- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2VP-14907-457/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00186-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- Joniškio rajono savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- T. P., S. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. P., S. P., antstolė Doloresa Petronaitienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininko dalį taip, kad tiek skolininkas, tiek skolininko sutuoktinis gautų po areštuoto turto vienetą, kad atidalinus turtą susidarytų reali galimybė jį realizuoti ir iš jo išieškoti. Nurodo, kad antstolė Doloresa Petronaitienė, vykdydama skolos išieškojimą iš skolininko T. P., areštavo turtą, įgytą po santuokos sudarymo. Areštuotą turtą sudaro: 0,3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šis prašymas teikiamas dėl to, kad nėra nustatyta skolininko T. P. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. P..
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad antstolės Doloresos Petronaitienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0066/21/00448 dėl 184,48 Eur skolos ir 5,13 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko T. P. išieškotojos Joniškio rajono savivaldybės administracijos naudai. Antstolė nustatė, kad skolininkas pajamų negauna, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, iš jo turto skolų išieškoti nėra galimybės, nes registruotas skolininko turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir reali skolininkui priklausanti turto dalis nenustatyta. Skolininkas kartu su sutuoktine turi turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Antstolė 2021 m. lapkričio 9 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: kitus inžinerinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Skolininkui antstolė pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Tokio sutikimo skolininkui nepateikus, antstolė 2021 m. gruodžio 3 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės nustatytos CPK 664 straipsnyje, pagal kurį: 1) pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 2) antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3) trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; 4) ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; 5) penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Svarbu ir tai, kad CPK 663 straipsnio 3 dalis nustato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų.
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos naudai iš skolininko yra išieškoma 184,48 Eur skola ir 5,13 Eur palūkanų, viso: 189,61 Eur, o areštuoto nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą sudaro 19 998 Eur. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju areštuoto turto vertės ir išieškomos skolos skirtumas yra neproporcingai didelis, todėl išieškojimas iš tokios vertės nekilnojamojo turto (skolininko dalies šiame turte) šioje vykdomojoje byloje neabejotinai pažeistų skolininko interesus. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog buvo imtasi priemonių nustatyti skolininko turtą, iš kurio turi būti išieškoma antrąja eile (CPK 664 straipsnio 2 dalis), o būtent nėra duomenų apie skolininko kilnojamąjį turtą. Teismo įsitikinimu 189,61 Eur skolos išieškojimas galėtų būti nukreiptas ir į kilnojamąjį turtą, buitinius prietaisus, kitus daiktus, kurių neabejotinai turi kiekvienas žmogus. Be to, įvertinęs išieškomos skolos sumą, teismas sprendžia, kad yra tikėtina, jog per tam tikrą laikotarpį skolininkas gaus pajamų, iš kurių bus galima įvykdyti išieškojimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 189,61 Eur dydžio skolos išieškojimas pareiškėjos naudai negalės būti išieškomas iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, kadangi jo vertė akivaizdžiai neproporcingai didesnė nei išieškoma skola, todėl nėra pagrindo nustatyti skolininko dalį bendrąja jungtine nuosavybės teise su sutuoktine valdomame nekilnojamame turte.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.