Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo J. G. nubausta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 209 str. 1 d. ir paskirta nuobauda - 8000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2013-11-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3VA1004410, dėl to, kad 2013-11-18, 14.30 val., VA10 I Vilniaus oro uosto postas, atliekant EID Nr. 13LTVA1000IM097886, 2013-11-14 (siuntėjas (duomenys neskelbtini); gavėjas A. S., (duomenys neskelbtini)) patikrinimą, nustatyta, kad deklaruoti mobilūs telefonai Samsung GALAXY S4 ir iPhone 5. Įtarus, kad telefonai pagaminti pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, minėta deklaracija pervesta į „raudoną“ tikrinimo kanalą. Atvykus šių prekių tikrinti į „duomenys neskelbtini“, nustatyta, kad prekės jau išvežtos gavėjui. „duomenys neskelbtini“ išvežė siuntą 2013-11-13, remiantis UAB“ VILNIAUS MUITINĖS TARPININKAS“ atstovės J. G. informacija apie išmuitintas prekes.

Šiais veiksmais J. G. pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 209 str. 1 d.

Vilniaus apygardos teisme 2014-01-20 buvo gautas Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašoma jį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos J. G. iš esmės neginčija, kad jos veiksmai buvo atlikti be muitinės pareigūno raštiško leidimo ir dėl padaryto pažeidimo ji savo kaltę pripažįsta, tačiau nurodoma, kad pažeidimą J. G. padarė nesant jos kaltės, tai yra jos veiksmuose nėra administracinio teisė pažeidimo, numatyto ATPK 209 str. 1 d. sudėties.

ATPK 209 str. 1 d. 5 p. numato, kad muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių atidarymas, išdavimas ar priėmimas be muitinės pareigūno raštiško leidimo, - užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Iš minėtos normos išplaukia, kad draudžiama išvežti prekes, jeigu nėra muitinės pareigūno raštiško leidimo.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad J. G. veika pasireiškė tuo, kad nustatyta tvarka muitinės prižiūrimas prekes ji leido išvežti gavėjui be muitinės pareigūno raštiško leidimo.

9 str. 1 d., 10 str., 11 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas; administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti; administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Atsižvelgiama į Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str. nuostatas bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 34 p. nuostatas, pagal kurią būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

Taigi muitinės tarpininko (deklaranto) darbo specifika pasižymi tuo, kad jis yra savo srities specialistas ir turi tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliantė, būdama atsakinga už funkcijas, susijusias su muitiniu įforminimu, sistemoje nepastebėjo, jog muitinė neleido įvežti prekių, t.y. deklaracija buvo pervesta į „raudoną“ tikrinimo kanalą, tačiau ji praleido siuntą pristatymui ir taip, muitinės prižiūrimas prekes, be muitinės raštiško leidimo, leido išvežti gavėjui. Nors J. G. ir nurodo, kad pažeidimas padarytas neesant jos kaltės, tai yra, kad apeliantės veiksmuose nebuvo tyčios, kad ji dėl nuovargio prarado atidumą ir suklydo, tačiau tai nėra pagrindas J. G. atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pastebėtina, kad J. G., kaip šios profesijos atstovei yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai, į kuriuos ji turi atsižvelgti ir laikytis. Atsižvelgiant į šios specialybės ypatumus apeliantė darbe turi būti itin budri, atidi ir dėmėsinga. Apeliantės administracinės atsakomybės nešalina ir tai, kad sekančią dieną po prekių išsiuntimo, t.y. po padaryto pažeidimo, J. G. išsiuntė deklaracijoje nurodytą klaidą ir išsiuntė deklaraciją iš naujo MDAS tikslu gauti muitinės leidimą.

Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą teisės normų aiškinimą, į bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas patraukti J. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209 str. 1 d. 5 p.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismui nustačius jog J. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209 str. 1 d. 5 p., sudėtis, apeliantė prašo vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis, kurios mokėjimą išdėstyti per 2 metus.

ATPK 30¹ str. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Asmens kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, pripažino J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji kalta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas teisingai parinko minimalią baudą, kokia yra numatyta 209 str. 1 d. sankcijoje, vadovaudamasis ATPK 30 str. 2 d. numatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, todėl jos mažinti aukštesnės instancijos teismui nėra pagrindo. J. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės be abejonės yra svarbios ir aukštesnės instancijos teismas į jas atsižvelgia, tačiau nurodytos aplinkybės (turtiniai įsipareigojimai ir kt.) nelaikytinos ypatingomis, išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ str.

Apygardos teismas pabrėžia ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis tik įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

Taip pat apeliantė prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui. Nagrinėjimo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Kadangi apylinkės teismas šio klausimo nesprendė, apeliacinės instancijos teismas nesvarsto J. G. prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą apeliantės prašomam laikotarpiui. Remdamasi minėta įstatymo nuostata, apeliantė gali pateikti apylinkės teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jai būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo 2013-12-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

J. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.