Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. J., jos atstovei advokatei V. Z.,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. P. g. 63-74, Vilniuje, pagal bylos medžiagą - nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., 183 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2011-08-24 apie 23.45 val. savo namuose, adresu Parko g. 63-74, Vilniuje, garsiai šūkavo, triukšmavo ir tuo trukdė namo gyventojams ilsėtis bei išgąsdino tuo metu namuose buvusį mažametį vaiką D. J., gim. 2007 m. Šiais savo veiksmais V. J. trikdė viešąją tvarką bei panaudojo savo valdžia priešingai vaikų interesams, t.y. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

P. V. J. teismo posėdyje su pažeidimu nesutiko bei nurodė, kad ji kartu su vyru G. J. bei dviem nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių bute, esančiame Parko g.63-74, Vilniuje. ½ dalis minėto buto nuosavybės teise priklauso jos tėvui A. S., o kita dalis priklauso J. Š.. Tą dieną 20.00 val. atvažiavo sesuo N. S. su savo vyru ir brolis A. S., norėję pasveikinti D. J. su gimtadieniu. Visi tyliai sėdėjo virtuvėje. D. J. tuo metu namuose nebuvo, nes jis buvo stovykloje Druskininkuose. Namuose buvo tik jos ketverių metų sūnus Danielius. Kai kaimynė Z. G. pamato, kad ji (V. J.) su kuo nors išeina į balkoną, iš karto skambina J. Š. arba kviečia policiją. Tdėl ir tą vakarą, pamačiusi ją su seserimi balkone, kaimynė iškvietė policiją. Konfliktai prasidėjo po to, kai J. Š. paveldėjo ½ dalį buto, Parko g.63-74, Vilniuje. Ji pradėjo grasinti, kad ją (V. J.) ir jos šeimą iškeldins iš buto ir pradėjo nuolat kviesti policiją.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad su pažeidėja susipažino prieš pora metų, kai pirmą kartą gavo pareiškimą dėl jos elgesio. Pareiškimas buvo dėl V. J. alkoholio vartojimo ir mažamečių vaikų nepriežiūros. Su V. J. buvo pravestas pokalbis ir ji įspėta bei išaiškinta atsakomybė už vaikų nepriežiūrą. Tačiau ir toliau buvo gauta daug pranešimų apie toje šeimoje vartojamą alkoholį ir triukšmą. Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo ne kartą informuotas apie V. J. šeimą. 2008 m. V. J. su vyru buvo rasti visai girti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir vaikus ketinta vežti į globos namus, tačiau atvykusi vaikų senelė, juos pasiėmė. 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvo gautas pranešimas, kad V. J. šeimoje vėl vartojamas alkoholis, triukšmaujama ir neprižiūrimi vaikai. V. J. buvo iškviesta ir jai surašytas protokolas. Pažeidėja paaiškino, kad ji tą dieną alkoholio nevartojo, o triukšmavo jos svečiai ir vyras.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. Š. parodė, kad ji yra ½ dalies buto, esančio Parko g.63-74, Vilniuje, savininkė, tačiau minėtame bute negyvena, nes bute nuolatos girtaujama ir triukšmaujama. 2011-08-24 naktį, jai paskambinusi kaimynė pasakė, kad bute triukšmas. Kaimynė iškvietė policiją. Atvykusi į vietą girdėjo bute klykiantį vaiką bei kažką besikeikiantį necenzūriniais žodžiais. V. J. buvo girta.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja Z. G. parodė, kad iš buto, kuriame gyvena V. J. yra padaryta landynė, ten nuolat girtaujama ir todėl kviečiama policija. 2011-08-24 ji iškvietė policiją, nes jau negalėjo kentėti to triukšmo, kuris kelias dienas girdėjosi iš V. J. buto.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad yra V. J. tėvas. Tą dieną pas dukrą nebuvo užėjęs, bet žinojo, kad ten atvažiavo vyresnioji dukra. V. J. bute, Parko g.63-74, Vilniuje, gyvena apie dvejus metus ir jokių problemų nekildavo, kol kitą buto dalį paveldėjo J. Š., kuri nuolat kviečia policiją.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad jis yra V. J. brolis. Tą dieną buvo atvažiavęs pas seserį, ten taip pat atvažiavo kita jo sesuo ir visi ramiai sėdėjo virtuvėje. Niekas nešūkavo, netriukšmavo. Atvykus policijai, bute taip pat buvo V. J. su vyru ir vaiku Danieliumi.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad 2011-08-24 apie 22.00 val. praeidama pro V. J. butą girdėjo iš jo sklindantį triukšmą. Po to apie 24.00 val. vėl girdėjo triukšmą, o išėjusi į laiptinę pamatė kitą kaimynę, kuri pasakė, jog iškvietė policiją. Aiškiai girdėjosi kad V. J. bute yra garsiai kalbama, šaukiama ir girdėjosi vieno vaiko balsas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. J. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl triukšmo. Atvykus į vietą, pasitikę kaimynai paaiškino, kad V. J. bute triukšmaujama. Užėjus į butą buvo bendraujama su pažeidėja ir jaunu vyriškiu. V. J. paaiškino, kad vaikai miega. Bute vaikų nesimatė.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. L. parodė, kad pažįsta pažeidėją ir jos šeimą. Nurodė, kad V. J. vaikai visada prižiūrėti, butas švarus. Apie policijos iškvietimus nieko nežino ir pasakyti negali.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja B. K. parodė, kad tą dieną buvo užėjusi pas V. J. į svečius, tačiau vakare grįžo namo ir apie policijos iškvietimą žino tik kai jai telefonu apie tai papasakojo pati V. J..

Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. M. parodė, kad gyvena tame pačiame name kaip ir V. J. tik dešimtame namo aukšte, o pažeidėja tryliktame. Jokio triukšmo įvykio naktį ji negirdėjo.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė advokatė V. Z. nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. J. kaltę padarius administracinės teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 183 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. Liudytojos Z. G., V. P. ir J. Š. yra suinteresuotos ir šališkos, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Byloje nustatyta, kad butas, esantis Parko g.64-73, Vilniuje, priklauso pažeidėjos tėvui ir J. Š.. Tarp buto savininkų vyksta konfliktai dėl naudojimosi butu tvarkos. V. J. kaimynės Z. G., V. P. siekia, kad pažeidėja būtų iškeldinta iš buto, todėl šių asmenų parodymų nepakanka tam, kad pripažinti V. J. kalta dėl nurodytų pažeidimų padarymo. V. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl prašo jos atžvilgiu bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, kad pažeidėja neigia padariusi teisės pažeidimą, jos kaltė yra įrodyta surinkta bylos medžiaga.

Apklausta teismo posėdyje pažeidėja neneigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jos bute susirinkę svečiai šventė dukros D. J., kurios tuo metu nebuvo bute, gimtadienį. Byloje taip pat nustatyta, kad tuo metu namuose buvo kitas pažeidėjos mažametis sūnus D. J.. Šį faktą patvirtino pati pažeidėja ir teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurie teismui teigė, girdėję bute verkiantį vaiką. Liudytojos J. Š., Z. G. ir V. P. teismui patvirtino, kad policija buvo iškviesta dėl triukšmo, o pažeidėja buvo neblaivi.

Nors pažeidėja V. J. tvirtina, kad liudytojos J. Š., Z. G. ir V. P. yra suinteresuotos bylos baigtimi, nes ½ dalis buto, esančio Parko g. 63-74, Vilniuje, priklauso J. Š. ir ji įvairiais būdais siekia iškeldinti pažeidėją ir jos šeimą iš pažeidėjos tėvui A. S. priklausančios ½ buto, esančio Parko g. 63-74, Vilniuje, dalies, teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra paremti kita bylos medžiaga. Iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio dieną nuvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad V. J. pažadėjo, jog 0triukšmo daugiau nebus, nes ji eina miegoti (b.l. 4). Iš prie tarnybinio pranešimo pridėto V. P. pareiškimo matyti, kad bute, Parko g. 63-74, Vilniuje, yra dažnai vartojamas alkoholis ir triukšmaujama, verkia vaikai (b.l. 5). Vilniaus miesto 4 policijos komisariato pranešime dėl V. J. šeimos, adresuotame Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta, kad 2011-08-24 apie 23.45 val. buvo registruotas bendrojo policijos centro prie LR VRM pranešimas apie tai, kad adresu Parko g. 63-74, Vilniuje, sklinda riksmas, triukšmas, verkia vaikas. Apklausti kaimynai teigė, kad sutuoktiniai V. ir G. J. ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, išgėrę, konfliktuoja, barasi savo mažamečių vaikų akivaizdoje, bute nuolat renkasi nepažįstamų asmenų kompanijos. Policijos komisariato viršininkas Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašė dažniau kontroliuoti šeimą, nes tai antrasis šiais metais administracinis teisės pažeidimo protokolas surašytas tėvams už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams (b.l. 16)

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas nesutinka su pažeidėjos gynėjos advokatės V. Z. teiginiu, kad V. J. negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Iš byloje esančio policijos pareigūno pranešimo matyti, kad pareigūnams atvykus į butą pagal kaimynės iškvietimą, triukšmo jau nebuvo ir V. J. pažadėjo pareigūnams daugiau netriukšmauti, nes eina miegoti. Liudytoja R. G. patvirtino, kad po įvykio V. J. buvo iškviesta į policijos komisariatą ir teigė pati netriukšmavusi, o triukšmavę jos svečiai ir vyras. Nurodytos aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad bute, Parko g. 63-74, Vilniuje, buvo keliamas triukšmas, trikdęs daugiabučio namo gyventojų rimtį ir darė žalą vaiko psichikai.

Iš bylos medžiagos ir V. J. paaiškinimu taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ginčija faktą, jog trikdė viešąją rimtį. Teismo vertinimu V. J. aiškinimas, kad ji netriukšmavo yra laikytinas siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Tokią išvadą` teismas daro atsižvelgdamas ir į byloje apklaustų policijos pareigūnų O. A., M. J. ir R. G., dalyvavusių užfiksuojant viešosios tvarkos pažeidimą ir vaiko nepriežiūros faktą, parodymus. Liudytojos J. Š., Z. G. ir V. P. vienareikšmiškai patvirtino, jog pažeidėjos bute nuolat triukšmaujama ir verkia vaikai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. S., V. J., J. L., B. K., V. M. teismui nenurodė jokių aplinkybių reikšmingų bylos nagrinėjimui, nes įvykio metu jų minėtame bute, Parko g. 63-74, Vilniuje, nebuvo. Apie policijos iškvietimą ir įvykio aplinkybes, jie sužinojo tik iš pačios pažeidėjos. Teismas, liudytojo A. S. duotus parodymus, kad jis tą vakarą atvykęs pas savo seserį V. J., kartu su kitais tame bute buvusiais svečiais netriukšmavo, nelaikytini esminiais, nes šis asmuo yra administracinės atsakomybėn traukiamo asmens brolis ir gali būti suinteresuotas padėti V. J. išvengti administracinės atsakomybės, juolab, kad jie prieštarauja kitų liudytojų duotiems parodymams.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t.y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Pažymėtina, kad aiškinant ATPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 336). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aplinkybė, jog dėl sklidusio triukšmo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu buvo sutrikdyta namo, esančio Parko g. 63-74, Vilniuje, gyventojų rimtis yra patvirtinta teisme duotais liudytojų – namo gyventojų bei policijos pareigūnų parodymais bei kita bylos medžiaga.

Byloje taip pat yra gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl V. J. šeimos (b.l. 41-42), kurioje nurodyta, kad V. J. ir G. J., gyvenančių Parko g. 63-74, Vilniuje, šeima skyriui yra žinoma nuo 2010 m. birželio mėnesio. V. J. ir G. J. buvo įspėti dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, jiems priminta principinė vaiko teisių apsaugos nuostata, jog būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi. Skyriuje gavus Vilniaus m. 4 policijos komisariato 2011-09-02 raštą, kad V. J. ir G. J. toliau piktnaudžiauja alkoholiu, išgėrę konfliktuoja mažamečių vaikų akivaizdoje, bute renkasi nepažįstamų asmenų kompanijos, V. J. šeima buvo įspėta apie tai, kad jų šeima bus įrašyta į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų auginančių vaikus sąrašus, remiantis 7.3 punktu (vienas iš tėvu, su kuriuo gyvena vaikas, arba abu tėvai turi žalingų įpročių (gali piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) arba (ir) šeimoje būna dažnos išgertuvės, dėl to daroma žala vaiko fiziniam, protiniams, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, nepakankami užtikrinama jo teisė į poilsį). 2011-10-07 įvyko komisijos posėdis, kuriame priimtas sprendimas V. J. ir G. J. šeimą įrašyti į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių veikus, apskaitą.

1989 metų Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tame tarpe ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai šeimoje, keliantys vaikui baimę), tai pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, konfliktai šeimoje, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (2003 m. sausio 22 d. Nr. 25-K, Biuletenis Nr. 4, p.420).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad pažeidėjos kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje įrodyta visiškai, nes kai šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, dažnos išgertuvės ir keliamas triukšmas daro žalą vaiko psichikai bei yra trikdoma viešoji rimtis, todėl patenka į minėtų straipsnių teisės pažeidimų sudėtį.

Skiriant pažeidėjai nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes (ATPK 30 str.). Teisme pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidėjai skirtinos sankcijose numatytos nuobaudas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 181 str. 1 d., 286-288 str.str. teismas,

nutarė:

V. J. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d. ir ją įspėti.

V. J. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 183 str. 1 d. ir ją įspėti.

Remiantis LR ATPK 33 straipsniu, subendrinus nuobaudas, skirti V. J. galutinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.