- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- e2-38-424/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00853-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- UAB „Kardusta“
- Advokatai
- Simonas Balrušaitis, Edmundas Mikučionis
atsakovo UAB „Kardusta“ direktoriui L. U., atsakovo atstovui advokatui Edmundui Mikučioniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „Kardusta“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. M. (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kardusta“ (toliau – atsakovas) 300 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 714,88 Eur komandiruotės metu patirtas išlaidas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki visiško atsiskaitymo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas su UAB „Kardusta“ 2020-06-11 pasirašė darbo sutartį Nr. 470, įmonėje faktiškai pradėjo dirbti po 2020 m. Joninių ir dirbo iki 2020-10-04. Šalys darbo sutartimi sutarė, kad ieškovui bus mokamas minimalus darbo užmokestis, padaugintas iš 1.65 koeficiento, tačiau faktiškai šalys sutarė, jog darbo užmokestis bus mokamas už faktiškai išdirbtas darbo valandas, skaičiuojant po 13 Eur už valandą, pagal ieškovo pateiktas periodines ataskaitas. Į šį darbo užmokestį (13 Eur/val.) įėjo dienpinigiai, tačiau įvairios išlaidos neįtraukiamos, kurias apmoka darbdavys.
Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl to, jog atsakovas UAB „Kardusta“ neatsiskaitė su ieškovu, kai šis dirbo komandiruotas į Švediją, o konkrečiai ieškovui liko nesumokėtas 300 Eur darbo užmokestis, taip pat ieškovas komandiruotės metu patyrė būtinąsias išlaidas, kurių suma sudaro 714,88 Eur, o konkrečiai: 344,29 Eur kuro išlaidos, patirtos dėl nuvykimo į komandiruotę ir grįžtant iš jos, 99,36 Eur parkavimo išlaidos, patirtos dėl ieškovo gyvenimo vagonėlyje, 115,33 Eur darbo įrankiai būtini darbo reikmėms ir priemonės, 155,90 Eur kelto bilieto išlaidos. Įmonė neginčijo fakto, kad turi atsiskaityti su ieškovu, tačiau taip ir neatsiskaitė, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į darbo ginčų komisiją. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija jo prašymo nenagrinėjo dėl praleisto 3 mėnesių termino, todėl kreipėsi į teismą. Nurodė, kad ieškovas dirbdamas Švedijoje pildė darbo laiko ataskaitas ir jas perduodamo atsakovui, tačiau atsakovas kiekvieną mėnesį išmokėdavo ne visą ieškovui priklausantį darbo užmokestį ir ieškovui neprimokėdavo apie 100 Eur. Papildomai nurodė, kad darbo metu naudojo savo asmeninius įrankius, be kurių jei jų nebūtų turėjęs, viename iš objektų nebūtų galimybės pradėti darbų. Konkrečios sumos su atsakovu dėl apmokėjimo už įrankių naudojimą nebuvo susitaręs, atsakovo atstovai nurodė, jog mokės po 50 Eur mėn., tačiau šio reikalavimo ieškinyje nereiškia. Kadangi be to, kad naudojo savo asmeninius įrankius, tačiau iš savo asmeninių lėšų pirko įrankius, už ką prašo priteisti minėtą 115,33 Eur išlaidas iš atsakovės. Be šių išlaidų kaip esmines nurodė ir prašo priteisti kelto bilieto ir parkingo išlaidas. Visos išlaidos buvo derinamos su atsakovės atstovu V. B., kuris buvo Švedijoje, kuris patvirtino, jog ko reikia darbui, tą gali pirkti, nes viskas bus apmokėta.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. birželio 11 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą UAB „Kardusta“ nekvalifikuoto statybos darbininko pareigoms. 2020 m. spalio 5 d. ieškovas parašė prašymą UAB „Kardusta“ atleisti jį iš darbo savo noru. Vykdant sudarytą darbo sutartį, nuo 2020-06-20 ieškovas buvo komandiruotas į Švedijos Karalystę, dirbo kitų bendrovių, su kuriais atsakovas buvo sudaręs sutartis, objektuose. Priešingai, nei nurodyta ieškinyje, atsakovas siūlė ieškovui tiek nupirkti kelionės į Švediją bilietus, tiek parūpinti ieškovui gyvenamąją vietą Švedijoje, tačiau pats ieškovas šių pasiūlymų atsisakė ir nusprendė į Švediją vykti savo kemperiu. Dar prieš ieškovui išvykstant jam buvo nurodyta, kad bendrovė kompensuos visas su darbo funkcijų vykdymu susijusias ieškovo išlaidas, tačiau jam buvo paaiškinta, kad bendrovė išlaidas galės kompensuoti tik tokiu atveju, jeigu ieškovas pristatys visus išlaidas patvirtinančius įrodymus, tai yra, kitų prekių ar paslaugų tiekėjų išrašytas sąskaitas – faktūras, prekių įsigijimo kvitus ar kitus pirminius apskaitos dokumentus, kurie patvirtintų išlaidų būtinybę bei paskirtį, o taip pat pateiks apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Dėl ieškovo reikalaujamo darbo užmokesčio nurodė, kad ieškovas jokiais įrodymais nepagrindžia savo teiginių, jog atsakovas neišmokėjo jam 300 Eur darbo užmokesčio. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei darbų ginčų komisijai teiktų dokumentų matyti, kad ieškovui buvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis bei visi priklausantys dienpinigiai. Netgi susidarė permoka ieškovui. Ieškovo komandiruotė pasibaigė 2020-09-20, tačiau nors nuo tos dienos iki darbo sutarties nutraukimo ieškovas faktiškai nedirbo, atsakovas atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimą apie asmenines problemas, nefiksavo ieškovui pravaikštų, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaitė ieškovo darbo laiką bei apskaičiavo ir išmokėjo ieškovui darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020-09-21 iki 2020-10-05, nors tuo metu ieškovas faktiškai nedirbo. Ieškinyje nurodyta, kad neva šalys faktiškai buvo susitarusios dėl 13 Eur už 1 valandą darbo užmokesčio. Tokie teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti. Ieškovo darbo užmokestis yra nurodytas darbo sutartyje tokio ieškovo nurodomo susitarimo tarp šalių nebuvo.
Dėl ieškovo reikalaujamos kompensacijos nurodė, kad ieškovas atsakovui pateikė tik byloje esantį kelto bilietą, kitas ieškovo patirtas išlaidas patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų ieškovas atsakovui neperdavė, nurodė, kad jų neišsaugojo. Ieškovo patirtos išlaidos už kelto bilieto įsigijimą faktiškai jam buvo kompensuotos išmokant jam darbo užmokestį bei kitas priklausančias sumas darbo sutarties nutraukimo metu. Ieškovo komandiruotė pasibaigė 2020-09-20 bei nuo to laiko iki pat darbo sutarties nutraukimo ieškovas nedirbo, atsakovas nefiksavo jam pravaikštų, apskaičiavo bei išmokėjo jam darbo užmokestį už šį laikotarpį. Pagal žodinį susitarimą su ieškovu, šis papildomas darbo užmokestis už laikotarpį, kuomet ieškovas nedirbo, visiškai kompensavo jo patirtas išlaidas įsigyjant kelto bilietą. Kaip matyti, kelto bilieto kaina sudarė 155,90 Eur, o iš pridedamos atsakovo pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2020-09-21 iki 2020-10-05 ieškovui buvo papildomai išmokėta 315,34 Eur darbo užmokesčio po mokesčių. Ši suma daugiau nei 2 kartus viršija ieškovo patirtas išlaidas įsigyjant kelto bilietą, todėl atsakovas neturi pagrindo mokėti ieškovui papildomos kompensacijos. Sudarant darbo sutartį atsakovas informavo ieškovą, kad visiems komandiruojamiems darbuotojams darbdavys nuperka kelionės į Švediją bilietus, taipogi atsakovas nuolat nuomoja kelis būstus Švedijoje, kuriuose darbuotojai yra apgyvendinami. Ieškovas primygtinai pageidavo į komandiruotę vykti savo automobiliu bei jame gyventi. Atsakovas dar iki komandiruotės pradžios informavo ieškovą, kad tokių išlaidų kompensuoti negali, nes atsakovas bet kuriuo atveju patiria išlaidas gyvenamojo būsto, kuris skirtas ieškovui bei kitiems darbuotojams, nuomai. Atsakovas negalėjo uždrausti ieškovui į komandiruotę vykti savo automobiliu, tačiau ieškovas iš anksto buvo informuotas apie tai, kad tokių išlaidų darbdavys nekompensuos. Tai, kad buvo informuotas apie visas šias aplinkybes, ieškovas patvirtino darbo ginčų komisijoje. Kita vertus, netgi tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog atsakovas privalo kompensuoti ieškovo patirtas parkavimo išlaidas, susidariusi permoka ieškovui visiškai kompensuoja ne tik jūrų kelto bilieto kainą, tačiau ir automobilio parkavimui patirtas išlaidas. Nurodė, kad permoka ieškovui sudaro 315,34 Eur, tuo tarpu kelto bilieto ir parkavimo kaštų suma sudaro 255,26 Eur (155,90 Eur + 99,36 Eur). Automobilio parkavimo kvituose nurodoma, kad už automobilio stovėjimą ieškovas mokėjo už laikotarpį nuo 2020-06-25 iki 2020-07-12 bei nuo 2020-07-12 iki 2020-07-29. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateiktame jo banko sąskaitos išraše nurodoma, kad 2020-07-23 ieškovas už kažkokias prekes išleido 30,01 Eur Pakelės degalinėje Pasvalio rajone, Lietuvoje (138 eilutė). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas siekia iš atsakovo prisiteisti savo patirtas išlaidas, kurios niekaip nebuvo susijusios su jo komandiruote, netgi sudaro pagrindą abejoti pateiktų dokumentų tikrumu, nes ieškovas negalėjo tuo pačiu metu patirti išlaidas už automobilio parkavimą Švedijoje bei įsigyti kažkokias prekes Pasvalio rajone Lietuvoje. Ieškovas nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, kad patyrė kokias nors išlaidas kurui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Iš byloje esančių duomenų – 2020-06-11 darbo sutarties matyti, kad ieškovas nuo 2020-06-12 dirbo įmonėje UAB „Kardusta“ nekvalifikuoto statybos darbininko pareigose. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, padidintą 1.65 koeficientu.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Kardusta“ neišmokėto darbo užmokesčio, kuris pagal ieškovo paskaičiavimus sudaro 300 Eur.
Atsakovo direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad dienpinigiai ieškovui buvo skaičiuojami už visas dienas, kurių metu ieškovas buvo komandiruotas į Švedijos Karalystę. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų – atsakovo UAB „Kardusta“ balansinės sąskaitos apyskaitos (el. bylos apyrašo 1 failas, 112 puslapis) ieškovui dienpinigiai buvo skaičiuoti laikotarpiais: 390,00 Eur už laikotarpį nuo 2020-06-20 iki 2020-06-25, 1 690,00 Eur už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2020-07-25, 1 690,00 Eur nuo 2020-08-04 iki 2020-08-29, 1 495,00 Eur nuo 2020-09-08 iki 2020-09-30, tai yra tas dienas, kurias ieškovas faktiškai dirbo pagal komandiruočių įsakymus būdamas Švedijoje. Kaip nurodė, ieškovas, Švedijoje jis dirbo iki 2020-07-17, po to 5 dienas nedirbo, nes tuo metu nebuvo darbo, todėl atsakovo atstovai suorganizavo grįžimą į Lietuvą. Po savaitės vėl atsirado darbo, todėl buvo komandiruotas į Švediją. Minėtos ieškovo aplinkybes patvirtina atsakovo pateiktas 2020-08-03 komandiruočių įsakymas Nr. 2695-1.
Iš atsakovo pateiktų komandiruočių įsakymų matyti, jog ieškovas buvo komandiruotas į Švediją laikotarpiu nuo 2020-06-21 iki 2020-06-30 dirbti objekte, esančiame Stokholm Gasverket, trukmė – 10 dienų, dienpinigių dydis 60 proc. – 39 Eur, laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2020-07-31 dirbti objekte, esančiame Stokholm Gasverket, trukmė 31 diena, dienpinigių dydis 100 proc. – 65 Eur, nuo 2020-07-01 iki 2020-07-23 ir nuo 2020-07-30 iki 2020-08-02 dirbti objekte, esančiame Stokholm Gasverket, trukmė 27 dienos, dienpinigių dydis 100 proc. – 65 Eur, taip pat nuo 2020-08-03 iki 2020-08-31 dirbti objekte, esančiame Stokholm Haninge, trukmė 29 dienos, dienpinigių dydis 100 proc. – 65 Eur, nuo 2020-08-31 iki 2020-09-19 dirbti objekte, esančiame Stokholm Anderstorp, trukmė 19 dienų, dienpinigių dydis 100 proc. – 65 Eur (įsakymas pakeistas 2020-09-21 įsakymu Nr. 2771-1 komandiruotės laikas sumažintas nuo 2020-08-31 iki 2020-09-19).
Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taigi, dienpinigiai darbuotojui mokami už visas kalendorines dienas praleistas komandiruotėje, įskaitant ir poilsio dienas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (aktuali redakcija nuo 2019-02-07 iki 2022-03-31) nurodytam, kad maksimalus dienpinigių dydis Švedijos Karalystėje yra 65 Eur už dieną. Darbo sutartimi šalys sutarė, jog ieškovui bus mokami 50 proc. maksimalių dienpinigių dydžio dienpinigiai.
Kaip nustatyta iš 2020-08-03 UAB „Kardusta“ komandiruočių įsakymo Nr. 2695-1 (el. bylos apyrašo 2 failas, 22 lapas) bei ieškovo paaiškinimų, ieškovas Švedijoje nedirbo nuo 2020-07-23 iki 2020-07-30. Šiomis dienomis ieškovui pagrįstai nebuvo mokami dienpinigiai, tačiau dienpinigiai ieškovui turėjo būti mokami visos komandiruotės Švedijoje metu, t. y. laikotarpiu nuo 2020-06-21 iki 2020-07-23 ir nuo 2020-07-30 iki 2020-09-19 (komandiruotės pabaigos, patvirtintos 2020-09-21 įsakymu Nr. 2771-1). Ieškovas, kaip pats nurodė, Švedijoje buvo iki 2020-10-05, tačiau ieškovui komandiruotės įsakymas už laikotarpį nuo rugsėjo 19 d. iki spalio 5 d. nebuvo priimtas, todėl vadovaujantis Darbo sutarties 7.2 p., nesant direktoriaus įsakymo dėl komandiruotės, ieškovas į Lietuvą turėjo grįžti pasibaigus darbams. Kadangi ieškovas į Lietuvą grįžo tik 2020 m. spalio 5 d., atsakovui nekyla pareiga mokėti dienpinigių už tą laiką, kai ieškovas komandiruotės valstybėje buvo savo noru, t. y, nuo 2020-09-19 iki 2020-10-05, pažymint tai, kad ieškovas turėjo savo transportą ir bet kada galėjo grįžti į Lietuvą, kai oficialiai ieškovo komandiruotė baigėsi 2020-09-19.
Vadovaujantis atsakovo pateiktais įsakymais dėl komandiruočių, o taip pat ir šalių paaiškinimais, ieškovui už komandiruotėje Švedijoje išbūtą laiką priklauso 5 265 Eur dienpinigių (390 Eur už birželio mėn. (10 d. × 39 Eur) + 1 625 Eur už liepos mėn. (25 d. × 65 Eur) + 2 015 Eur už rugpjūčio mėn. (31 d. × 65 Eur) + 1 235 Eur už rugsėjo mėn. (19 d. × 65 Eur).
Iš atsakovo UAB „Kardusta“ balansinės atskaitos matyti, kad ieškovui darbo užmokesčio buvo iš viso priskaičiuota 2 479,20 Eur, pridėjus ieškovui priskaičiuotus dienpinigius (5 265 Eur), bendra ieškovui išmokėta darbo užmokesčio ir dienpinigių suma sudaro 7 744,20 Eur.
Iš byloje esančių bankinių mokėjimo išrašų matyti, kad atsakovas ieškovui 2020-10-15 pervedė 2 653,13 Eur darbo užmokestį už rugsėjo mėn., 2020-10-02 – 1 150,00 Eur darbo užmokestį už rugpjūčio mėn., ir komandiruotpinigius už birželio mėn., 2020-09-25 – 1 100,03 Eur darbo užmokestį už rugpjūčio mėn., 2020-08-19 – 2 159,66 Eur darbo užmokestį už liepos mėn., 2020-07-24 – 681,38 Eur darbo užmokestį ir komandiruotpinigius už birželio mėn., atsakovas ieškovui faktiškai išmokėjo iš viso 7 744,20 Eur. Minėtos aplinkybės patvirtina byloje esančius rašytinius įrodymus dėl ieškovui faktiškai išmokėtų ir įmonės buhalteriniais dokumentais patvirtintais duomenimis dėl ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovas ieškovui yra išmokėjęs visas jam priklausančias su darbo užmokesčiu susijusias sumas.
Ieškovas byloje teigė, jog atsakovo nesumokėtas darbo užmokestis yra 300 Eur, tačiau ieškovas ieškinio faktinio pagrindo dėl šio reikalavimo tiksliai nenurodė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas teigia, jog šią sumą gauna tokiu apskaičiavimo principu – skaičiuoja faktiškai išdirbtas valandas, padaugindamas jas iš 13 Eur/val. įkainio.
Sprendžiant dėl šio ieškovo reikalavimo svarbūs du įrodymų vertinimo aspektai ir aplinkybės – 1) kaip nustatyta iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų, šalys raštu dėl ieškovo nurodomo 13 Eur / val. valandinio įkainio nesitarė. Vien tai, jog ieškovas su atsakovu daugelį reikalų, tame tarpe ir dėl atsiskaitymo, derino žodžiu, teismui nesudaro pagrindo išvadai, kad šalys buvo sutarusios ieškovui už jo atliktą darbą mokėti taikant 13 Eur/val. įkainį; 2) iš darbo sutarties matyti, kad ieškovui buvo mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, padaugintas iš 1,65 koeficiento bei dienpinigiai, kurių dydis 50 proc. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio (darbo sutarties 3, 7.2 p.); 3) ieškovo pateiktas darbo užmokesčio nepriemokos paskaičiavimas (ieškinio faktinis pagrindas) nurodytas abstrakčiai, nėra konkretaus paskaičiavimo iš kurio būtų matyti, kad atsakovas sumokėjo mažesnį darbo užmokestį, nei jis numatytas šalių darbo sutartyje, atsakovo komandiruotpinigiuose.
Teismas atmesdamas ieškovo argumentus, jog jam priklauso atlyginimas, kuris turi būti skaičiuojamas už jo faktiškai išdirbtas valandas skaičiuojant po 13 Eur / val. vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o konkrečiai byloje pateikta šalių darbo sutartimi, iš kurios, kaip minėta anksčiau, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, padidintą 1.65 koeficientu. O taip pat atsakovo pateiktais komandiruočių įsakymais, kurių pagrindu ieškovui buvo mokami dienpinigiai. Kaip nurodė, atsakovo direktorius, įmonė skelbimuose nurodo valandinį atlyginimą, tačiau darbo sutartyje numato tokias darbo sąlygas, kaip kad numatyta ieškovo atveju, tačiau darbuotojo darbo užmokestis su dienpinigiais konvertavus jį į eurus per valandą yra artimas ieškovo nurodytam 13 Eur / val. įkainiui.
Pažymėtina, kad byloje apklaustas liudytojas K. Š. nurodė, jog dirbo kartu su ieškovu po 10 val. per dieną, o taip pat ir savaitgaliais, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Nors ieškovas nurodė, kad vedė darbo laiko apskaitą, kurią duodavo pasirašyti darbų vadovams darbų objektuose, tačiau šių duomenų nepateikė argumentuodamas, jog sugedo jo telefonas, kuriame laikė fotonuotraukas. Iš ieškovo pateiktų į bylą, kaip jis pats nurodė, pavyzdinių darbų laiko apskaitos žiniaraščių nėra galimybės nustatyti šių duomenų objektyvumo, net jei ieškovas šiuos duomenis ir būtų pateikęs teismui raštu. Juose nėra duomenų, kas šiuos duomenis suvedė, tikrino bei juos patvirtino, o taip pat ir suderino su atsakovu. Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B., jis ieškovui Švedijoje tik padėjo, nes moka švedų kalbą, su ieškovu kartu nedirbo. Dėl darbo laiko paaiškino, kad Švedijoje dirbti ilgiau nei numatyta negalima, nes po darbo valandų skundžiasi kaimynai dėl triukšmo.
Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovas birželio mėn. dirbo 12 dienų po 8 valandas, išdirbtas darbo laikas 96 val., liepos mėn. – 22 dienas po 8 valandas, valandų skaičius 176 val., rugpjūčio mėn. – 21 dieną, valandų skaičius 167 val., rugsėjo mėn. – 22 dienas po 8 valandas per dieną, valandų skaičius 176 val., spalio mėn. – 3 dienas po 8 val., valandų sk. 24 val. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ieškovui visą laiką, kurį ieškovas dirbo įmonėje UAB „Kardusta“ buvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis, todėl spręsti dėl darbo užmokesčio nepriemokos nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytas, teismas daro išvada, jog ieškovas nenurodė ir nepagrindė fakto, kad atsakovo įmonėje dirbo daugiau valandų nei numatyta UAB „Kardusta“ 2020 m. birželio-spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, todėl spręsti dėl atsakovo ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl ieškovo prašymo priteisti komandiruotės metu patirtas išlaidas
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 714,88 Eur būtinųjų išlaidų, o konkrečiai: 344,29 Eur kuro išlaidų, patirtų dėl nuvykimo į komandiruotę ir grįžtant iš jos, 99,36 Eur automobilio parkavimo išlaidų, patirtų dėl ieškovo gyvenimo automobilyje, 115,33 Eur išlaidų darbo įrankiams ir priemonėms įsigyti ir 155,90 Eur kelto bilieto išlaidų grįžtant iš Švedijos į Lietuvą.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šių ieškovo patirtų išlaidų tikrumo, o taip pat ir atsakovo pareigos šias išlaidas apmokėti.
Kaip nurodė atsakovas, ieškovui, komandiruojamam į Švediją, buvo pasiūlyta ir sudarytos sąlygos vykti įmonės transportu, o taip pat atsakovui buvo sudarytos galimybės užsienyje apsistoti atsakovo darbuotojų apgyvendinimui nuomojamuose butuose, tačiau ieškovas to atsisakė ir nurodė į komandiruotę vyksiąs savo transportu ir gyvensiąs savo kemperyje. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu apie tai buvo aptaręs žodžiu ir aiškiai nurodė, kad ieškovo patirtos išlaidos nebus kompensuotos, nes ieškovas pasirinko kitą, nei atsakovas užtikrino, transportą ir apgyvendinimą. Kaip patvirtino byloje apklaustas liudytojas V. B. Švedijoje darbuotojams suteikiami butai, tačiau ieškovas atvyko savo transportu ir gyveno savo autobuse. Ieškovas teigė, kad atsakovo direktorius jam pažadėjo minėtas išlaidas atlyginti, o atsakovui atsisakant tai padaryti dėl, kreipėsi į teismą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ieškovas į bylą pateikė šios įrodymus – banko sąskaitos išrašą, kelto bilietą 155,90 Eur sumai (ieškinio priedas Nr. 5 ), kvitus su vertimu iš švedų kalbos dėl statybinių medžiagų pirkimo, kvitus už automobilio stovėjimą ir jų vertimus iš švedų kalbos, kvitus už įrankių įsigijimą su vertimu iš švedų kalbos (žr. 2021-11-25 prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo DOK-71891).
Dėl šių išlaidų pripažinimo būtinosiomis darbo išlaidomis teismas sprendžia, jog vien ieškovo faktiškai patirtų išlaidų faktas nesudaro pagrindo besąlygiškai jas pripažinti būtinosiomis darbo sąnaudomis.
Darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalis numato, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje; 2 dalis numato, jog jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Tačiau ši nuostata negali būti aiškinama kaip besąlyginis darbdavio įsipareigojimas atlyginti bet kokias darbuotojo nurodytas išlaidas.
DK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Jeigu darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys, tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Kaip nurodė, ieškovas jis pirko savo asmeninėmis lėšomis darbo įrankius ir medžiagas ir tikėjosi, jog atsakovas jam atlygins patirtas išlaidas. Tačiau, rašytinio šalių susitarimo, taip, kaip tai numato Darbo kodekso normos – nesudarė ir kitaip neįformino.
Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas išlaidas komandiruotės metu Švedijoje, pažymėtina tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas, kaip pats teigia, nuolat pirkdavęs darbo įrankius, medžiagas ir dėl to būtų pranešęs atsakovui darbo sutarties galiojimo metu bei dėl ko šalys būtų susitarusios dėl šių sąlygų raštu ar kitaip įforminusios ieškovo išlaidų patyrimą ateityje. Byloje ieškovo pateikti duomenys apie įrankių ir medžiagų įsigijimą nepatvirtina fakto, kad šie daiktai buvo būtini, pirkti darbdavio prašymu ar nurodymu, kad ieškovas galėtų vykdyti savo darbines funkcijas. Byloje be pirkimo kvitų nėra jokių kitų buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų arba paneigtų, jog minėti daiktai ieškovo buvo įsigyti vykdant UAB „Kardusta“ darbuotojo pareigas. Be to, byloje ieškovas neįrodė, jog papildomas medžiagas ar darbo įrankius savo asmeniniais pinigais jam pavedė pirkti UAB „Kardusta“ atstovai. Vien tai, kad ieškovas, net ir vertinant aplinkybę, jog darbo įrankius pirko darbo reikmėms, jie po darbo sutarties nutraukimo turėjo būti perduoti atsakovui, ir apskaityti pas atsakovą, tačiau šių duomenų byloje nėra, o kaip nurodė atsakovas, ieškovas nebuvo įtrauktas į tą darbuotojų sąrašą, kuriems suteikta teisė pirkti daiktus įmonės vardu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 115,33 Eur išlaidų darbo įrankiams ir priemonėms atmetamas kaip nepagrįstas.
Kaip nustatyta iš bylos šalių, taip pat liudytojų paaiškinimų – ieškovui buvo sudarytos sąlygos į komandiruotę vykti įmonės transportu, o taip pat ir gauti atsakovo apmokamą apgyvendinimą. Kaip matyti iš atsakovo komandiruočių įsakymų, duomenų, jog atsakovas būtų komandiruotas vykti į Švediją savo transportu, nėra. Atsižvelgiant į šias ir anksčiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovo teiginiais, jog ieškovui nebuvo sudaryta prielaidų tikėtis, kad jam bus atlygintos kuro ir automobilio parkavimo išlaidos, kadangi ieškovas savo transportu vyko savo noru. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų pirkimo kvitų matyti, kad į bylą pateikiami degalų įsigijimo kvitai iš kurių nėra galimybės daryti išvados, jog minėti degalai skirti vykdyti darbines funkcijas bei, kad pats ieškovas patyrė šias išlaidas.
Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020-07-23 ieškovas galimai patyrė išlaidas degalams, tačiau už tai sumokėta Lietuvoje, degalinėje „Pakele“, Pasvalio r.. Teismo vertinimu iš ieškovo pateiktų išlaidų degalams kvitų, tiek iš sąskaitos išrašo nėra galimybės konstatuoti, jog būtent ieškovas patyrė šias išlaidas bei to, jog šios išlaidos buvo skirtos darbo funkcijų komandiruotėje metu vykdymui. Todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmetamas. Be kita ko, kaip minėta anksčiau, atsakovas nurodė, kad ieškovui nebuvo būtinybės į komandiruotę vykti savo transportu, todėl šios išlaidos nėra priskiriamos būtinosioms darbinių pareigų vykdymo išlaidomis ir atsakovui nekyla pareiga šių išlaidų atlyginti.
Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 155,90 Eur išlaidų kelto bilietui atlyginimo, nurodydamas, kad šios išlaidos susijusios su grįžimu iš komandiruotės, todėl jas privalo atlyginti darbdavys UAB „Kardusta“. Atsakovas nurodė, kad šias išlaidas padengė ieškovui sumokėtas darbo užmokestis.
Su šiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Pažymėtina, kad būtent atsakovui, kaip darbdaviui, kyla pareiga tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, iš kurios matytųsi tikslinės išmokos darbuotojui. Iš ieškovo pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas yra kompensavęs šias išlaidas. Tai, jog atsakovas mokėjo darbo užmokestį iki pat ieškovo atleidimo, tai yra atsakovo kaip darbdavio pareiga vykdyti darbo sutartį. Tai, kad, kaip nurodė atsakovas, apskaitoje ieškovui buvo apskaitomas laikas, kurio jis faktiškai nedirbo, ir už šį laiką ieškovui išmokėtas darbo užmokestis yra paties darbdavio sprendimas ir negali būti vertinama kaip kompensacija ieškovui už kelto bilietą. Byloje ieškovo pateikti kelto bilieto įsigijimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą, o byloje nesant duomenų, jog šias išlaidas atsakovas faktiškai sumokėjo ieškovui, ieškovo patirtos 155,90 Eur išlaidos kelto bilietui iš atsakovo.
Ieškovas prašė priteisti 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavus, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu dėl būtinųjų darbo išlaidų atlyginimo, spręstina dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo tarpu minėto straipsnio 1 dalyje numatyta bendra procesinių palūkanų taisyklė, numatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieškovo reikalavimas dėl 6 proc. palūkanų dydžio neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos ne 6, o 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį iš dalies šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str.)
Patenkinus ieškinį iš dalies (15 proc.) paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalyje.
Bylos duomenimis ieškovas patyrė 1 986,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas patyrė byloje rašytiniais įrodymais pagrindė 2 050 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovui pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį priteistina 297,90 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Kardusta“.
Atsakovui pagal atmestų ieškinio reikalavimų dalį priteistina 1 742,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo V. M..
Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš ieškovo V. M. priteistina 1 446,60 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Kardusta“.
CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad darbuotojai yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo UAB „Kardusta“ valstybei priteistinas 3 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Priteisti iš UAB „Kardusta“ 155,90 Eur komandiruotės metu patirtas išlaidas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo V. M..
Priteisti iš V. M. 1 446,60 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Kardusta“.
Priteisti iš UAB „Kardusta“ 3 Eur žyminį mokestį valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.