Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-358-651/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
AN2-358-651/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00794-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
J. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-358-651/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00794-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 21.1.7; 21.11.10 (S)
KAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. J. J. 2018 m. gegužės 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2018 m. balandžio 20 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje lenkdamas priekyje važiavusį ir į kairę sukantį kitą automobilį, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip kirsdamas dvigubą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir su juo susidūrė, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į gyvenamojo namo tvorą. Įvykio metu apgadinti du automobiliai ir tvora. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 140.1 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos) 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7785-2018 J. J. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui ir prašė Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi J. J. skundo netenkino. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7785-2018 paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina ne J. J., o J. P. nurodomas aplinkybes. J. J. skundo teiginiai neatspindi tikrosios įvykio eigos. Anot teismo, faktą, kad J. J. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus įrodo liudytojų parodymai, policijos įstaigos teisminio nagrinėjimo metu pateiktas naujas eismo įvykio vietos planas, automobilių apgadinimai. Teismas konstatavo ir tai, kad J. J. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį, kuria jo skundas dėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimo buvo atmestas, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

5.1. Nurodo, kad teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti faktai neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių. Nesutinka su teismu, jog jis viršijo leistiną greitį. Tvirtina, kad jis važiavo 50 km/h greičiu, todėl vien tai, kad jis nespėjo sustoti prieš jį iš šalutinio kelio staiga išvažiavusio automobilio, kuris dar į jį atsitrenkė, negali būti konstatuota, kad jis nepasirinko saugaus greičio. Nesutinka, kad jis lenkdamas sankryžoje kitą automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nurodo, kad jis važiavo pagrindiniu keliu, o staiga iš šalutinio kelio išvažiavus kitam automobiliui, jam buvo užkirstas kelias važiuoti tiesiai, todėl bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę. Nesutinka ir su teiginiu, jog jis lygtai kirto dvigubą ištisinę kelio horizontaliąją juostą, nes, pasak apelianto, nuo dvigubos ištisinio ženklinimo linijos pabaigos iki faktinės automobilių susidūrimo vietos yra daugiau nei 30 metrų. Nesutinka su išvada, kad jis atsitrenkė į transporto priemonę, kurią bandė apvažiuoti. Teigia, kad buvo priešingai, būtent iš šalutinio kelio išvažiavusi transporto priemonė atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Taigi teismas aiškiai neteisingai įvertino kilusio eismo įvykio situaciją, o tai ir nulėmė klaidingą teismo sprendimą. Be to, teismas netinkamai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir pareigūnų veiksmus, kurie, apelianto įsitikinimu, buvo aplaidūs.

5.2. Tvirtina, kad nors avarijos vietą kiekvienas nurodė skirtingai, tačiau būtent jo nurodyta faktinė automobilių susidūrimo vieta yra teisinga, nes priešingu atveju jis nebūtų atsitrenkęs į tvorą, o būtų atsitrenkęs į prie sankryžos kampo augantį medį.

5.3. Atkreipia dėmesį į tyrėjo M. J. 2018-04-29 sudarytą eismo įvykio schemą, kuri akivaizdžiai sudaryta tik iš A. Š. nurodytų aplinkybių, tačiau nepaisant o, būtent šis eismo įvykio protokolas, kuris neatitinka faktinės situacijos, ir nulėmė jo nubaudimą. Apelianto manymu, jo nurodytų aplinkybių, kurias nuo pat pradžių nurodė, ignoravimas, neįsigilinimas į juos lėmė neteisingą sprendimą.

5.4. Mano, kad liudytojas J. P., nors ir nurodo, kad išsukdamas iš K. g. į A. g., nematė automobilio BMW, tačiau mano, kad jis įdėmiai nepasižiūrėjo į kairę pusę, iš kurios jis atvažiavo. Neteisingai J. P. nurodė, kad į jį atsitrenkė būtent apeliantas, tuo metu, kai jis suko į Mc. gatvę ir jo automobilio pusė korpuso jau buvo pasisukusi. Viskas buvo priešingai. Būtent J. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo automobilio šoną įvažiavęs iš šalutinės K. gatvės, nes nepraleido jo važiuojančio pagrindine gatve. Liudytojo nurodyta aplinkybė, jog apeliantas neva kirto dvi ištisines eismo juostas, nors tuo metu pirmoji juosta buvo tuščia, yra neteisinga ir nurodyta tik siekiant situaciją palenkti sau palankia linkme. Nurodo, kad jis neturėjo jokios galimybės aplenkti J. P. vairuojamo automobilio iš dešinės pusės, nes jis įsukęs iš šalutinio kelio į pirmąją juostą skersai važiavo į antrąją juostą taip užkirsdamas kelią jam važiuoti tiesiai. Kadangi jis judėjo apeliantui iš dešinės pusės, todėl niekaip negalėjo jo aplenkti apvažiuojant iš dešinės pusės.

5.5. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo pirminį prisipažinimą. Teigia, kad jis eismo įvykį padarė pirmą kartą, buvo pasimetęs, tad klaidingai buvo įtikintas, kad būtent jis kaltas. Nurodo, kad jis atsakomybė nevengia, tačiau yra įsitikinęs, kad ne jis kaltas dėl eismo įvykio.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį. Nurodo, kad byloje yra įrodyta, kad būtent J. J. padaryti veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliantas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018m. birželio 20 d. nutarimu nubaustas už tai, kad padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei 417 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus. Konstatuota, kad J. J., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje lenkdamas priekyje važiavusį ir į kairę sukantį kitą automobilį, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip kirsdamas dvigubą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir su juo susidūrė, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į gyvenamojo namo tvorą. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 127, 140.1 punktų reikalavimus.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutiko su Klaipėdos apskrities VPK priimtu nutarimu, kuriuo būtent J. J. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir jam už tai paskirta nuobauda ir padarė išvadą, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad J. J. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Su tokia išvada apeliantas nesutinka ir priešingai nei nustatė teismas, tvirtina, kad ne jis kaltas dėl eismo įvykio. Ginčas iš esmės yra dėl eismo įvykio aplinkybių, kurios, pasak J. J., yra nustatytos klaidingai, vertinimo. Mano, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad jis kaltas dėl eismo įvykio.

9. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą ir apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.

11. Nors apeliantas savo kaltės nepripažįsta ir nurodo faktines aplinkybes, kurios palankios jam, tačiau byloje esančiais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad dėl kilusios eismo įvykio yra kaltas būtent jis. Būtent jo atlikti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir dėl to atsiradusiais padariniais. Tai patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi liudytojo V. L., V. L. parodymais, policijos įstaigos sudarytu nauju eismo įvykio planu, duomenimis apie automobilių sugadinimus bei kitais įrodymais. Nei administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojo parodymų patikimumu bei kitų įrodymų objektyvumu. Analizuojamu atveju teigti, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo.

12. Apelianto tvirtinimu, nepagrįstai konstatuota, kad jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje lenkdamas priekyje važiavusį ir į kairę sukantį automobilį. Nurodo, kad jis važiavo 50 km/h greičiu, todėl vien tai, kad jis nespėjo sustoti prieš jį iš šalutinio kelio staiga išvažiavusio automobilio, kuris dar į jį atsitrenkė, negali būti konstatuota, kad jis nepasirinko saugaus greičio.

13. KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš šios taisyklės matyti, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio, tačiau pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Be to, nurodyta, kad turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Vadinasi, vien aplinkybė, kad vairuotojas neviršijo toje vietoje leistino greičio, dar nesuponuoja išvados, kad pagal susidariusias aplinkybes, pasirinko saugų greitį. Nagrinėjamu atveju, vertinant visas faktines aplinkybes neatsietai vieną nuo kitos, o kartu, matyti, kad J. J. pagal susidariusias aplinkybes nebuvo pasirinkęs saugaus greičio, todėl prireikus sustoti, jis to padaryti nesuspėjo. Be to, dėl pasirinkto greičio, galimai apeliantas negalėjo apvažiuoti kliūties iš dešinės pusės, t. y. persirikiuoti į pirmąją juostą.

14. Apeliantas nesutinka su išvada, kad jis, lenkdamas sankryžoje kitą automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad kirto dvigubą ištisinę kelio horizontaliąją juostą. Atsakant į šiuos argumentus, esminis reikšmingas momentas yra, kurį būtina nustatyti analizuojamu atveju yra tai, ar J. P. vairuojamas automobilis iš tiesų, kaip nurodo J. J., iš šalutinio kelio staiga įvažiavo į pagrindinį ir taip sudarė J. J. kliūtį, kurios jis nebegalėjo išvengti, ar priešingai, būtent J. J. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nepastebėjo priekyje sukimo manevrą pradėjusio automobilio, priėmė sprendimą lenkti minėtą automobilį iš kairės, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip kirsdamas dvigubą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir su minėtu automobiliu susidūrė, po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į gyvenamojo namo tvorą.

15. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys paneigia J. J. nurodytą aplinkybę, jog J. P. staiga iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį ir taip sudarė jam kliūtį, kurios jis norėdamas išvengti, privalėjo staiga jį apvažiuoti iš kairės pusės.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. gatvė, kuria važiavo apeliantas yra sudaryta iš keturių eismo juostų: po dvi eismo juostas kiekvienoje pusėje. Apeliantas važiavo antrąja eismo juosta nuo PC „A.“ link M. g. J. P. vairuojamas automobilis, taip pat stovėjo antroje eismo juostoje ir ruošėsi sukti į kairę – į Mc. gatvę. Apeliantas tvirtina, kad jis neturėjo jokių galimybių J. P. vairuojamą automobilį aplenkti iš dešinės pusės, nes pastarasis išvažiavęs iš šalutinės K. gatvės, į A. gavės pirmąją juostą, tuoj pat rikiavosi į antrąją juostą taip užkirsdamas kelią važiuoti tiesiai, o dėl to, kad jis staiga iš pirmosios juostos rikiavosi į antrąją, užkirto kelią jį aplenkti iš kairės pusės. Tokius apelianto teiginius paneigia liudytojo V. L., nukentėjusiojo J. P. parodymai, automobilių sugadinimai bei nauja įvykio schema.

17. Liudytojas V. L. teigia matęs A. g. antroje eismo juostoje sustojusį Toyota modelio automobilį. Šis automobilis atliko manevrą – suko į kairę pusę. Matė, kad dalis automobilio Toyota korpuso buvo pasukta į priešpriešinę eismo juostą, kai tuo metu iš galo atvažiavo automobilis BMW ir trenkėsi į automobilį Toyota. Po smūgio automobilis BMW buvo nublokštas į žolyną prie tvoros, o automobilis Toyota – į priešpriešinės eismo juostos pirmą eismo juostą. Teigia, kad automobilis Toyota jau darė manevrą, kai automobilis BMW jį pasivijo ir atsitrenkė į minėtą automobilį. BMW prieš pat įvykį važiavo dideliu greičiu. Šio liudytojo parodymai paneigia J. J. nurodytą aplinkybę, kad J. P. vairuojamas automobilis staiga iš šalutinės gatvės įvažiavo į pagrindinę ir taip sudarė jam kliūtį. Šio liudytojo parodymais, teismas neturi pagrindo netikėti, nes jis pašalinis asmuo, matęs eismo įvykį ir nėra pažįstamas nė su vienu eismo įvykio dalyviu. Be to, šio liudytojo nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su J. P. nurodytomis aplinkybėmis. Pastarasis nurodė, kad iš K. gatvės, šalutinio kelio, parodydamas posūkį, pasuko į pagrindinį kelią – A. gatvę ir, persirikiavęs į antrą eismo juostą, pavažiavęs apie 5 metrus, suko į kairę pusę, į Mc. gatvę. Jam sukant į Mc. gatvę, pajuto smūgį. Į jį atsitrenkė BMW automobilis. Iš automobilių apgadinimų matyti, kad J. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į J. P. vairuojamo automobilio kairės pusės priekį. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje nei važiavo abu eismo dalyviai. Tai patvirtina liudytojo V. L. ir J. P. nurodytą faktą, kad susidūrimas įvyko kai J. P. vairuojamas automobilis puse korpuso jau buvo pasisukęs į Mc. gatvę.

18. Kita vertus, pats apeliantas iš karto po eismo įvykio pripažino kaltę ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Šiuos parodymus vertini kaip neteisingus ir neatitinkančius faktinės situacijos, teismas neturi jokio pagrindo. Nors apelianto tvirtinimu, jis po eismo įvykio buvo pasimetęs, todėl buvo įtikintas esant kaltu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jam būtų daromas spaudimas iš kito eismo dalyvio ar į eismo įvykį atvykusių pareigūnų. Tokių aplinkybių nenurodė nei pats apeliantas. Be to, liudytojas A. Š. taip pat parodė, kad J. J. pats jam pripažino padaręs eismo įvykį dar iki atvykstant policijos pareigūnams ir žadėjo atlyginti padarytą žalą. Be kita ko, būtent pirminė apelianto pozicija sutampa su liudytojų parodymais bei kita objektyvia bylos medžiaga, todėl juos laikyti nepatikimais, neatitinkančių faktinės situacijos, teismas neturi pagrindo. Dėl to visiškai sutiktina su apylinkės teismu, kad J. J. vėlesni paaiškinimai yra tik skundą pateikusio asmens gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

19. Esant tokiems duomenims, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog J. P. vairuojamas automobilis iš šalutinės gavės staiga išvažiavo į pagrindinę. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo ir išvadai, kad J. J. privalėjo imtis priemonių išvengti susidūrimo dėl neva staiga jo kelyje atsiradusios kliūties. Vadinasi, J. J., jei būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų spėjęs sustoti arba J. P. vairuojamą automobilį apvažiuoti iš dešinės, t. y. persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Tačiau bylos duomenimis patvirtinta, kad J. J. ne tik kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, bet ir lenkė sankryžoje, kurioje lenkti draudžiama, bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

20. Apygardos teismo vertinimu, nustačius, jog J. J., važiuodamas kryptimi, kuria yra daugiau kaip viena eismo juosta, neturėjo jokio pagrindo atlikti lenkimo manevro, t. y. iš kairės pusė lenkti priešais sustojusį ir į kairę besisukantį automobilį, visiškai pagrįstai konstatuota, kad jis nepagrįstai išvažiavo į priepriešinę eismo juostą. Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. Nagrinėjamu atveju apeliantas ir važiavo kryptimi, kur yra daugiau kaip viena eismo juosta, tačiau nepaisant to, jis priešais sustojusį automobilį lenkė iš kairės pusės, o ne dešinės, ir taip išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors galėjo persirikiuoti į pirmąją eismo juostą ir taip neva staiga atsiradusią kliūtį apvažiuoti. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla už tai, kas įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Įvertinus tai, kad KET draudžia apskritai atlikti lenkimo manevrą vietose, kur yra daugiau kaip viena eismo juosta, nurodymas, kad kirto dvigubą ištisinę kelio horizontaliąją ženklinimo liniją, nekeičia nusižengimo kvalifikacijos.

21. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad būtent 2018-04-29 eismo įvykio protokolas, kuris yra neteisingas, nulėmė jo nubaudimą administracine tvarka. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad minimas eismo įvykio fiksavimo protokolas (b. l. 14) neturėjo reikšmės patraukiant J. J. administracinėn atsakomybėn. Teismas, įvertinęs tai, kad pateikta pirminė eismo įvykio schema nėra informatyvi bei teisinga, pareikalavo sudaryti naują eismo įvykio vietos planą. Būtent naujai sudaryta eismo įvykio schema teismas ir rėmėsi, kuri iš dalies atitiko paties J. J. nurodytas eismo įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo J. P. bei liudytojų duotus paaiškinimus dėl kilusio eismo įvykio.

22. Apeliaciniame skunde keliama versija dėl eismo įvykio atsiradusių padarinių, kurie, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad J. P. nurodyta versija yra klaidinga, o jo teisinga. Nurodoma, kad jei eismo įvykis būtų įvykęs pagal J. P. nurodytas aplinkybes, tai pasekmės būtų kitokios. Tvirtina, kad tokiu atveju jis būtų atsitrenkęs ne į A. Š. tvorą, bet į prie sankryžos kapo augantį medį. Be to, tvirtinama, jog įvertinus aplinkybes, susijusias su greičiu, kuriuo važiavo jis bei J. P., jo vairuojamo automobilio stabdymo galimybes, matyti, kad jis išvengti susidūrimo negalėjo, o tai, anot apelianto, tik patvirtina jo nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Tačiau su tokiomis apelianto keliamomis versijomis nėra pagrindo sutikti. Tai yra tik subjektyvus apelianto eismo įvykio aplinkybių vertinimas, samprotavimai dėl galimų padarinių vienu ar kitu atveju, tačiau tai neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Tokia apelianto pozicija vertintina tik kaip gynybinė versija, kuria siekiama paneigti savo kaltę. Teismas neturi jokio pagrindo atsižvelgi į šias nurodytas aplinkybes ir daryti priešingą išvadą dėl kilusio eismo įvykio aplinkybių ir asmens, atsakingo už eismo įvykio sukėlimą.

23. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio nusižengimo padarymą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje J. J. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Apylinkės teismas institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinto tinkamai, dėl visų esminių apelianto skundo teiginių išsamiai pasisakyta, nurodyti aiškūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, apygardos teismas, sutiktina su visais apylinkės teismo motyvais ir jų visų nekartodamas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti apeliacinio skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė