Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. K., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo G. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl M. K., vairavusio jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“ atlygino padarytą 1 874,77 Eur žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Pagal TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pagal TPSVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas pažeidė TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes naudojosi ar leido naudotis transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas privalo ieškovui grąžinti jo atlygintos žalos dydį.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovas, atlyginęs AB „Lietuvos draudimas“ 1 874,77 Eur žalą, patyrė 1 874,77 Eur dydžio nuostolių ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatlygino ieškovui 1 874,77 Eur dydžio nuostolių regreso tvarka, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 874,77 Eur dydžio nuostolių atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinas 1 874,77 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 239,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 42,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 4,50 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, iš viso 46,50 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (12,05 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 12,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai 1 874,77 Eur nuostolių regreso tvarka atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 874,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.