Utenos apylinkės teismo sprendimas

2024-05-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-3301-335/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-31
Bylos Nr.
e2YT-3301-335/2024
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00161-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
M. J., J. K., D. K.
Advokatai
Violeta Zabielie
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3301-335/2024Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00161-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,dalyvaujant pareiškėjo R. K. atstovei advokatei Violetai Zabielienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. J., J. K., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas, atstovaujamas advokatės Violetos Zabielienės, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ji turėjo keturis vaikus (pirmos eilės įpėdinius) –pareiškėją, J. K., J. M. ir D. K.. Jos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji jai priklaususius dalį pastato/gyvenamojo namo su visais pagalbiniais ūkio pastatais ir kiemo statiniais, dalį 2,5100 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), testamentu paliko sūnui R. K.. Mirus motinai, pareiškėjas toliau tvarkė žemės sklypą, jį šienavo. Jis kreipėsi į notarų biurą tam, kad priimtų palikimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po motinos mirties, tačiau jau praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Todėl prašė nustatyti juridinį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimo reikalavimą jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Iš suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. K.. Jos vardu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruoti: po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai pastatai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).

Po O. K. mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – sūnūs R. K. ir J. K. bei dukros J. M. ir D. K.. Kaip matyti iš 2009-12-09 testamento kopijos, O. K. jai priklausiusį turtą, kuris priklausė jai mirties dieną, paliko savo sūnui - pareiškėjui. Įpėdiniai per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina 2024-03-22 Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad yra sudarytas 2009-12-09 testamentas ir palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti įregistruotų faktų nėra.

Tam, kad pareiškėjas galėtų priimti ir įregistruoti priimtą palikimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po motinos mirties priėmė jos palikimą. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes rūpinosi žemės sklypu, jį šienavo, ką patvirtina pačio pareiškėjo paaiškinimai. Mirus motinai jis rūpinosi jos likusiu turtu, valdydamas ir naudodamas daiktus pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas.

Byloje nėra duomenų, kad po O. K. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu jos palikimą faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnis).

Teismas pažymi, kad pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti keliais būdais, t. y. jį faktiškai pradėję valdyti arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Pastarasis būdas taikomas ir paveldint pagal testamentą. Kadangi pareiškėjas, kaip pats nurodė, praleido terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti ir prašė nustatyti, kad jis palikimą priėmė faktiniu valdymu, sprendžiama būtent dėl tokio jo motinos palikimo priėmimo būdo, kuris nesusijęs su paveldėjimu pagal testamentą. Todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu, nesiejant palikimo priėmimo su O. K. testamentu. Be kikta ko, palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokius daiktus, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Byloje susidarė 39,65 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendė:

R. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po O. K. mirties.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė