir Nr.FR0680-534 (toliau – Patikrinimo aktai). Patikrinimo aktuose nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2010 metais Mokesčių mokė­tojai disponavo 1.253.098,00 Lt (362.922,27 Eur) o 2011 metais – 184.506,00 Lt (53.436,63 Eur) pinigi­nėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. Papildomai priskaičiuota V. J. – 31.250,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio, o L. J. – 31.263,03 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Mokestinis ginčas galutinai išspręstas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi (administracinės bylos Nr.eA-636-442/2018), kuria Mokesčių mokėtojų skundai atmesti. Pasibaigus mokestiniam ginčui, Mokesčių mokėtojai kreipėsi į KAVMI su prašymais atleisti nuo paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių. KAVMI 2018 m. birželio 5 d. sprendimais Nr.(6.5)-85 ir (6.5)-86 dalinai tenkino Mokesčių mokėtojų prašymus: V. J. atleido nuo 9.073,90 Eur delspinigių mokėjimo ir neatleido jo nuo 13.610,86 Eur delspinigių ir 3.125,00 Eur baudos mokėjimo; L. J. atleido nuo 9 138,00 Eur delspinigių mokėjimo ir neatleido jos nuo 13.707,25 Eur delspinigių ir 3.126,00 Eur baudos mokėjimo. Mokesčių mokėtojai apskundė šiuos sprendimus Inspekcijai, tačiau Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais Nr.68-100 ir Nr.68-101 atmetė mokesčių mokėtojų skundus. Inspekcijos sprendimą apskundus Mokestinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), ji 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimais Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206(7-187/2018) patvirtino VMI sprendimus, tuo pačiu atleisdama L. J. nuo 2.284,54 Eur GPM delspinigių, o V. J. – nuo 2.268,48 Eur GPM delspinigių.

2.2. Nors ir Klaipėdos apskrities VMI ir Mokestinių ginčų komisija sumažino Mokesčių mokėtojų mokėtinas sumas, likusios mokėti sumos neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl turi būti mažinamos.

Mokesčių mokėtojai nuo delspinigių atleidžiami ne vien LR MAĮ 100 ir 141 str. numatytais pagrindais, tačiau ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Reikia atsižvelgti į šios bylos individualias aplinkybes. Mokesčių mokėtojai šiuo metu yra padengę visas jiems priskaičiuotas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumas (V. J. – 31 227,29 Eur, L. J. – 31 263,03 Eur). Mokestinių ginčų komisija ginčo nagrinėjimo metu įvertino mokestinio patikrinimo trukmę (daugiai nei 2 metai) (pradėtas 2013 metų kovo mėnesį, baigtas 2015 metų liepos mėnesį), patikrinimo stabdymo laikotarpius (stabdytas 3 kartus, sustabdymo trukmė – 1,5 metų, ikiteisminis ir teisminis mokestinio ginčo nagrinėjimas truko daugiau nei 2,5 metų), taip pat teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir nurodė, jog sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad Pareiškėjai turi būti atleisti ne nuo visų, o nuo dalies priskaičiuotų delspinigių, tačiau taip pat konstatavo, jog įvertinus mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo trukmę ir teisingumo bei protingumo principus, yra pagrindas Pareiškėjus atleisti nuo 50 % priskaičiuotų delspinigių. Netgi Mokestinių ginčų komisijai papildomai sumažinus mokėtinus Pareiškėjų delspinigius, likusios mokėti delspinigių sumos tebesudaro atitinkamai 11.342,38 Eur, 36 % (nuo V. J. priskaičiuotos 31.227,29 GPM sumos) ir 36,5 % (nuo L. J. priskaičiuotos 31.263,03 Eur GPM sumos). Šiuo nagrinėjamu atveju Mokesčių mokėtojai jau bendrai sumokėję 62.490,32 Eur GPM sumas, papildomai bendrai privalo sumokėti 22.765,09 Eur delspinigių. Negana to, pridėjus dar ir skirtas baudas (3.125,00 Eur ir 3.126,00 Eur), Mokesčių mokėtojai privalo į valstybės biudžetą sumokėti viso 29.016,09 Eur. Taikant analogiją, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – LR CK) 6.210 str. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų (6 procentų, jei šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau pagal LR CK normas (1.125 str. 9 d.) pareiškus reikalavimą dėl palūkanų išieškojimo, skolininkas galėtų gintis 5 metų ieškinio senaties terminu. Taigi, jei pvz. V. J. būtų skolingas 31.227,29 Eur kitam fiziniam asmeniui, laiku neįvykdžius prievolės grąžinti lėšas, iš jo galėtų būti reikalaujama 1.561,36 Eur palūkanų, o per 5 metus (apribotus ieškinio senaties terminu) – 7.806,00 Eur.

2.3. Komisija sumažino delspinigių sumą iki 50 proc., pareiškėjams patikrinimo aktu buvo priskaičiuota 14 015 Eur delspinigių. Taigi jeigu būtų nekėlę ginčo, pareiškėjams Komisija taikydama 50 proc. dydžio sumažinimą būtų sumažinus delspinigius iki maždaug 7 000 Eur. Taigi šiuo atveju delspinigiai iš esmės taikyti kaip sankcija už mokestinio ginčo kėlimą, nors delspinigiai nėra apskritai sankcija.

2.4. Tais pačiais argumentais pareiškėjai atleistini ir nuo baudų. Komisija pareiškėjų prašymą atleisti nuo baudų vertino formaliai, pasisakė, kad Pareiškėjai neįrodė esą nekalti dėl padarytų pažeidimų, nenustatyta, kad mokestinis pažeidimas sąlygotas force majeure aplinkybių ar cas fortut aplinkybių, padarytas pažeidimas nebuvo sąlygotas klaidingos mokesčių administratoriaus konsultacijos, todėl nėra pagrindo atleisti Pareiškėjus nuo paskirtų baudų, nepriklausomai nuo to, kad mokesčių sumos yra sumokėtos, be to, pasak Mokestinių ginčų komisijos, kadangi Pareiškėjų socialinė-ekonominė padėtis neatitinka LR MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. numatytų sąlygų, pareiškėjai negali būti atleisti nuo baudų pagal LR MAĮ 100 str. 1 d. 3 p. nuostatas. Tai reiškia, kad nevertino situacijos vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais.

2.5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

3. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą, jame su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 100 str. 1 d. 2 punktu, 141 str. 1 d. 1-4 punktų nuostatomis, Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 (toliau — Taisyklės), 5-7, 28 punktais, 2018-06-05 sprendimu dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų Nr. (6.5) FR0682-85 (Pareiškėjo atžvilgiu) ir 2018-06-05 sprendimu dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų Nr. (6.5) FR0682-86 (Pareiškėjos atžvilgiu) Pareiškėjų 2018-05-11 pateiktus prašymus tenkino iš dalies.

3.2. Inspekcija, įvertinusi MAĮ 8 straipsnio nuostatas, bei atsižvelgusi į tai, kad Pareiškėjams nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų po apie 31 000 Eur GPM apskaičiuota apie 22 000 Eur delspinigių (virš 70 proc.), konstatavo, jog priskaičiuoti delspinigiai, kaip prievolės užtikrinimo būdas, visa savo apimtimi būtų neadekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama. Inspekcija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju delspinigių dydis yra neproporcingai didelis, pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl vadovaujantis minėtais principais, Pareiškėjus atleido nuo 40 proc. delspinigių. Pareiškėjai neatitinka MAĮ 141 str. 1 d. 1-4 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl nuo likusios delspinigių dalies ir baudos neatleido.

3.3. Komisija pagrįstai neatleido Pareiškėjus ne nuo visų, o tik nuo dalies apskaičiuotų delspinigių, traktuojant delspinigius kaip sankciją Pareiškėjams, laiku ir tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius (žr. pvz., LVAT 2011 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 – 221/11, 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 – 319/11, 2010 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 – 438/2010). Inspekcija atsižvelgė į objektyvius kriterijus – patikrinimo trukmės laiką ir ginčo nagrinėjimo laiką, pagrįstai remtasi teismų praktika tokiais atvejais atleisti nuo 50 proc. delspinigių. (I) į tai, kad pavedimas tikrinti Pareiškėją, 2013 m. atlikus jo mokestinį tyrimą, išrašytas 2013-03-28 (Nr. AC1-4), (II) tikrintinas laikotarpis 2008-2011 m., (III) mokesčių bazė nustatyta už 2010-2011 m., (IV) ikiteisminis ir teisminis mokestinio ginčo nagrinėjimas truko nuo 2015-07-23 iki 2018-03-28 (2,5 metų), (V) Pareiškėjas kartu su sutuoktine slėpė (nedeklaravo) gautas pajamas (2010 m. 1 253 098 Lt, 2011 m. 184 506 L, ši teisiškai reikšminga aplinkybė buvo nustatyta įsiteisėjusia LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-636-442/2018.)

3.4. Kaip ne kartą yra akcentavęs Konstitucinis Teismas bei LVAT, mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokančių subjektų konkurenciškai yra geresnė padėtis nei juos mokančių, nemokėdami mokesčių įstatymų nustatytu laiku mokesčių mokėtojai nemokamai naudojosi visuomenei priklausančiais pinigais ir yra teisinga atlyginti už tai įstatymu nustatyta delspinigių forma. 50 proc. atleidimas nuo apskaičiuotų delspinigių dydžio yra socialiai teisingas ir proporcingas įvertinus ginčo konkrečias aplinkybes (stabdymo trukmės, mokestinio ginčo trukmės bei tai, kad mokesčių administratoriaus nustatyta mokesčio prievolė įvykdyta pilna apimtimi

3.5. Pažymėtina, kad tam tikri sandoriai (ūkinės operacijos) civiline teisine prasme sukelia vienokias pasekmes, mokesčių teisės prasme. Mokesčių delspinigiai sureguliuoti viešosios teisės normomis, MAĮ 96-100 straipsniai detaliai reglamentuoja delspinigių skaičiavimo pradžios momentą, trukmę, dydį, atleidimą nuo delspinigių.

3.6. Dėl atleidimo nuo baudos paaiškino, kad net ir tuo atveju, kai yra sumokėta su paskirta bauda susijusio mokesčio suma, atskirai dar turi būti nustatytos MAĮ 141 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės. Šiuo atveju to nėra. Pareiškėjams paskirta bauda yra minimali – 10 proc. Pareiškėjai savo skundą grindžia MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, tačiau mokesčių teisėje iš esmės yra svarbu ne tik teisingumo, protingumo kriterijus, bet ir visuotinio privalomumo principas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Klaipėdos AVMI 2013 m. kovo 29 d. išrašytas pavedimas atlikti pareiškėjų patikrinimą. Klaipėdos AVMI 2015 m. liepos 23 d. surašė pareiškėjams patikrinimo aktus Nr.FR0680-533 ir Nr.FR0680-534 (toliau – Patikrinimo aktai), kurie patvirtinti Klaipėdos AVMI 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimais. Patikrinimo aktu mokesčių mokėtojams už 2010 – 2011 metus papildomai priskaičiuota: V. J. 31 250,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 14 015,45 Eur GPM delspinigių, skirta 3 125 bauda; o L. J. – 31 263,03 Eur GPM, 14 024,27 GPM delspinigių, 3 126 Eur bauda. Pareiškėjams apskundus, Inspekcija 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimus, kuriais patvirtinti patikrinimo aktai. Dėl šių sprendimų toliau vyko mokestinis ginčas, kuris pasibaigė Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. kovo 28 d. nutartimi (administracinės bylos Nr.eA-636-442/2018), kuria Mokesčių mokėtojų skundai atmesti. Šio mokestinio ginčo metu ginčas dėl atleidimo nuo delspinigių nevyko.

5. Pasibaigus mokestiniam ginčui, 2018 m. gegužės 29 d. duomenimis, pareiškėjai pagal Patikrinimo aktą buvo skolingi: V. J. – 31 227,29 Eur GPM; 22 458,57 Eur GPM delspinigių 3 125,00 Eur baudos; L. J. - 31.263,03 Eur GPM, 22.240,49 Eur GPM delspinigių mokestis, 3.126,00 Eur baudos. Pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos AVMI dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų. Klaipėdos AVMI 2018 m. birželio 5 d. sprendimais Nr.(6.5)-85 ir (6.5)-86 dalinai tenkino Mokesčių mokėtojų prašymus, atleisdama nuo 40 proc. delspinigių: V. J. atleido nuo 9.073,90 Eur delspinigių mokėjimo ir neatleido jo nuo 13.610,86 Eur delspinigių ir 3.125,00 Eur baudos mokėjimo; L. J. atleido nuo 9 138,00 Eur delspinigių mokėjimo ir neatleido jos nuo 13.707,25 Eur delspinigių ir 3.126,00 Eur baudos mokėjimo. Pareiškėjai apskundė šiuos sprendimus Inspekcijai ir Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais Nr.68-100 ir Nr.68-101 atmetė mokesčių mokėtojų skundus. Inspekcijos sprendimą apskundus Komisijai, ji 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimais Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206(7-187/2018) iš dalies patvirtino VMI sprendimus, atleido pareiškėjus dar papildomai nuo 10 proc. delspinigių - V. J. – nuo 2.268,48 Eur, o L. J. nuo 2.284,54 Eur. Po Komisijos sprendimo pareiškėjai buvo atleisti nuo 50 proc. delspinigių.

6. Atleidimo nuo baudų ir delspinigių pagrindus nustato MAĮ 100 straipsnis ir 141 straipsnio 1 dalis. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų atveju nėra aplinkybių, kurios būtų nurodytos minėtuose įstatymo straipsniuose. Pareiškėjai remiasi bendrais, be to, ir MAĮ 8 str. įtvirtintais, teisingumo ir protingumo principais, taip pat proporcingumo principu.

7. Sutiktina su pareiškėju, kad delspinigių ir baudų mažinimo klausimus turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir LVAT suformuotą doktriną dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (pavyzdžiui, LVAT 2011 m. spalio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-2343/2011,2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A556-3447/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-2544/2011, 2011-09-08 nutartis adm. byloje Nr. A575-2144/2011). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Kita vertus, nemokant mokesčių pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokančių subjektų konkurenciškai yra geresnė padėtis nei juo mokančių (Konstitucinio teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556- 2255/11).

8. Komisija nagrinėdama pareiškėjų skundą atsižvelgė į mokestinio patikrinimo trukmę, į mokestinio ginčo trukmę, į tai, kad mokesčio suma yra sumokėta, rėmėsi aktualia teismų praktika (LVAT 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi byloje Nr. A575-2J44/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartimi byloje Nr. A556-2544/2011, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi byloje Nr. A-2051-556/2015) ir atleido mokesčių mokėtojus nuo 50 proc. delspinigių. Nuo baudos Komisija neatleido, pabrėžė pažeidimo pobūdį (pajamos gautos iš nežinomų šaltinių, GPM nedeklaruotas), rėmėsi tuo, kad skirta minimali bauda (10 proc.).

9. Skunde pareiškėjai remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skunde Komisijai, tik mano, kad net ir sumažinus delspinigius 50 proc. jų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Taip pat pateikia analogiją su palūkanomis pagal piniginę prievolę remiantis Civilinio kodekso 6.210 straipsniu skaičiuotinomis 5 proc. palūkanomis ir nuodo, kad per 5 metus (toks būtų senaties terminas palūkanoms) būtų priskaičiuota apie 7 800 Eur palūkanų, kuri yra mažesnė už šiuo metu likusią delspinigių sumą.

10. Atsakant į pareiškėjo argumentą dėl analogijos reikia pažymėti, kad mokestiniai santykiai ir civiliniai santykiai yra skirtingai reguliuojami. Civilinis kodeksas turtiniams santykiams, kurie pagrįsti viešajai teisei būdingu imperatyviuoju, pavaldumo metodu, gali būti taikomas tik tais atvejais, kai šių santykių nereguliuoja atitinkami įstatymai (Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju delspinigių skaičiavimas ir atleidimo nuo jų pagrindai sureguliuoti MAĮ (96-100, 141 straipsniai). Todėl nėra pagrindo šiuo atveju taikyti analogijos su palūkanomis pagal Civilinį kodeksą. Nors priėjus išvados, kad Civilinio kodekso analogija šiuo atveju netaikytina, nėra esmingai svarbu, bet siekiant išsamiau atsakyti į pareiškėjo argumentą, pasakytina ir tai, kad pareiškėjas remiasi senaties terminu pagal Civilinį kodeksą, tačiau nėra aišku, kodėl mano, kad jis daliai delspinigių buvo praleistas (laikant, kad Inspekcija nuo patikrinimo pradžios (2013 m. kovą) ėmėsi teisinių priemonių nustatyti prievolės (už 2010 – 2011 metus) apimčiai, 5 metų terminas nebūtų praleistas). Šie pareiškėjo argumentai atmestini.

11. Šiuo atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus svarbu tai, kad atleidžiant nuo delspinigių jau buvo įvertintas patikrinimo laikotarpis (nuo 2013 m. kovo iki 2015 m. rugsėjo), taip pat mokestinio ginčo laikotarpis (nuo 2015 m. spalio iki 2018 m. kovo), už kuriuos mokesčių mokėtojams buvo skaičiuojami delspinigiai. Šiuo metu likusi delspinigių dalis (daugiau nei po 11 000 Eur) yra mažesnė nei buvo priskaičiuota patikrinimo aktu (t. y. už laikotarpį nuo 2010-2011 metų iki patikrinimo akto surašymo 2015 m. liepos 23 d.). Taigi išeitų, kad iš delspinigių skaičiavimo laikotarpio buvo visiškai eliminuoti mokestinių ginčų laikotarpiai ir dalis patikrinimo laikotarpio. Pažymėtina, kad nors pagal MAĮ 110 straipsnį skundo mokestiniame ginče padavimas stabdo išieškojimą, tačiau mokesčių mokėtojas gali sumokėti mokestį ir tokiu atveju delspinigiai jam nebūtų skaičiuojami. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Taigi kaip pažymėjo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143?2619/2011, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į) vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą. Taigi delspinigiai visais atvejais turėtų neprarasti savo, kaip prievolės vykdymą užtikrinančios, skatinančios vykdyti mokestines prievoles laiku ir tinkamai, priemonės esmės. Mokesčių mokėtojus šiuo atveju atleidus nuo dar didesnės delspinigių dalies nei 50 proc. būtų pažeista jų ir kitų mokesčių mokėtojų interesų pusiausvyra, nes delspinigiai realiai neatliktų savo paskirties. Sutiktina su Komisijos išvada, kad pareiškėjai patys padarė pažeidimą ir dėl to natūralu, kad patiria tam tikras neigiamas pasekmes. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad Komisijos sprendimas sumažinti delspinigių dydį 50 proc. prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, įtvirtintiems MAĮ 8 straipsnyje, taip pat proporcingumo principui.

12. Reikalaudami baudos sumažinimo pareiškėjai iš esmės apeliuoja į proporcingumo principo taikymą baudimo santykiuose. Visgi konkrečiai nenurodo, kuo šiuo atveju paskirta bauda yra neproporcinga ir pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus. Minėta, kad mokesčio sumokėjimas pats savaime nėra pagrindas atleisti nuo baudos. Šiuo atveju Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį į pareiškėjų pažeidimo pobūdį (gavo pajamas iš nenustatytų šaltinių ir nedeklaravo mokesčių). Papildomai pažymėtina, kad toks pažeidimas savo pobūdžiu yra sąmoningas, iš esmės pažeidžiantis pareigą mokėti mokesčius, kuri yra konstitucinė (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimas). Taigi skirta minimali įstatyme numatyta 10 proc. dydžio bauda (baudos skyrimo metu, 2015 m. rugsėjo 30 d. galiojusi MAĮ 139 str. 1 d. redakcija) negali būti vertinama kaip neproporcinga ir prieštaraujanti teisingumo ar protingumo kriterijams.

Atsižvelgiantį išdėstytus motyvus, nėra pagrindo Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimų Nr.S-206(7-186/2018) ir Nr.S-206 (7-187/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų V. J. ir L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.