Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1998-821/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-08-29
Bylos Nr.: eI-1998-821/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00260-2019-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Beata Martišienė, Iveta Pelienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: J. G.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Amber Grid“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1998-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00260-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 17.2;55.1; (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mefodijos Povilaitienės,

dalyvaujant atsakovo atstovei Sandrai Bliuvaitei – Šulcienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu skundu (I t. b.l. 48-66) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti AB „Amber Grid“ 2018-12-12 raštą Nr. 7-214-1097 „Dėl prašymo išduoti technines sąlygas projektavimui“ bei įpareigoti AB „Amber Grid“ išduoti technines sąlygas vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovės patirtas 25,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar: 1) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (2017-06-28 redakcija) 17 punktas (toliau – ir MD įrengimo ir plėtros taisyklių) ir Taisyklių 1 lentelė ta apimtimi, kuri nustato, kad pirmos vietovės klasės vienete didžiausiais leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius yra 10, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir jo suponuojamam teisės aktų hierarchijos principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalimis; 2) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (2017-06-28 redakcija) 26 punktas ir 26.3 papunktis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir jo suponuojama teisės aktų hierarchijos principui bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 46 ir 47 punktams.

Skunde paaiškina, kad 2018-11-13 kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti technines sąlygas vieno buto gyvenamojo namo statybos projektui žemė sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), rengti. Ginčo žemės sklypas priskiriamas magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasei, todėl taikomas reikalavimas suderinti projektą su magistralinį dujotiekį eksploatuojančia įmone. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018-11-07 rašte Nr. SRD-34-181107-00271 nurodomas reikalavimas prieš projekto rengimą kreiptis į AB „Amber Grid“ dėl projektavimo sąlygų. Pareiškėjas gavo 2018-12-12 atsakovo raštą Nr.7-214-1097, kuriuo atsisakoma išduoti technines sąlygas projektui rengti. Taip pat nurodoma, jog vadovaujantis Taisyklių 17 p. nuostatomis, pirmos vietovės klasės vienete negali būti daugiau nei 10 pastatų, o šiuo metu esamo MD pirmos vietovės klasės vienete, į kurį visu plotu patenka ginčo sklypas, yra pasiektas užstatymo pastatais tankis.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti pritarimą techninėms sąlygoms projektavimui ginčo sklype, padarė esminius pažeidimus, nustatydamas ginčo teritorijos užstatymo normatyvus, nepaisė teisės aktų galiojimo laike taisyklių, neatsižvelgė į teisėtų lūkesčių apsaugos principą bei taikė poįstatyminį teisinį reguliavimą, kuris nėra grindžiamas įstatymu. Ginčijamu sprendimu buvo paneigtos pareiškėjo nuosavybės teisės ir jam nepagrįstai perkelta neproporcinga sunkumų našta.

Pareiškėjo manymu atsakovas ginčijamo sprendimo nemotyvavo teisės aktų reikalaujama tvarka. Ginčijamame atsakyme nėra jokių konkrečių duomenų apie vertinamą teritoriją, jo dydį ir ribas. Remiantis Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 46, 47 punktais, pastatai turi būti skaičiuojami vietovės vienete, o ne vienetuose. Iš atsakovo atsakymuose nurodytų duomenų atrodytų, kad vertinama teritorija buvo didesnė nei leidžiama įstatyme. Pažymi, jog MD įrengimo ir plėtros taisyklių 29 punkto nuostatos turi būti taikomos kartu su 30 punktu. Pagal 30.6 punktą vertinant pastatų skirtų žmonėms skaičių patenka galiojantys detalieji planai, todėl pareiškėjo ginčo sklypas ir jam patvirtintas detalusis planas, kuris buvo suderintas su AB „Lietuvos dujos“, kai ir kiti Aukštupio g. sklypai, turėjo visą laiką būti įskaičiuotas į pirmos klasės vietovės vienetą, esantį Aukštupio kvartale.

Teisinių santykių, susijusių ginčo sklypo naudojimo režimu formavimas yra užbaigtas ir jokia intervencija nustatant papildomus reikalavimus negalima. 2010-03-25 Klaipėdos r. savivaldybės sprendimu Nr.T11-220 patvirtintas, teritorijos, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, detalusis planas, nustatant gyvenamosios teritorijos naudojimą būdą bei mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį. Atsakovas, po teisinių santykių susiformavimo taikydamas reikalavimą atitikti dešimties pastatų ribojimą beveik 128 ha plote, nepaiso teisės aktų galiojimo laike taisyklių. Pareiškėjo matymu, po detaliojo plano patvirtinimo pakitęs užstatymo rodiklis negali turėti atgalinio poveikio jo teisėtai įgytoms nuosavybės teisėms. 2010-03-25 Klaipėdos r. savivaldybės sprendimu Nr.T11-220 patvirtintas teritorijos, į kurį patenka ginčo sklypas, detalusis planas galioja neterminuotai, todėl negali būti keliami reikalavimai keisti esamus žemės sklypo suplanavimo rodiklius.

Pareiškėjo teisėti lūkesčiai naudotis ginčo sklypu pagal jo paskirtį yra grindžiami konkrečiais viešąjį administravimą įgyvendinančių subjektų veiksmais, formaliais sprendimais ir valstybės registrų įrašais: rengiant detalųjį planą 2008-04-30 buvo gautas AB „Lietuvos dujos“ suderinimas Nr.45, taigi atsakovas dar 2008 m. pritarė, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypą gali naudoti gyvenamojo namo statybai. 2008-02-08 AB „Lietuvos dujos“ išdavus projektavimo sąlygas ir nurodžius laikytis ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 86/146 patvirtinto SND „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ nustatyto 10 pastatų ribojimo, pareiškėjas žemės valdą padalino taip, kad neviršytų 10 pastatų ribojimo. 2011-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr.12VĮ-(14.12.2)-22 sklypas padalintas į penkiolika sklypų, o duomenys apie žemė sklypų naudojimą 2011-06-06 užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2015-04-27 atsakovas pritarė projektui „Vandentiekio ir nuotekų tinklai, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini)“, t.y. pritarė infrastruktūros plėtojimui gyvenamųjų namų kvartele, kuriame yra ginčo sklypas. Pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių tvarkyti sklypą atsižvelgiant į registre nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Skunde pažymima, jog nėra jokių aplinkybių, leidžiančių suabejoti pareiškėjos sąžiningumu, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus. Teistų lūkesčių principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai būtų nuoseklūs priimdami savo sprendimus.

Dėl MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. ir 1 lentelės nuostatos, kad pirmos vietovės klasės vienete didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti skaičius yra 10, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, teisinės hierarchijos principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. bei Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 1 ir 4 d., pažymima, kad ribojant nuosavybės teisę, būtina laikytis konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kuri turi būti reguliuojami tik įstatymu. Energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr.1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 16 p. įtvirtinti teritorijoje, esančioje po 200 metų į abi puses nuo MDV ašies, taikomi užstatymo normatyvai – didžiausias leistinas pastatų skaičius atitinkamos vietovės klasės vienete. Pagal šių taisyklių 17 p., konkrečios vietovės klasės teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai yra nurodyti Taisyklių 1 lentelėje, kurioje nustatyta, kad pirmos vietovės klasės vienete didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti. Pažymima, jog šiose nuostatose yra įtvirtintas esminis asmens nuosavybės teisių ribojimas, nes pasiekus maksimalų 10 statinių skaičių statyba yra negalima. Nei Gamtinių dujų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra nustatyti jokie naudojimosi aptariama žeme ribojimai, susiję su statinių skaičiumi. Gamtinių dujų įstatyme ilgą laiką apskritai nebuvo įtvirtintos sąvokos „magistralinio dujotiekio vietovės klasės“ bei „vietovės klasės vienetas“ ar numatyta energetikos ministrui nustatyti teisinį reguliavimą susijusį su maksimaliu leidžiamu pastatų skaičiumi magistralinio dujotiekio vietovės klasėse ir jų vienetuose, nors tokie užstatymo normatyvai buvo taikomi pagal nuo 2001 m. galiojusį ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr.86/146 patvirtintą SND „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ bei vėliau nuo 2014 m. jį pakeitusias energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr.1-12 patvirtintas Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisykles ir tik nuo 2017-07-01 įsigaliojo Gamtinių dujų įstatymo 13 str. pakeitimas, papildant jį nauja 4 dalimi ir joje aiškiai numatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato maksimalų leidžiamą pastatų bei jų aukštų skaičių magistralinio dujotiekio vietovės klasėse ir jų vienetuose. Ministro įsakymu nustatomi nauji teisinio reguliavimo aspektai, t.y. užstatymo normatyvai nėra kildinami iš įstatymo normų.

Dėl MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26.3 p. atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui ir Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 46 ir 47 dalims, pažymima, Taisyklių 26 ir 26.3 p. įtvirtintas teisinis reguliavimas išplėtė vertinamos teritorijos, esančios greta gamtinių dujų vamzdynų dydį, įtvirtinęs įstatyme nenumatytus elementus „atskaitos taškus“. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 47 d. nuostatas vertinamos teritorijos dydis yra 64 ha, tokio dydžio buvo laikomasi ir poįstatyminiame teisiniame reguliavime, galiojusiame iki 2014 m. (MD įrengimo ir plėtros taisyklių 4.10 p. bei 2 pav.). Tuo tarpu energetikos ministrui MD įrengimo ir plėtros taisyklėse nustačius atskaitos taškus vertinamos teritorijos dydis gali siekti beveik du kartus didesnį plotą. MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26 ir 26.3 p. vartojamos sąvokos įgyja kitą prasmę nei nustatyta Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 46 ir 47 p., tuo pažeidžiant teisės aktų hierarchijos principą.

Atsiliepimas

Atsakovas akcinė bendrovė „Amber Grid“ pateikė atsiliepimą (I t. b.l. 81-110), kuriuo su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių teisės aktų ištyrimo, nutraukti bylą arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime pažymima, kad tiek ginčijamas raštas, tiek jame minimi ankstesni atsakovo 2018-08-09 ir 2018-10-12 raštai tėra informacinio pobūdžio dokumentai, kurie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Visi trys raštai tėra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriuose nėra suformuluotas joks pareiškėjo teisių ar pareigų apimtį keičiantis sprendimas. 2018-08-09, tiek vėlesniame 2018-10-12 rašte, tiek dar kartą 2018-12-12 ginčijamame rašte išankstine tvarka buvo informuota apie galimus sprendimus, kad atsakovė nepritartų pastatų, skirtų žmonėms būti statybai, tad ir nederintų jų projektų, jeigu jie ateityje būtų pateikti. Pagal pateiktus prašymus atsakovas net ir neturėjo pagrindo priimti pareiškėjui teisines pasekmes galintį sukelti sprendimą, nes MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18.4 p. numato, jog negavus MD savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija atitinkamai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, - MD savininko rašytinio pritarimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t.y. bent kurioje teritorijoje esančioje 200 m ar mažesniu atstumu nuo MDV) yra draudžiam projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius. Kokia konkreti priešprojektinė ir projektinė dokumentacija privalo būti suderinta su atsakove reglamentuoja MD įrengimo ir plėtros taisyklių 19 p. numatantis, jog būtina gauti pritarimą projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, statinio projektiniams pasiūlymams ar statinio projektui. Pareiškėjas tik prašė informuoti apie galimus sprendimus dėl statybos sklypuose, bet neprašė priimti jokio sprendimo ir nepateikė jokio derintino dokumento. 2018-11-12 prašymu pareiškėjas kreipėsi dėl techninių sąlygų išdavimo pastato projektavimui, bet techninių sąlygų išdavimas nėra priskirtas veiksmams, kuriuos atsakovė įgaliota atlikti. Pažymima, kad pareiškėjas dar 2018-11-07, t.y. iki prašymo išduoti technines sąlygas projektavimui pateikimo jau buvo gavęs specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjui teisines pasekmes galėtų sukelti tik sprendimas nepritarti pastato projektui, kai jis jau bus parengtas. Net ir pripažinus, kad raštas, kuriuo tik informuojama apie statybos neteisėtumą bei galimus būsimus sprendimus, laikytinas teisines pasekmes sukeliančiu aktu, nagrinėjamu atveju juo galėtų būti laikomas nebent pareiškėjo neginčijamas 2018-08-09 raštas, kas taip pat sudarytų galimybę bylą nutraukti.

Atsiliepime pažymima, jog nėra pagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl esminių pažeidimų nustatant ginčo teritorijos, į kurias patenka ginčo sklypas, užstatymo normatyvus. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių atsakovo padarytų pažeidimų nustatant pastatų, skirtų žmonėms būti skaičių.

Pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26 – 32 p. vertinimas, ar dėl numatomos veiklos nebus viršytas didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius MD vietovės klasės vienete, ir/ar nebus sudarytos sąlygos jį viršyti, susideda iš kelių etapų. Visų pirma, pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26 p. nustatoma teritorija, į kurią patenkančiuose vietovės klasės vienetuose bus nustatomas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius (kiekvienam jų atskirai). Nagrinėjamu atveju vertinant naujo pastato statybos galimybę, vertinama teritorija buvo nustatyta pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26.3 p. Pareiškėjo žemės sklypo dešinėje pusėje yra Gargždų DSS, kaip kraštinis MD taškas, todėl MD vietovės klasės teritorija pasibaigia 200 m atstumu nuo jo. Ši MD vietovės klasės teritorijos riba nuo labiausiai į kairę pusė išsikišusio pareiškėjo sklypo ribų kontūro taško (nustatyto pagal MD vamzdynui statmeną projekciją) yra nutolusi mažesniu nei 1600 m atstumu, t.y 670 m. Tad priešingai, nei teigia pareiškėjas žemės sklypo atžvilgiu pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26.3 p. nustatyta vertinama teritorija buvo netgi mažesnė nei ji būta tais atvejais, kai į vertinamą teritoriją nepatenka kraštiniai MD vamzdyno kraštai. Vertinama teritorija žymi ribas, kuriose pastatai skaičiuojami ne bendrai, o atskirai kiekviename į šią vertinamą teritoriją patenkančiame klasės vienete, t.y. bet kurioje 1600 m ilgio atkarpoje. Atitinkamai nėra pareiškėjo nurodomo prieštaravimo Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 46-47 d. nuostatoms. Pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 30-32 p. įvertinamas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius kiekviename į vertinamos teritorijos ribas patenkančiame vietovės klasės vienete ir išrenkamas tas vietovės klasės vienetas, kuriam ši skaičius didžiausias. Nagrinėjamu atveju didžiausias pastatų skaičius buvo nustatytas vietovės klasės vienete, kuriame jau buvo 10 pastatų, skirtų žmonėms būti (7 jau pastatyti pastatai (5 registruoti 2 neregistruoti NTR) bei dar 3 statomi pastatai, skirti žmonėms būti, kuriems jau yra išduoti SLD. Vadovaujantis MD įrengimo ir plėtros taisyklių 29 p., sprendimas dėl veiklos (veiksmų) galimybių priimamas būtent pagal tą vietovės klasės vienetą, kuriame nustatytas didžiausias pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius. MD vietovės klasės vienete, į kurį patenka ginčo sklypas, jau esant didžiausiam leistinam 10 pastatų skaičiui, pastato statyba pažeistų MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. ir 1 lentelėje nurodytą normatyvą.

Atsakovės raštuose yra pateikti visa teisiškai reikšminga informacija dėl vertintos teritorijos ir pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus. Raštuose nurodyta informacija apie vertinamą teritoriją nagrinėjamu atveju buvo pakankama, nes vertinamos teritorijos ribos yra aiškiai apibrėžtos MD įrengimo ir plėtros taisyklėse, be to susietos su vamzdyno vieta ir žemės sklypo ribomis. Prašymą pateikė ne pareiškėja, o jo atstovas E. D., kuriam suteikta teisė eiti neypatingo statinio projekto vadovo pareigas, taigi pareiškėją atstovavo profesionalas. 2018-09-11 antruoju prašymu kreipdamasis dėl trūkstamos informacijos pateikimo pareiškėjas nesiteiravo dėl vertinto teritorijos, jos dydžio ir ribų, kas patvirtina, kad šiuo aspektu jam pateikta informacija buvo pakankama. Atsakovas nurodė visą pareiškėjo prašytą informaciją dėl pastatų, skirtų žmonėms būti skaičiaus, taip pat visą teisiškai reikšmingą informaciją, aktualią vertinant atsakovo pozicijos dėl statinių statybos negalimumo pagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka, jog rengiant ginčijamą raštą nepaisyta teisė aktų galiojimo laike taisyklių. Pareiškėjo teiginiai, jog vien detaliojo plano galiojimas suteikė jam teisę statyti žemės sklype pastatą, neatitinka aktualaus teisinio reguliavimo, nes detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti išduodami SLD Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statyba pagal detaliojo plano sprendinius negali būti vykdoma, tam būtina rengti ir su atsakove derinti statinio projektą ir jo pagrindu gauti SLD. Pastato projektas turi atitikti 2018-11-07 galiojusius teisės aktus, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai (Statybos įstatymo 24 str. 24 d.). Pareiškėjas dar iki detaliojo plano rengimo buvo informuotas apie 10 pastatų normatyvą. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjas nenurodo, kokiu kitu laikotarpiu galioję teisės aktai turėjo būti taikomi rengiam ginčijamą raštą. Pastatų, skirtų žmonėms būti, normavimas nėra naujas, esminės nuostatos galiojo dar iki Detaliojo plano rengimo pradžios.

Dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimo nebuvo, atsakovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra esminės teisėtų lūkesčių atsiradimo sąlygos, t.y. pareiškėjas nenurodo teisės normos, kurių pagrindu jis įgijo teisę statyti pastatą ginčo sklype nesilaikydamas dar iki detaliojo plano rengimo pradžios įsigaliojusio 10 pastatų imperatyvo. Taip pat nėra administracinių sprendimų, kurių pagrindu galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis vykdyti pastato statybą, nes detaliojo plano suderinimas pats savaime nesuteikė teisės statyti pastatą bei nepanaikino pareigos laikytis 10 pastatų normatyvo. Pritardamas Infrastruktūros projektui atsakovas pritarė inžinerinių tinklų Aukštupio g. kvartalui statybai. Statyba 2015-04-27 pritarimo projektui išdavimo momentu dar nebuvo draudžiama, t.y. dar nebuvo pasiektas didžiausias leistinas 10 pastatų skaičius. Todėl atsakovo pritarimas infrastruktūros projektui nesukūrė ir negalėjo sukurti jokių teisėtų lūkesčių statyti gyvenamuosius pastatus pažeidžiant teisės aktus.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat pažymima, jog detaliojo plano rengimo metu nebuvo atskleistas pareiškėjo ketinimas žemės ūkio paskirties pradinį sklypą padalinti į net 14 gyvenamajai statybai skirtų sklypų. Detaliojo plano rengimo tikslu buvo nurodytas tik pradinio sklypo paskirties keitimas į namų valdą. Planavimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta pareiga laikytis 10 pastatų normatyvo, tad pareiškėjas savo rizika apsisprendė rengti detalųjį planą, be to ne tik keisti žemės paskirtį, bet ir suprojektuoti 14 gyvenamai paskirčiai skirtų sklypų. Galiausiai daugiau kaip 8 metus po detaliojo plano patvirtinimo nesiėmė veiksmų dėl gyvenamosios paskirties pastatų projektavimo ir statybos, taip prisiimdamas riziką dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo neapibrėžtumo ir negalimumo.

Atsakovas pažymi, jog teismas negali įpareigoti atsakovo priimti konkretų sprendimą, o techninių sąlygų išdavimas net nėra priskirtas atsakovo kompetencijai.

Atsakovas pateikia argumentus, jog nėra pagrindo inicijuoti norminio teisės akto neteisėtumo tyrimą, kadangi administracinio teismo kompetencijai priskirta nagrinėti tik norminio teisės akto atitiktį įstatymui ir / ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Priešingai, nei teikia pareiškėjas MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. ir 1 lentelės normos yra paremtos įstatymu ir nepažeidžia teisės aktų hierarchijos imperatyvo. Pareiškėjo teiginiai dėl MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. ir 1 lentelės prieštaravimo Konstitucijos 23 str. nėra pagrįsti ir jau paneigti teismų praktikos. Pareiškėjo teiginiai dėl MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26 ir 26.3 p. neteisėtumo sąlygoti netinkamo šių teisės normų supratimo ir aiškinimo, nepagrįstai sutapatinant dvi skirtingo dydžio ir skirtingais tikslais nustatytas teritorijas, t.y. vietovės klasės vieneto teritoriją ir vertinamą teritoriją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė, jog palaiko skundo argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir bylą pagal pareiškėjo skundą prašė nutraukti, o netenkinus šio prašymo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl AB „Amber Grid“ 2018-12-12 rašto Nr. 7-214-1097 „Dėl prašymo išduoti technines sąlygas projektavimui“ (I t. b.l. 20-21), kuriuo nebuvo tenkintas pareiškėjo 2018-11-12 prašymas išduoti technines projektavimo sąlygas vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projektui, projektuoti (I t. b.l. 67), teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat atsakovo įpareigojimo jas išduoti.

Įvertinus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pareiktus paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1027 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtas – kita; naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu 2011-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr.12VĮ-(14.12.2)-22 pagrindu, padalijus 1996-10-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjo įsigytą 2,3 ha žemės ūkio paskirties žemė sklypą (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 25-26, 22-24). Sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos VII. Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos (NTR išrašo 9.2 p., I t. b.l. 26). Pažymėtina, kad pradinį 2,3 ha sklypą kirto 1982 m. nutiestas magistralinis dujotiekis (I t. b.l. 125).

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2010-03-25 sprendimu Nr. T11-220 (I t. b.l. 26) patvirtino J. G. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo tikslai – pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, padalinti į sklypus).

Detalusis planas buvo rengiamas, be kita ko, pagal AB „Lietuvos dujos“ 2008-02-06 išduotas planavimo sąlygas, kuriose, be kita ko, nurodyta: 5.5.3 p. - taikyti statinio saugos ir paskirties normų reikalavimus gamtinių dujų tinklų perdavimo sistemai, kurie numatyti SND „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 86/146. Šie reikalavimai taikomi projektuojat ir statant visus statinius 200 m atstumu nuo veikiančių MD; 5.5.3.2 p. – įvertinti MD vietovės klasę, paaiškinant, jog MD yra pastatytas pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus, o pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas (teritorija po 200 m į abi puses MD vamzdžio ašies ir tęsiasi 1600 m išilgai vamzdyno), turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti; 5.5.6 p. – rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 m atstumu nuo MD trasos, projektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su MD eksploatuojančia įmone. Pažymėtina, jog AB „Lietuvos dujos“ išduotų planavimo sąlygų detaliajam planui rengti 4 p. kaip planavimo tikslas ir uždaviniai buvo nurodytas žemės sklypo paskirties keitimas į namų valdą. AB „Lietuvos dujos“ Magistralinių dujotiekių departamento Eksploatavimo tarnybos Dujotiekių skyriaus viršininkas A. Š. 2008-04-30 suderino Infrastruktūros objektų ir komunikacinių koridorių brėžinį (I t. b.l. 41).

Atsižvelgus į detaliojo plano sprendinius Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-07 įsakymu Nr.12VĮ-(14.12.2)-22 (I t. b.l. 22-24) 2,3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į penkiolika sklypų, kurių vienas sklypas skirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai), o kiti 14 žemės sklypų, kurių adresai – (duomenys neskelbtini), skirti kitai paskirčiai – gyvenamosioms teritorijoms (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai).

Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti statybos jam priklausančiuose sklypuose, (duomenys neskelbtini) galimybes, 2018-07-10 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti, ar atsakovas atliks būtinus derinimus, suteiks reikiamus pritarimus, tvirtins dokumentus susijusius su statybos leidimų išdavimu šiuose sklypuose (I t. b.l. 42-43).

Atsakovė 2018-08-09 rašte Nr.7-211-705, be kita ko, paaiškino Gamtinių dujų įstatymo ir MD įrengimo ir plėtros taisyklių nuostatas dėl MD pirmos vietovės klasės teritorijos apibrėžimo ir 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, ribojimo. Taip pat informavo pareiškėją, jog pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka (duomenys neskelbtini) kvartalo žemės sklypų, yra pasiektas didžiausias leistinas užstatymo pastatais tankis, todėl į MD pirmos vietovės klasės teritoriją visu savo plotu patenkančiuose sklypuose (duomenys neskelbtini) bet kurio pastato, skirto žmonėms būti, statyba negalima, o atsakovė negalės pritarti jokių pastatų šiuose sklypuose statybai. Bendrovė neprieštarautų dėl statybos sklypuose (duomenys neskelbtini) su rašte nurodytomis išlygomis, taip pat neprieštarautų statybai sklypuose (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 34-37).

2018-09-11 prašymu (I t. b.l. 44-47) pareiškėjas, be kita ko, atsakovės paprašė pateikti duomenis, kuriuose vertinant buvo nustatyta, jog yra pasiektas leistinas užstatymo pastatais tankis. Į šį pareiškėjos prašymą atsakovė atsakė 2018-10-12 raštu Nr.7-214-884 (I t. b.l. 38-40), be kita ko, nurodydama, jog šiuo metu yra 10 pastatų, įskaičiuotinų į MD pirmos vietovės klasės vienete taikomą užstatymo pastatais tankį (5 – pastatyti gyvenamosios paskirties pastatai, kurie įregistruoti NTR, 2 faktiškai pastatyti pastatai, 3 statinio (pastato projektams) bendrovė yra pritarusi), faktinę situaciją galima įvertinti vizualiai (naudojantis viešai prieinamais informacinių sistemų duomenimis ir/ar natūroje) bei priminė, jog prašyme nurodytą informaciją dėl statybos galimybių bendrovė jau yra pateikusi 2018-08-09 rašte.

2018-11-12 pareiškėjas padavė prašymą atsakovei, prašydamas išduoti technines projektavimo sąlygas vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projektui projektuoti (I t. b.l. 67).

Atsakovė byloje skundžiamu 2018-12-12 raštu Nr.7-214-1007 pranešė, jog prašymą išnagrinėjo ir pranešė, jog neišduotų sutikimo bet kurio naujo pastato, nurodyto MD įrengimo ir plėtros taisyklėse 7.1 ir 16.1 p. statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), o konkrečiai – nepritartų Projekto sprendiniams, neišduotų sutikimo (nederintų projekto) statytojui inicijavus prašymo išduoti statybą leidžiančius dokumentus procedūrą IS „Infostatyba“. Priminė, jog paaiškinimai buvo pateikti ankstesniuose raštuose 2018-08-09 ir 2018-10-12, kurių kopijos pridedamos prie šio rašto. Pažymėjo, jog pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 24 p. nuostatas bendrovė neišduoda sutikimų (pritarimų) planuojamai veiklai, jeigu nustatoma, kad numatoma vykdyti veikla yra negalima, bendrovė neišduoda ir techninių sąlygų projektui rengti. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (24 str. 3 d.) įpareigoja projektuotoją statinio projektą rengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (I t. b.l. 20-21).

Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad tiek ginčijamas raštas, tiek jame minimi ankstesni atsakovo 2018-08-09 ir 2018-10-12 raštai tėra informacinio pobūdžio dokumentai, kurie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Net pripažinus, jog raštas laikytinas teisines pasekmes sukeliančiu aktu, tokiu galėtų būti nebent pareiškėjo neginčijamas 2018-08-09 raštas, kas taip pat sudarytų galimybę bylą nutraukti.

Iš byloje esančių pareiškėjo 2018-07-10 ir 2018-09-11 prašymų matyti, jog jais atsakovo buvo prašoma pateikti informaciją apie statybos jam priklausančiuose sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) galimybes, taip pat šią informaciją detalizuoti, o ši informacija atsakovo buvo pateikta 2019-08-09 ir 2018-10-12 raštuose. Todėl būtent atsakovo 2018-08-09 ir 2018-10-12 raštai laikytini informacinio pobūdžio pareiškėjui pasekmių nesukeliančiais dokumentais. Byloje skundžiami 2018-12-12 rašte nurodyta, jog atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo raštą, kuriuo jis prašo išduoti technines projektavimo sąlygas vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projektui rengti. Atsakovas vadovaudamasis MD įrengimo ir plėtros taisyklių 24 p. nuostata nurodė, jog nepritartų Projekto, kurio sprendiniai galimai pažeistų MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. reikalavimus dėl esamo MD pirmos vietovės klasėje taikomų užstatymo normatyvų, taip pat nurodė, jog neišduoda ir techninių sąlygų projektui rengti. Taigi, šiuo skundžiamu raštu nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas išduoti technines sąlygas projektui ginčo sklype ((duomenys neskelbtini)) rengti, todėl šis raštas laikytinas teisines pasekmes sukeliančiu aktu. Pagrindo skundo padavimo termino eigos skaičiuoti nuo atsakovo 2018-08-09 rašto gavimo dienos nėra, nes šis raštas laikytinas informaciniu ir be to pareiškėjo nėra skundžiamas. Atsakovo sprendimu dėl pareiškėjo 2018-11-12 prašymo dėl techninių sąlygų projektui rengti išdavimo laikytinas 2018-12-12 atsakymas, nors jame ir yra nuorodos į ankstesnius (2018-08-09 ir 2018-10-12) atsakovo raštus.

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. numato, jog detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti išduodami statybą leidžiantys dokumentai Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

2016-06-30 Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2573 Statybos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2017-01-01. Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 str. 3 d. numatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju specialiuosius architektūros reikalavimus Klaipėdos r. savivaldybės administracija pareiškėjui išdavė 2018-11-07 (I t. b.l. 28-29), todėl ginčo santykiams taikytina Statybos įstatymo redakcija galiojusi jų išdavimo metu (redakcija galiojusi nuo 2018-11-01 iki 2019-01-01).

Kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 str. 47 d., specialieji reikalavimai, tai neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybos įstatymo 24 str. 24 d. numato, jog šio str. 1 d. nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 25.4 p. numato, kad rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį magistralinį dujotiekį eksploatuojančia įmone. Analogiška pareiga numatyta ir energetikos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr. 213 patvirtintų Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 6 p.

Detaliojo plano tvirtinimo metu (2010-03-25) galiojusio ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001-03-09 įsakymu Nr. 86/146 patvirtinto sritinio norminio dokumento “Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės” (toliau – ir SND „Magistraliniai dujotiekiai“) 4.10 p. numatė, kad vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno. SND „Magistraliniai dujotiekiai“ 4.12 p. numatė, kad vietovės klasė prasideda arba baigiasi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo artimiausio pastato, 4.11 p. numatė, kad vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete. Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti. 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. Šio dokumento 4.14 p. buvo numatyta, kad vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei.

Pagal Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 46 d. vietovės klasė apibrėžiama kaip saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas magistralinio dujotiekio vamzdynas ir išilgai šio vamzdyno besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus). Skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MD įrengimo ir plėtros taisyklės be kita ko nustato, MDV ir išilgai MDV besitęsiančios teritorijos, esančios po 200 metrų į abi puses nuo MDV ašies, suskirstymą pagal magistralinio dujotiekio vietovės klases (toliau – vietovės klasės) (1.2. p.); didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasių teritorijose ir vietovės klasių vienetuose (1.3. p.). MD įrengimo ir plėtros taisyklių 2 p. numato, kad Taisyklių III skyriaus antrojo ir trečiojo skirsnio normos taip pat privalomos žemės sklypų, statinių ir įrenginių, patenkančių į vietovės klasių teritorijas ar mažiausių leistinų atstumų nuo (iki) magistralinio dujotiekio ribas, savininkams, valdytojams ir naudotojams bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja planuojant nurodytas teritorijas, jose formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, nustatant ar keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (būdus), projektuojant, naujai statant (įrengiant), rekonstruojant, remontuojant ar griaunant bet kuriuos statinius ir (ar) įrenginius, keičiant statinių (jų dalių) paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (pastatus ar patalpas).

Pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 7.3 p. vietovės klasė – saugos kriterijus, kuriuo apibūdinamas MDV ir išilgai šio MDV besitęsianti teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo jo ašies, ir pagal kurį nustatomi šioje teritorijoje taikomi užstatymo normatyvai (didžiausias leistinas pastatų ir jų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statinių ir kitų objektų, žemės ir vandens paviršiaus). Todėl tiek įstatyme, tiek taisyklėse vietovės klasė apibūdinama taip pat.

MD įrengimo ir plėtros taisyklių 14 p. numatė, kad MDV, kuris baigtas statyti iki 2006 m. gruodžio 1 d., bei teritorija, esanti po 200 metrų į abi puses nuo šio MDV, priskiriami 1 vietovės klasei. Ginčo sklypą kertantis magistralinis dujotiekis nutiestas 1982 m (I t. b.l. 125). Pagal minėtą taisyklių 14 p. pats magistralinis dujotiekis, taip pat jo vietovės klasės teritorija, esanti 200 m atstumu abiejose vamzdyno ašies pusėse ir besitęsianti per visą MD ilgį bei 200 m nuo kraštinių jo taškų (nagrinėjamu atveju – dujų skirstymo stoties, I t. b.l. 125), priskiriami pirmai vietovės klasei. Šiai klasei priskiriamas didžiausias pavojingumo ir rizikos laipsnis. MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. numatė, jog konkrečios vietovės klasės teritorijoje užstatymo normatyvai yra nurodyti Taisyklių 1 lentelėje. 1 vietovės klasei didžiausias leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius vietovės klasės vienete – 10. Vietovės klasės vienetas pagal Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 47 d., tai bet kuri išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno besitęsiančios teritorijos atkarpa, esanti po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir besitęsianti 1 600 metrų išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno. Taip pat vietovės klasės vienetas apibūdinamas ir MD įrengimo ir plėtros taisyklių 7.4. p. Pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius nustatomas pagal 16.1 p. nustatytas taisykles.

Skundžiamas atsakovo 2018-12-12 raštas Nr.7-214-1007, kuriuo atsisakyta išduoti technines sąlygas projektui rengti ir nurodyta, jog atsakovas neišduotų sutikimo bet kurio naujo pastato statybai ginčo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), grindžiamas ta aplinkybe, jog pagal atsakovo turimą informaciją nagrinėjamoje MD 1 vietovės klasės vieneto teritorijoje, į kurią patenka visas ginčo sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius. Todėl atsakovas nepritartų Projektui, kurio sprendiniai galimai pažeistų MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. reikalavimus dėl MD pirmos vietovės klasėje taikomų užstatymo normatyvų. Teismo vertinimu šis atsakovo sprendimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas.

Iš MD įrengimo ir plėtros taisyklių nuostatų matyti, kad jos taikomos žemės sklypų, patenkančių į vietovės klasių teritorijas, savininkams, projektuojant, naujai statant (įrengiant), rekonstruojant, remontuojant ar griaunant bet kuriuos statinius ir (ar) įrenginius, keičiant statinių paskirtį ir (ar) formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (pastatus ar patalpas). Kiekvienai MD įrengimo ir plėtros taisyklių 18–19 p. nurodytai veiklai (veiksmui) yra būtinas atskiras magistralinio dujotiekio savininko sutikimas (pritarimas), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui siekiant projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius, buvo būtinas atsakovo sutikimas (Taisyklių 18.4 p. ir 20 p.). Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą išduoti technines sąlygas projektui ginčo sklype ((duomenys neskelbtini)) rengti, privalėjo vertinti, ar statyba vietovės klasės vienete, kuriame yra pareiškėjo žemės sklypas, yra galima pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, įskaitant pagal MD įrengimo ir plėtros taisykles.

Pareiškėjo manymu atsakovas ginčijamo sprendimo nemotyvavo teisės aktų reikalaujama tvarka, kadangi ginčijamame atsakyme nėra jokių konkrečių duomenų apie vertinamą teritoriją, jos dydį ir ribas. Teismas pažymi, jog atsakovas ginčijame sprendime (ir ankstesniuose raštuose) nurodė, jog šiame 1 klasės vienete jau yra pasiektas maksimalus leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti skaičius ir šiuos teiginius pagrindė, nurodydamas konkrečius pastatytus ir statomus pastatus. Be to, atsakovas į bylą pateikė šios vietovės klasės vieneto Situacijos schemą (I t. b. l. 130, 131), kuri pagrindžia skundžiamame rašte nurodytą teiginį, kad šiame 1 klasės vienete jau yra pasiektas maksimalus leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms būti skaičius, nurodytas MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. Pagal atsakovo pateiktus duomenis į 1 klasės vienetą jau patenka 10 gyvenamųjų pastatų. Kaip matyti iš Situacijos schemos joje vizualiai pavaizduota vertinta teritorija, jos ribos, pareiškėjo sklypas, ir aiškiai matomos tiek vietovės klasės vieneto ribos, tiek į jas patenkantys atsakovo įskaičiuoti pastatai. Negalima sutikti su atsakovo teiginiais, jog vertinta teritorija buvo didesnė, nei nustatyta teisės aktuose. Pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26 p. nustatoma teritorija, į kurią patenkančiuose vietovės klasės vienetuose bus nustatomas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius. Nagrinėjamu atveju vertinama teritorija buvo nustatyta pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 26.3 p. Kaip matyti iš į bylą pateiktos schemos ginčo sklypo dešinėje pusėse yra Gargždų DSS, kuris yra kraštinis MD taškas, todėl nagrinėjamu atveju MD vietovės klasės teritorija pasibaigia 200 m atstumu nuo jo ir ši vietovės klasės teritorijos riba nuo labiausiai į kairę išsikišusio ginčo sklypo taško nutolusi 670 m, t.y. mažesniu, nei nustatyta taisyklėse 1600 m atstumu. Todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, jog vertinta teritorija buvo didesnė, nei nustatyta teisės aktuose.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atsakovas padarė esminius pažeidimus, nustatydamas ginčo teritorijos užstatymo normatyvus. Pareiškėjas pažymi, jog MD įrengimo ir plėtros taisyklių 29 p. nuostatos turi būti taikomos kartu su 30 p. Pagal 30.6 p. vertinant pastatų skirtų žmonėms skaičių, patenka galiojantys detalieji planai, todėl pareiškėjo ginčo sklypas ir patvirtintas detalusis planas turėjo visą laiką būti įskaičiuotas į pirmos klasės vietovės vienetą. Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog pagal 30.6 p. vertinant pastatų skirtų žmonėms skaičių patenka galiojantys detalieji planai, tačiau kaip matyti iš minėto 30 p. nuostatų, be detaliųjų planų yra vertinami ir kiti duomenys, kuriuose įvertinus nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog leistinas maksimalus pastatų skaičius yra pasiektas. Todėl pareiškėjo pageidaujamas projektuoti ir statyti pastatas dėl 1 klasės vienete pasiekto maksimalaus leistino 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus negali būti projektuojamas ir statomas.

Pareiškėjo skundo reikalavimai iš esmės grindžiami ir tuo, jog Klaipėdos r. savivaldybės taryba 2010-03-25 patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniais, be kita ko, buvo numatyta ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis (kita) ir naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir tokiu būdu iš esmės konstatuota, kad planuojama statinio statyba buvo galima pagal detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

Pažymėtina, jog detalusis planas pats savaime nesuteikia teisės statyti statinius. Detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti išduodami statybą leidžiantys dokumentai. Šių SLD išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymas, kurio nuostatos numato, jog statinio projektai turi atitikti įstatymų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Pažymėtina, jog detalusis planas buvo patvirtintas 2010 m., t.y. daugiau negu prieš aštuonerius metus. Per šį laiką pakito tiek statybos teisinius santykius reglamentuojančios įstatyminės normos, tiek normatyviniai statybos dokumentai, todėl negalimas sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog jo lūkesčiai, susiformavę prieš aštuonerius metus patvirtinus detalųjį planą buvo pažeisti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo, pagrįstai rėmėsi esama faktine situacija ir taikė galiojančias MD įrengimo ir plėtros taisyklių nuostatas. Kaip jau buvo minėta pagal Statybos įstatymo 24 str. 24 d. statinio projektai turi atitikti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai (nagrinėjamu atveju 2018-11-07). Pagal MD įrengimo ir plėtros taisyklių 24 p. II Taisyklių skirsnyje nurodyti sutikimai (pritarimai) neišduodami, jeigu nustatoma, kad numatoma vykdyti veikla (veiksmai) yra negalima. Laikoma, kad numatoma veikla (veiksmai) yra negalima, jei, be kita ko, sudarys sąlygas pažeisti ir (arba) pažeis Taisyklių 17 p. nurodytus atitinkamos vietovės klasės teritorijoje taikomus užstatymo normatyvus (24.1. p.). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatęs, kad pastato statyba prieštarautų MD įrengimo ir plėtros taisyklių nuostatoms, pagrįstai rėmėsi būtent galiojančiomis šių taisyklių nuostatomis ir pagrįstai bei teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo. Svarbu pažymėti, kad MD įrengimo ir plėtros taisyklių nuostatomis dėl pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus ribojimo MD teritorijose pirmiausia siekiama užtikrinti žmonių saugą. Todėl, nustatęs, kad statinio statyba (projektavimas) pažeistų galiojančius saugos reikalavimus, atsakovas negalėjo jų ignoruoti.

Pareiškėjas teigia, kad detaliojo plano pagrindu įgyta teisė statyti pastatą negalėjo būti panaikinta dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Su šiuo pareiškėjo teiginiu teismas negali sutikti. Dar kartą primintina, kad nuo 2014 m. galiojančiose MD įrengimo ir plėtros taisyklėse numatyta, kad jos taikomos projektuojant, naujai statant ar rekonstruojant bet kuriuos statinius 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo veikiančio magistralinio dujotiekio, taigi, nežiūrint į 2010 m. patvirtinto detaliojo plano sprendinius, statinio projektavimo stadijai šių taisyklių taikymas privalomas. Be to, AB „Lietuvos dujos“ 2008-02-06 išduotose planavimo sąlygose buvo numatyta, jog būtina įvertinti MD vietovės klasę, paaiškinant, jog MD yra pastatytas pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus, o pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas (teritorija po 200 m į abi puses MD vamzdžio ašies ir tęsiasi 1600 m išilgai vamzdyno), turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. Todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad visais atvejais jis galės statyti visuose detaliajame plane numatytuose sklypuose (detaliuoju planu pradinis žemės sklypas buvo padalintas į 15 sklypų, kurių 14 skirti gyvenamajai statytai).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas skundžiamame 2018-12-12 rašte Nr. 7-214-1097 tinkamai aiškino ir taikė susiklosčiusiai faktinei situacijai MD įrengimo ir plėtros taisyklių ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas bei pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl techninių projektavimo sąlygų išdavimo. Atsakovo priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti technines projektavimo sąlygas ir išankstinis paaiškinimas, jog atsakovas nepritars statinio projektui vertintinas kaip pagrįstas bei teisėtas, pagrindų jo panaikinimui nenustatyta. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas, atitinkamai, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti technines projektavimo sąlygas projektui rengti.

Pareiškėjai taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar: 1) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (2017-06-28 redakcija) 17 punktas ir Taisyklių 1 lentelė ta apimtimi, kuri nustato, kad pirmos vietovės klasės vienete didžiausiais leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius yra 10, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir jo suponuojama teisės aktų hierarchijos principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalimis; 2) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių (2017-06-28 redakcija) 26 punktas ir 26.3 papunktis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir jo suponuojama teisės aktų hierarchijos principui bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 46 ir 47 punktams.

Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 str.). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 str. 1 d. nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 str. prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

ABTĮ įtvirtinti atvejai, kai teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, t. y. jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Taigi matyti, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013).

Pareiškėjas MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. ir 1 lentelės dalies neteisėtumą grindžia tuo, jog šios normos neatitinka teisės aktų hierarchijos imperatyvo, nes taisyklių normos dėl 10 didžiausio leistino pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus nėra grindžiamos įstatymu.

Pažymėtina, jog Gamtinių dujų įstatymo 13 str. 4 d. nustatyta, jog didžiausią leistiną pastatų ir jų aukštų skaičių vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnį, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kaip matyti šioje įstatymo nuostatoje yra įtvirtintas aiškus pavedimas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti leistiną pastatų skaičių MD vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete. Be to, pačiame Gamtinių dujų įstatyme yra nustatyti normatyvai ir esminiai principai, pagal kuriuos jie detalizuojami poįstatyminiuose teisės aktuose. Gamtinių dujų įstatymo 2 str. 46 d. numatyta, jog MD vietovės klasės teritorijoje ir vietovės klasės vienete taikomi užstatymo normatyvai – didžiausias leistinas pastatų skaičius, pastatų aukštų skaičius, mažiausi leistini atstumai. Taip pat yra numatyta, jog užstatymo normatyvai yra nustatomi pagal MD vietovės klasę, t.y. pagal vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnį. MD įrengimo ir plėtros taisyklėse šios įstatymo nuostatos yra tik detalizuotos, laikantis įstatyme nustatytų principų. Teismo vertinimu MD įrengimo ir plėtros taisyklėse teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyti didžiausi leistini pastatų skaičiai skirtingų vietovės klasių vienetuose atsižvelgiant į MD pavojingumo ir rizikos laipsnį (1 vietovės klasės teritorijoje – 10, antros – 46, o trečioje ir ketvirtoje, kurios yra mažiausiai pavojingos, toks skaičius nėra nustatytas). Tai, kad atitinkamas santykis poįstatyminiame teisės akte reglamentuojamas detaliau, nei įstatyme, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis reguliavimas yra neteisėtas.

Taip pat teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr.A502-1078/2011 buvo sprendžiama dėl MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. ir 1 lentelės daliai analogiškų normų galiojusių iki taisyklių įsigaliojimo galiojusiame SND „Magistraliniai dujotiekiai“ (14.4 p.) teisėtumo. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo nuostatai, jog “Taisyklių nustatyti ribojimai ir draudimai proporcingi, o savininko nuosavybės teisės nėra ribojamos antikonstituciniu būdu atiduodant prioritetą apsaugai nuo ypatingai pavojingų objektų. Abejonių dėl Taisyklių nuostatų prieštaravimo Konstitucijai neiškilo, o duomenų, kad atitinkami techniniai ribojimai ir draudimai šiame teisės akte nėra pagrįsti specialiųjų žinių taikymo prasme, byloje nepateikta.”

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti MD įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p. ir 1 lentelės dalies, taip pat 26 p. ir 26.3 p. teisėtumu, t. y. šių punktų atitiktimi įstatymų nuostatoms ir konstituciniams principams.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, kad motyvų išdėstymas skundžiamuose Skyriaus ir Tarnybos sprendimuose neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Byloje atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t. b.l. 1-8).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad atsakovas įgijo teisė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės advokatė 2019-08-07, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo 4710,06 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su skundu, įrodymų rinkimą, atsiliepimo parengimą, teisines konsultacijas ir pasirengimą teismo posėdžiui. Advokatė dalyvavo teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5 o pagal 8.18 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais už kiekvieną paklausimą renkant įrodymus yra 0,1. Kadangi prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų konkrečiau nėra detalizuota, kiek paklausimų buvo parengta renkant įrodymus, o bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų apie šių paklausimų rengimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog įrodymai buvo renkami nerengiant paklausimų. Taip pat pažymėtina, jog atsiliepimo parengimas apima ir susipažinimą su skundu bei teisines konsultacijas. Prašyme taip pat nėra nurodyta kiek truko pasirengimas teismo posėdžiui, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, sprendžia, jog jis galėjo trukti apie 2,5 val.

Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2019 m. I ketvirtį sudarė 1262,70 Eur, rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už atsiliepimo parengimą buvo 3156,75 Eur (2,5 x 1262,70 Eur) 2,5 valandų trukmės pasirengimą teismo posėdžiui yra 315,66 Eur (1262,70 Eur x 0,1 x2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti už atsiliepimo parengimą ir pasirengimą teismo posėdžiui bylinėjimosi išlaidų suma viršija rekomenduojamas sumas, todėl ji mažintina. Įvertinus tai, kad atsakovo procesinis dokumentas yra didelės apimties, išsamus, byloje sprendžiami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, pareiškėjo skundas buvo atmestas visa apimtimi, atsakovo išlaidos yra realiai patirtos, teismas sprendžia, jog atsakovei iš pareiškėjo priteistina 3000 Eur už atsiliepimo parengimą ir 300 eur už pasirengimą teismo posėdžiui. Todėl iš viso priteistina 3300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės AB „Amber Grid“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Iš pareiškėjo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo AB „Amber Grid“ (juridinio asmens kodas 303090867) naudai priteisti 3300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata MartišienėIveta PelienėMefodija Povilaitienė