Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-169/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
1-21-169/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
R. A.
Advokatai
Algimantas Pileckis
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Astai Kudrauskienei,

kaltinamajam R. A.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio (11 klasių) išsilavinimo, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012-10-10 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų pagal BK 38 straipsnį, du kartus teistas: 1) 2013-01-24 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2014-01-04 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, 2015-07-01 paleistas iš pataisos namų neatlikus 4 mėnesių 11 dienų bausmės dalies, turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. A. 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto su sugyventine J. K. metu tyčia ranka pastūmė į petį savo mažametę dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), bei pastūmė ranka į sėdmenis mažametę dukrą K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl to jos nugriuvo ant grindų ir pradėjo verkti, taip sukeldamas joms fizinį skausmą; tęsdamas smurtinius veiksmus vieną kartą ranka sudavė į viršugalvį savo mažamečiui posūniui I. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

R. A. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. vakare įvykusio konflikto su sugyventine J. K. metu būdamas neblaivus ir susinervinęs dėl draugo apkalbų apie sugyventinę eidamas netyčia pastūmė savo mažametes dukras K. ir K., kurios pargriuvo ir pradėjo verkti. Jis nespėjo pajusti, kaip dukrelės pasipainiojo po kojomis. Po to pamatęs, jog koridoriuje mėtosi vaikų kuprinės, liepė posūniui I. jas surinkti, o šiam atsakius, jog ten ne vien tik jo kuprinė, sudavė jam per pakaušį. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, mano, jog taip atsitiko dėl to, jog buvo išgėręs.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, yra įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai).

Nukentėjusioji J. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. A. kartu gyvena beveik penkerius metus, veda bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus: K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš viso ji turi šešis nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su jais. 2016-09-23 po pietų ji buvo Parapijos namuose ir į namus sugrįžo apie 18 val. parsivesdama iš darželio vaikus. Namuose jau buvo sugrįžęs girtas R. A., kuris pradėjo ją kaltinti, kad neva ji yra girta, išvadino įžeidžiančiais žodžiais. Taip prasidėjo konfliktas, po to jis stipriai pastūmė ją, dėl to ji nugriuvo į gal už kokių pusantro metro esančią lovą, stūmė stipriai rankomis į krūtinę, tai jai sukėlė fizinį skausmą. Vėliau jai mėlynių neatsirado, į gydytojus nesikreipė. Po to R. A. išėjo iš kambario ir uždarė duris, sakydamas, kad eitų miegoti. Tuo metu abi mažametės dukros buvo kitame kambaryje, todėl ji ėjo lauk iš to kambario pas jas. Ji matė, kaip R. A. su ranka pastūmė K. į petį ir ji nukrito ant kelių bei pradėjo verkti. Tas stūmimas nebuvo labai stiprus, nes ji tik žingsnį žengė į priekį ir griuvo ant grindų, bet krisdama susidaužė, nes iškart pradėjo verkti. Po to R. A. ranka pastūmė K. už sėdmenų ir ši nugriuvo ant šono ir iškart pradėjo verkti. Tas jo pastūmimas gal ir nebuvo stiprus, tuo metu ji jau buvo išėjusi iš kambario į koridorių. R. A. pastumdamas dukras pasakė, kad jos turi eiti miegoti. Po to ji puolė link R. A. šaukdama, ką jis daro, kodėl stumdo vaikus ir gena visus miegoti, todėl jis ją irgi pastūmė, ji atsitrenkė užpakaliu į vaikų lovelę, bet nesusidaužė, jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Paskui R. A. nuėjo į virtuvę išgerti alaus, o ji pradėjo rinkti vaikų drabužius, kad išbėgti iš namų su vaikais. Ji tik girdėjo, kaip R. A. nuėjęs į kitą kambarį barė jos sūnus ir ginė miegoti. Vėliau ji su vaikais išėjo iš buto, o būnant lauke jai I. pasakė, kad R. A. jam vieną kartą ranka trenkė per viršugalvį liepdamas eiti miegoti. I. sakė, kad jam po suduoto smūgio skaudėjo, bet vėliau nebesakė, kad jam skauda ta vieta, kur daužė R. A.. I. nebuvo nusiverkęs ar išsigandęs. Į pateiktą klausimą atsako, kad ji mano, kad po R. A. smurtinių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas jos mažametėms dukroms K. ir K., nes nuo po pastūmimo jos pargriuvo ir susidaužė, buvo išsigandusios dėl jo tokio elgesio, nes verkė, o K. net prisisiojo kelnes. Vėliau ji nuėjo pas netoliese gyvenančią pusseserę D. T., kuriai papasakojo, kas atsitiko namuose ir ši iškvietė policiją (b. l. 22–23). Taip pat nurodė, kad 2016-09-23 ji ne pati į namus parsivedė vaikus, bet jie jau buvo parvesti, kai sugrįžo į namus. Iš darželio vaikus paėmė sūnus I. K., o jų prie darželio laukė R. A., kuris į darželį negalėjo eiti, nes buvo užgėręs. Ji pati buvo parapijos namuose tada. Prieš tai ji skambino R. A. ir klausė, ar jis parvedė iš darželio mažuosius vaikus (G., K. ir K.), jis atsakė, kad ji pati eitų ir susirinktų, o jis yra girtas, paiimti negali. Kaip vėliau sužinojo, kad tie vaikai jau buvo paimti iš darželio, o R. A. tyčia ją erzindamas sakė, kad vaikai nepaimti iš darželio, nes jis buvo supykęs ant jos, kadangi pažįstamas V. buvo pripasakojęs nebūtų dalykų. Ankstesnėje apklausoje gal ji ką susimaišiusi ne taip nurodė dėl vaikų parvedimo iš darželio. Konfliktas tarp jos ir R. A. kilo dėl tų apkalbų, kurias jam pripasakojo V., ją kaltino, kad ji yra girta, nors vėliau į alkotesterį įpūtė nulius, dar kaltino visokiais nebūtais dalykais (b. l. 26–27).

Nepilnametis I. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, datos tiksliai nepamena, galėjo būti mėnesio vidurys arba pabaiga, apie 18 val. jis sugrįžo iš lauko į namus, kur visi jau buvo namuose. Parėjęs į namus jis išgirdo, kaip R. šaukia visiems eiti gulti, jis šaukė vaikams, t. y. jo broliams ir seserims, kurie yra už jį jaunesni. R. šaukė, nes buvo labai (žiauriai) girtas. Jis suprato, kad šis girtas, nes virtuvėje matė tuščias alaus pūsles, kiek jų buvo tiksliai, pasakyti negali, o be to, eidamas namo jis laiptinėje trečiame aukšte susitiko R. bendradarbį V., pavardės nežino. Jis nuėjo į savo kambarį, kitame kambaryje buvo mama su K., o R. buvo virtuvėje. Jis girdėjo, kaip R. garsiai kažką šaukė, bet ant ko, nežino. Paskui į kambarį atėjo mama ir pasakė eiti pas A. kūmą ir jie išėjo. R. jam vieną kartą ranka trenkė į viršugalvį, kai jis tik parėjo apie 18 val. iš lauko, už ką trenkė, nežino, ir liepė eiti gulti. R. smūgis buvo nestiprus, skaudėjo truputį (biškį), ilgai neskaudėjo (gal kokias 5 minutes, vėliau neskaudėjo). Vėliau toje vietoje neužčiuopė gumbo. Kai vėliau parėjo namo, tai R. neberado namuose, jį buvo išvežę policininkai (b. l. 31–32).

2016-09-23 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0116000540782 konstatuota, jog atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad neblaivus J. K. sugyventinis R. A. pastūmė savo mažametes dukras K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurios buvo nugriuvusios ant žemės bei vieną kartą delnu sudavė per viršugalvį mažamečiui I. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip jiems sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 11–12).

Iš byloje esančios 2016-09-23 alkotesterio šaknelės matyti, kad R. A. 2016-09-23 20:47 val. buvo nustatytas 2,70 promilių girtumas (b. l. 55).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Taikant BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusį asmenį kvalifikuojantis veiką požymis „mažametis“ teisiškai reikšmingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieš mažametį šeimos ar ne šeimos narį.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir anksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, R. A. pastūmus mažametes dukras bei sudavus delnu mažamečiui I. K. per viršugalvį, šie patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, pastumdamas dviejų ir trejų metų dukras bei suduodamas posūniui į skausmingą žmogaus (vaiko) kūno vietą – viršugalvį, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

IV. Bausmės priemonės skyrimo motyvai

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kadangi kaltinamasis 2012-10-10 jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniui, ir nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai, jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas kaltinamajam R. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka; 2012-12-30 – 2013-01-02 gydėsi VšĮ Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje, jam yra diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės alkoholiui sindromas (b. l. 54), dirba. Nuo 2016-09-29 iki 2016-12-08 kaltinamasis dalyvavo Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos bendravimo su vaikais tobulinimosi kursuose, išklausė 18 akademinių valandų.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – neigiamai vertino savo poelgį, prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad mažamečių įstatyminė atstovė jam atleido, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą numatytas šios bausmės vidurkis (BK 41, 47, 54, 61 straipsniai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, kaltinamasis R. A. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 66–67), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2).

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

2016-09-24 teismo nutartimi R. A. paskirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų panaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 18 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 677,88 € (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 12 MGL (minimalių gyvenimo lygių) – 451,92 € (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti R. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 24 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2).

Išaiškinti R. A., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti R. A.:

jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pa-keisti baudą areštu.

Panaikinti R. A. 2016 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartimi paskirtus įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų.

Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė