Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-27 · Administracinė byla Nr. eI3-500-541/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2023-08-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-27
Bylos Nr.
eI3-500-541/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04108-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
Raseinių rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Administracinė byla Nr. eI3-500-541/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04108-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. A.,atsakovės atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA) 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimus dėl pažeidimų Nr. Nr. IT01, IT02, IT03, IT04, IT05, IT06 (toliau kartu – ir Sprendimai).

Pareiškėja skunde nurodo, kad pažeidimai nustatyti dėl pagal pareiškėjos įvykdytų supaprastintų mažos vertės pirkimų: „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (Dubysos g. 3) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT01); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (Jaunimo g. 14) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT02); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (Partizanų g. 14A ir Partizanų g. 14B) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT03); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (V. Kudirkos g. 9 ir V. Kudirkos g. 11) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT04); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (V. Kudirkos g. 3, Vaižganto g. 1 ir Vytauto Didžiojo g. 13) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT05); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (Pieninės g. 7) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT06).

2. CPVA Sprendimai grindžiami tuo, kad: 1) „CPVA, įvertinusi pažeidimo tyrime nustatytas aplinkybes ir visą atliktą pateiktos informacijos analizę, pristatyto teisinio reglamentavimo sąsajas su Pirkime Perkančiosios organizacijos priimtais sprendimais bei vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais, konstatuoja, kad Perkančioji organizacija, atlikusi Pirkimo procedūras, tokiu būdu, kai potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos sąlygų tiekėjų konkurencijai), pažeidė 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ir 2 d., nes nepasiektas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo“; 2) nustatant finansinės korekcijos dydį CPVA taip pat atsižvelgė į: Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 1 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai skelbimo apie pirkimą nepaskelbimas arba nepagrįstas tiesioginis sutarties skyrimas <…>, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, ir atsižvelgus į tai, (kad: 1) buvo vykdomas supaprastintas mažos vertės pirkimas (labai mažos ekonominės naudos), kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; 2) pirkimo procedūros viešumas nebuvo užtikrintas tinkamomis priemonėmis (netinkamas paskelbimas apie Pirkimą ir dirbtinai nesudarytos sąlygos potencialių tiekėjų konkurencijai) 3) gauta 5 pasiūlymai (Sprendime Nr. IT04 – 3 pasiūlymai); 4) pretenzijų ir atmestų pasiūlymų nebuvo), taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sutarties vertės.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nesutinka su atsakovės sprendime daromomis išvadomis, kad dėl pareiškėjos sprendimo vykdyti pirkimo procedūras (neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik konkrečius pasirinktus tiekėjus, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius,) nebuvo sudarytos vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, ir, kad tai turėjo įtakos pirkimo rezultatams (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, o nesant tiekėjų varžymosi, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas).

Pareiškėja pabrėžia, kad visi įvykdyti viešieji pirkimai (dėl kurių CPVA priėmė Sprendimus) buvo supaprastinti mažos vertės pirkimai, kurie turėjo būti vykdomi pagal pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles. CPVA Sprendimus iš esmės argumentuoja tuo, kad pareiškėjos sprendimai (vykdyti neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik konkrečius pasirinktus tiekėjus) priimti pagal galiojančius teisės aktus (Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, kurios patvirtintos atsižvelgiant į galiojusio Viešųjų pirkimo įstatymo 92 str. 3 d. 4 p.) yra neteisėti. Pareiškėjos įsitikinimu, sprendimas vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, kviečiant konkrečius, perkančiosios organizacijos pasirinktus tiekėjus, atitiko galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimus. Be to, galiojusio VPĮ 92 straipsnyje buvo numatyta eilė atvejų, kai pirkimas galėjo būti neskelbiamas. Pagal nurodytą straipsnį perkančioji organizacija savo nuožiūra renkasi kokius tiekėjus kviesti į pirkimą (pvz., kai perkama naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas, ypatingos skubos atvejais, perkant mokymo paslaugas, muziejų eksponatus ir k.t.).

4. Sprendimuose taip pat nurodyta: „Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, susipažindami su Taisyklėse nustatytomis nuostatomis, pagal kurias vykdomi supaprastinti pirkimai, turi iš anksto žinoti, aiškius ir konkrečius atvejus, kuomet apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama“. Pareiškėjai akivaizdu, kad Taisyklių nuostatų vertinimas tokiame kontekste yra nepagrįstas, kadangi minėti galiojusio VPĮ atvejai (kada gali būti vykdomas neskelbiamas pirkimas): kai perkama naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas, ypatingos skubos atvejais, perkant mokymo paslaugas, muziejų eksponatus, taip pat nesuteikia rinkos dalyviams galimybės iš anksto žinoti kada bus naudojamos reprezentacinės išlaidos, kada atsiras ypatinga skuba ar poreikis mokymams bei laikraščio prenumeratai.

5. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad visais vykdytų neskelbiamų pirkimų atvejais buvo gauti 5 pasiūlymai (išskyrus pirkimą, dėl kurio priimtas Sprendimas Nr. IT04, kai buvo gauti 3 pasiūlymai), pretenzijų ir atmestų pasiūlymų nebuvo. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamą statistiką „Lietuvoje vykdomiems viešiesiems pirkimams paprastai būdinga nedidelė tiekėjų konkurencija, o vidutinis dalyvių skaičius ribotuose ir atviruose konkursuose beveik nesiskiria. Pvz., analizuojant statybų sektoriaus pirkimus, 2015 m. ribotame konkurse dalyvavo vidutiniškai 4,9, atvirame – 5,4 dalyvio (2011-2015 m. periode ribotame konkurse vidutiniškai dalyvavo 5,9, atvirame – 4,6 dalyvio)“. Taigi, vykdant neskelbiamus pirkimus (dėl kurių CPVA priėmė Sprendimus) buvo gautas panašus pasiūlymų skaičius kaip ir vykdant atvirus viešuosius pirkimus, kas patvirtina, kad Sprendimuose nurodyti argumentai dėl nesudarytų sąlygų tiekėjų konkurencijai ir neužtikrinamo racionalus lėšų panaudojimo yra nepagrįsti. Be to, atsakovė Sprendimuose nurodė, kad įvykdžius Pirkimo dokumentų paskesnę patikrą (2017 m.), buvo priimtas sprendimas – pritarta (Pirkimas atliktas tinkamai, pastabų nebuvo). Tai reiškia, kad buvo įvertintos pasiūlymų kainos, kurios atitiko suplanuotus pirkimų biudžetus (šie biudžetai derinami su CPVA, atsižvelgiant į rinkos kainas ir k.t. aspektus), nei vienas pasiūlymas nebuvo atmestas dėl per didelės kainos, kas patvirtina ir racionalus lėšų panaudojimo neužtikrinamą.

6. Be to, CPVA veiksmai priimant Sprendimus dėl 2017 m. atliktų viešųjų pirkimų (kurių procedūroms pati CPVA pritarė), po 2018 m. gautų Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, nesuderinami su gero administravimo principu. Pareiškėja, vykdydama Pirkimų procedūras (dėl kurių CPVA priėmė Sprendimus), nepažeidė jokių VPĮ reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir viešųjų pirkimų principais, o CPVA 2020 m. lapkričio 11 d. Sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti bei neatitinkantys viešojo administravimo principų.

II

1. Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, įgyvendindama 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamą projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-21-0007 „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis sutvarkymas“ (toliau – ir Projektas), atliko supaprastintus mažos vertės pirkimus apklausos būdu per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS):

2.1. „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (Dubysos g. 3) pirkimas“ (toliau – ir 1 Pirkimas). Kvietimai 5 tiekėjams per CVP IS išsiųsti 2017 m. vasario 13 d. Projekto vykdytojas su 1 Pirkime laimėjusiu tiekėju 2017 m. gegužės 15 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SR-335 (toliau – 1 Sutartis), kurios vertė ir vertė, tenkanti Projektui įgyvendinti – 72 149,78 Eur;

2.2. „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (Jaunimo g. 14) pirkimas“ (toliau – 2 Pirkimas). Kvietimai 5 tiekėjams CVP IS išsiųsti 2017 m. vasario 13 d.,. Projekto vykdytojas su 2 Pirkime laimėjusiu tiekėju 2017 m. gegužės 15 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SR-333 (toliau – 2 Sutartis), kurios vertė ir vertė, tenkanti Projektui įgyvendinti – 102 074,01 Eur;

2.3. „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (Partizanų g. 14A ir Partizanų g. 14B) pirkimas“ (toliau – 3 Pirkimas). Kvietimai 5 tiekėjams CVP IS išsiųsti 2017 m. vasario 13 d. Projekto vykdytojas su Pirkime 3 laimėjusiu tiekėju 2017 m. gegužės 15 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SR-334 (toliau – 3 Sutartis), kurios vertė ir vertė, tenkanti Projektui įgyvendinti – 92 085,89 Eur;

2.4. „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (V. Kudirkos g. 9 ir V. Kudirkos g.11) pirkimas“ (toliau – 4 Pirkimas). Kvietimai 3 tiekėjams CVP IS išsiųsti 2015 m. spalio 1 d. Projekto vykdytojas su Pirkime laimėjusiu tiekėju 2015 m. spalio 14 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SP-633 (toliau – 4 Sutartis), kurios vertė ir vertė, tenkanti Projektui įgyvendinti – 91 439,52 Eur;

2.5. „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (V. Kudirkos g. 3, Vaižganto g. 1 ir Vytauto Didžiojo g. 13) pirkimas“ (toliau – Pirkimas 5).

2.6. Kvietimai 5 tiekėjams CVP IS išsiųsti 2017 m. vasario 13 d., Pirkimo 5 Nr. 315174. Projekto vykdytojas su Pirkime laimėjusiu tiekėju 2017 m. gegužės 15 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SR-331 (toliau – 5 Sutartis), kurios vertė ir vertė, tenkanti Projektui įgyvendinti – 169 107,97 Eur;

2.7. „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų (Pieninės g. 7) pirkimas“ (toliau – 6 Pirkimas). Kvietimai 5 tiekėjams CVP IS išsiųsti 2017 m. vasario 13 d. Projekto vykdytojas su Pirkime 6 laimėjusiu tiekėju 2017 m. gegužės 15 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SR-332 (toliau – 6 Sutartis), kurios vertė ir vertė, tenkanti Projektui įgyvendinti – 146 067,11 Eur.

2.8. CPVA 1–6 Pirkimą atrinko pakartotinam įvertinimui ir, atliekant dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą 1-6, kviečiant tik konkrečius žinomus, pareiškėjos pasirinktus tiekėjus, galimai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kadangi nesudarė sąlygų suinteresuotiems tiekėjams dalyvauti 1–6 Pirkime, todėl 2020 m. kovo 19 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą, o 2020 m. lapkričio 6 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą ir pradėjo jų tyrimą. Pagal Projekte atliktų pažeidimų tyrimų rezultatus CPVA 2020 m. lapkričio 11 d. priimti Sprendimai, kuriuose konstatuota, kad pareiškėja, vykdyto 1–6 Pirkimo metu pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalies (lygiateisiškumo ir skaidrumo principus) bei 2 dalies nuostatas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo. Atitinkamai, dėl pareiškėjos vykdyto 1–6 Pirkimo metu nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų, vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybių taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) nuostatomis, nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, kuri taikoma visoms prašytoms / prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Pirkimų sutartis nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti 1–6 Sutarties vertės.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja, grįsdama 1–6 Pirkimo teisėtumą, nurodo, kad sprendimas vykdyti mažos vertės pirkimus, kviečiant konkrečius, pareiškėjos pasirinktus tiekėjus, atitiko galiojusio VPĮ reikalavimus. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad atsižvelgus į VPĮ reguliavimą CPVA nekvestionuoja perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės bei galimybės numatyti atvejus kada neskelbiant apie pirkimą būtų atliekami mažos vertės pirkimai pagal jos pačios nustatytas taisykles, tačiau perkančioji organizacija, laikydamasi viešųjų pirkimų principų, visų pirma – skaidrumo, privalo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti ir atitinkamai paskelbti, kokie tie konkretūs atvejai yra, kai apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, susipažindami su pareiškėjos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-865 (toliau – ir Taisyklės) nustatytomis nuostatomis, pagal kurias vykdomi supaprastinti pirkimai, turi iš anksto žinoti, aiškius ir konkrečius atvejus, kuomet apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama.

3.1. CPVA nuomone, Taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi Tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingų prekių, paslaugų ar darbų Tiekėjų“ negali būti laikoma aiškia ir nedviprasmiška, visiems vienodai suprantama nuostata, nes jos turinys sudaro neribotas sąlygas perkančiajai organizacijai subjektyviai spręsti yra rinkoje žinomų ar nežinomų tiekėjų, o tai neatitinka skaidrumo principo.

3.2. CPVA pažymi, kad pareiškėjos nurodyti teismų sprendimai tinkami konkrečiai situacijai, tačiau pareiškėja netinkamai interpretuoja minėtuose sprendimuose suformuotą teismų praktiką, ypač tuo aspektu, kad praktiką taiko selektyviai iš esmės nepateikdama nei vieno reikšmingo teisinio argumento, kuris pateisintų, kad 1–6 Pirkimo vykdymo metu buvo sudarytos vienodos sąlygos tiekėjams dalyvauti Pirkime ir, kurios atitiko veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas bei skaidrumo principą.

4. Pareiškėja 1–6 Pirkimo atitikimą VPĮ reikalavimams iš esmės bando įrodyti atsižvelgiant į tai, kad visi įvykdyti viešieji pirkimai buvo supaprastinti mažos vertės pirkimai, kurie turėjo būti vykdomi pagal pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, tačiau 1–6 Pirkimo pažeidimo tyrimo metu dėl pareiškėjos priimtų sprendimų (vykdyti neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus), ir buvo pagrįstas pagrindas vertinti pareiškėjos priimtų sprendimų teisėtumą VPĮ 3 straipsnio aspektu.

4.1. Įvertinus teismų praktiką, VPĮ normas bei tai, kad nepaskelbimas apie 1–6 Pirkimą galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti 1–6 Pirkime, Sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Šią išvadą CPVA Sprendimuose pagrindžia suformuota kasacinio teismo pozicija dėl perkančiųjų organizacijų bendros pareigos užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kuri yra iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, taip pat pareigos vykdant pirkimą laikytis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Nepakankamas skaidrumo lygis kartu gali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą, nes taip yra nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Taip pat lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimai nustatant viešojo pirkimo sąlygas gali reikštis ir tada, kai perkančioji organizacija neteisėtai (ne pagal VPĮ) vykdo pirkimą, t. y. pirkimo sąlygas išviešina tik tam tikriems tiekėjams.

4.2. Šiuo atveju aktualu taip pat tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadoje 1 Pirkimas – pažymėtas Nr. 24, 2 Pirkimas – pažymėtas Nr. 25, 3 Pirkimas pažymėtas Nr. 26, 4 Pirkimas pažymėtas Nr. 8, ir konstatuota, kad „Įstatymo ir Taisyklių išimtys, vykdant mažos vertės pirkimus turi būti taikomos pagrįstai, esant tam tikroms aplinkybėms, o ne siekiant išvengti konkurencingos aplinkos, skaidraus bei viešo pirkimų procedūrų vykdymo. Perkančioji organizacija privalėjo sąžiningai ir pagrįstai tik tam tikrais atvejais taikyti apklausos (neskelbiamų pirkimų) procedūras, tačiau nagrinėjamais atvejais, matyti sistemingas piktnaudžiavimas, įtvirtinus atitinkamas sąlygas Taisyklėse, kurios suteikė galimybę Perkančiajai organizacijai mažos vertės darbų pirkimų atvejais apie pirkimus neskelbti, todėl tokie Perkančiosios organizacijos asmenų, susijusių su pirkimais veiksmai ir sprendimai yra teisiškai reikšmingos aplinkybės“. VPT Išvadoje įvertino pareiškėjos atliktus viešuosius pirkimus, kurių pagrindais 2015–2017 metais su tiekėjais buvo sudarytos pirkimo sutartys, ir nustatė VPĮ pažeidimus. Pareiškėja, nesutikusi su Išvadoje pateiktais sprendimais, galėjo apskųsti sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. CPVA žiniomis pareiškėja VPT Išvados neskundė t. y. patvirtino, kad sutinka su tokia VPT išvada, todėl laikytina, kad šiam klausimui spręsti jau suėjo ir skundo pateikimo terminas. Taigi, apibendrinant, šis klausimas jau buvo išspręstas ir papildomai jo spręsti ar įrodinėti, kad pareiškėja VPĮ nepažeidė nėra pagrindo.

4.3. CPVA laikosi tokios pačios pozicijos, kaip ir VPT, kad dėl perkančiosios organizacijos sprendimo vykdyti Pirkimo procedūras (neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik konkrečius pasirinktus tiekėjus, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius) nebuvo sudarytos vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti 1–6 Pirkimo procedūrose, ir, kad tai turėjo įtakos 1–6 Pirkimo rezultatams (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, o nesant tiekėjų varžymosi, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas). VPT Išvada savo faktinėmis aplinkybėmis aktuali ir tiesiogiai susijusi su 1–6 Pirkimu, ypač tuo aspektu, kad Išvadoje pateikti teisės normų išaiškinimai dėl atitikties VPĮ nuostatoms. Be to išvadoje pateikti išaiškinimai ne tik nepaneigiamai egzistavo CPVA pažeidimų tyrimo metu, bet dar daugiau, Išvadoje įvertinta Perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumas VPĮ kontekste, kurių pareiškėja neginčijo. Be to, CPVA pažeidimo tyrimo metu, priimdama Sprendimus, akcentavo skirtingas VPT ir CPVA deleguotas kompetencijos sritis, savo poziciją grindė atsižvelgdama būtent į LAT ir ESTT suformuotus ir pateiktus teisės normų išaiškinimus dėl atitikties VPĮ nuostatoms. CPVA pateikė Sprendimuose teisiškai pagrįstus argumentus, pagrindžiančius nustatytų VPĮ nuostatų pažeidimus pagal galiojančias teisės aktų normas ir formuojamą teismų praktiką.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nesutiko su pareiškėjos nurodytais argumentais, kad CPVA veiksmai priimant Sprendimus dėl 2017 m. atliktų viešųjų pirkimų (kurių procedūroms pati CPVA pritarė), po 2018 m. gautų VPT išvadų, nesuderinami su gero administravimo principais. Pareiškėja, vykdydama Pirkimų procedūras (nepažeidė jokių VPĮ reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir viešųjų pirkimų principais, o Sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti bei neatitinkantys viešojo administravimo principų. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad CPVA Sprendimai yra neteisėti. Pareiškėja neigiamų pasekmių (šiuo atveju netinkamų finansuoti išlaidų) siekia išvengti teikdama argumentus, kurie neturi teisinės reikšmės vertinant VPĮ padarytų pažeidimų nustatymo faktą ir CPVA pareigą nustatyti pažeidimą bei jį ištaisyti, nustatant netinkamas finansuoti išlaidas.

5.1. Pareiškėjos įgyvendinamas Projektas finansuojamas iš ES lėšų, todėl taikytini tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai. Be to, Reglamentu nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. vadovaujantis Reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą (toliau – ir VKS), kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija (toliau – ir EK). VKS turi užtikrinti, kad ES biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju CPVA) pavesta įgyvendinti Reglamente nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms (šiuo atveju ir CPVA).

5.2. Atsakovė pabrėžia, kad nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti yra pažeidimas ar jo nėra. Šiame kontekste ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad įtarti pažeidimą gali tos pačios institucijos atskiri darbuotojai, t. y. gali būti ir taip, kad vienas asmuo pagal savo kompetenciją pažeidimo neįtarė, tačiau kitas – jį įtars. Teisiškai nereikšminga, kiek kartų įgyvendinančioji institucija vertina ar tikrina pirkimus (šiuo atveju ir 1–6 Pirkimą), svarbu yra tai, kad pirkimas nebūtų atliktas pažeidžiant teisės aktus. Akivaizdu ir tai, kad jei pirkimas yra atliktas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, tai nesvarbu, kiek kartų ir kokių institucijų ar atskirų darbuotojų jis būtų tikrinamas, objektyviai nebūtų galima nustatyti pažeidimo, nes jo tiesiog nebūtų. Ir atvirkščiai, jei pirkimas (kaip ir šiuo atveju – 1–6 Pirkimas) yra atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, tai konstatuotina, kad tokio pažeidimo egzistavimas objektyviai nepriklauso nuo pirkimo patikros kiekio ir bet kuriuo momentu ne tik, kad gali, bet privalo būti ištirtas ir nustatytas. Todėl, akivaizdu, kad objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėja negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas (net ir kartą pritarus, kad 1–6 Pirkimas buvo atliktas tinkamai) ar, kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.

5.3. Pareiškėja cituoja šiam ginčui aktualią teismų praktiką, tačiau netinkamai ją aiškina ir klaidina teismą nepagrįstai suabsoliutindamas aplinkybę, kad „<...> CPVA Sprendimuose nurodė, jog įvykdžius Pirkimo dokumentų paskesnę patikrą (2017 m.), buvo priimtas sprendimas – pritarta <...>“. Kaip LVAT yra išaiškinta, viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtus sprendimus, jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Šiuo atveju, teisės aktai (ypač Reglamentas) įpareigoja bet kuriuo metu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, taigi teisės aktai tokią galimybę numato, priešingai nei teigia pareiškėja. Šiame kontekste aktualu, kad įgyvendinančios institucijos atliktų veiksmų teisėtumą vertina ir audito institucija (kaip ji suprantama pagal Reglamentą), kuriai nustačius, kad pvz. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija netinkamai vykdė Reglamente nustatytas pareigas, ji teikia pastebėjimus dėl tokių veiksmų bei tokią informaciją pateikia EK. Įgyvendinančioji institucija gavusi tokius pastebėjimus, kuriems pritaria (kas reiškia, kad pripažįstama, kad ankstesnis priimtas sprendimas dėl išlaidų tinkamumo, buvo netinkamas ir neteisėtas), ji privalo atlikti veiksmus, nustatytus PAFT 25 skirsnyje, t. y. atlikti pažeidimo tyrimą, nustatyti pažeidimą bei nustatyti netinkamas finansuoti išlaidas, kad būtų atkurta situacija, kai visos EK deklaruotos išlaidos atitinka taikytiną teisę ir todėl yra tinkamos finansuoti.

5.4. PAFT 464 punkte nustatyta, kad „<...> projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.“. Taigi, pareiškėja yra atsakinga už tinkamą ir teisėtą pirkimų atlikimą (įskaitant 1–6 Pirkimą), o jei vykdant pirkimus, ji pažeidė teisės aktus (šiuo atveju – VPĮ nuostatas), jos veiksmų neteisėtumas negali būti jokiomis priemonėmis pateisinamas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėja, pasirašydama Projekto sutartį, sutiko laikytis PAFT nuostatų, jai jos buvo žinomos nuo pat sutikimo įgyvendinti Projektą pasirašymo dienos ir negali būti laikomos siurprizinėmis.

5.5. VPT Išvadoje pateiktas VPĮ nuostatų teisinis įvertinimas buvo tik pagrindas (aplinkybė) 1–6 Pirkimą atrinkti pakartotiniam vertinimui, tačiau Pirkimo vertinimą CPVA atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje. CPVA, priimdama Sprendimus, vadovavosi tik objektyviais duomenimis, Sprendimuose nurodytomis VPĮ normomis, kurios taikytinos Pirkimui 1-6, bei teismų suformuota praktika. CPVA nepriėmė jokio sprendimo, kuris turėtų požymių dėl ko netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant perkančiosios organizacijos teises ir interesus.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti iš esmės jame nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

IV

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėja su CPVA 2017 m. birželio 14 d. sudarė sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-21/0007-SR-430 „Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-21 „Raseinių m. daugiabučių namų kompleksinis tvarkymas““, kuria nustatytos projekto, finansavimo tvarka ir sąlygos. Pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą, pasiekti sutarties 1 priede nurodytą projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus. Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 690 296,70 Eur. Projekto vykdytojui projektui įgyvendinti skiriama iki 545 911,19 Eur projektui skirtų finansavimo lėšų tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti. Nurodytos sutarties 1 priede reglamentuota, kad Projekto tikslas – kompleksiškai sutvarkyti teritorijas prie gyvenamųjų daugiabučių namų Raseinių mieste.

2. Pareiškėja su tiekėju UAB „Helanas“ 2017 m. gegužės 1 d. sudarė 1 Sutartį 72 149,78 Eur sumai. 2 Sutartis 2017 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta tarp pareiškėjos ir tiekėjo UAB „Brosta“, 102 074,01 Eur sumai; 3 Sutartį pareiškėja 2017 m. gegužės 15 d. sudarė su teikėju UAB „Helanas“ 92 085,89 Eur sumai; 4 Sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 14 d. su tiekėju „UAB „Helanas“ 91 439,52 Eur sumai; 5 Sutartį pareiškėja sudarė su tiekėju UAB „Tilta“ 2017 m. gegužės+ 15 d., 169 107,97 Eur sumai; 6 Sutartis buvo sudaryta 2017 m. gegužės 15 d. su tiekėju UAB „Tilta“, 146 067,11 Eur sumai.

3. 2018 m. sausio 17 d. VPT priėmė išvadą Nr. 4S-87, kurioje nurodė, kad pareiškėja Taisyklėse įtvirtino galimybę sistemingai vykdyti neskelbiamus pirkimus, kas nulėmė, jog apie pirkimus viešai paskelbta nebuvo. Vykdydama neskelbiamus mažos vertės pirkimus, pareiškėja pati sprendė, kokius tiekėjus kviesti pateikti pasiūlymus, tuo nesuteikdama galimybės kitiems rinkos dalyviams dalyvauti pirkimuose. Išvadoje nurodytų Raseinių rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014-12-10 įsakymu Nr. A1-1141 punktų nuostatos jai sudarė teisinį pagrindą – vykdyti neskelbiamus pirkimus, o jų taikymo pasekmės – pirkimuose dalyvavo tie patys tiekėjai, o sutartys sudarytos su UAB „Helanas“ (2015 m. – 8 vnt., 2016 – 4 vnt., 2017 –10 vnt.) bei su UAB „Brosta“ (2015-2017 m. po 1 vnt.). Sprendimai vykdyti apklausas, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius, vykdant pirkimo objektuose nurodytus darbus, suteikia pagrindo spręsti apie Perkančiosios organizacijos interesą dirbtinai nesudaryti sąlygų tiekėjų konkurencijai, nors statybų veikla užsiimančių tiekėjų rinkoje yra pakankamai daug. Tuo neužtikrinami VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o nesant tiekėjų varžymosi neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas.

3.1. Išvadoje pažymėta, kad VPĮ ir Taisyklių išimtys, vykdant mažos vertės pirkimus turi būti taikomos pagrįstai, esant tam tikroms aplinkybėms, o ne siekiant išvengti konkurencingos aplinkos, skaidraus bei viešo pirkimų procedūrų vykdymo. Pareiškėja privalėjo sąžiningai ir pagrįstai tik tam tikrais atvejais taikyti apklausos (neskelbiamų pirkimų) procedūras, tačiau nagrinėjamais atvejais matyti sistemingas piktnaudžiavimas, įtvirtinus atitinkamas sąlygas Taisyklėse, kurios suteikė galimybę pareiškėjai mažos vertės darbų pirkimų atvejais apie pirkimus neskelbti, todėl tokie pareiškėjos asmenų, susijusių su pirkimais, veiksmai ir sprendimai yra teisiškai reikšmingos aplinkybės.

3.2. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje išvadoje VPT nagrinėjo, be kita ko, ir nagrinėjamoje situacijoje aktualius 1 Pirkimą (išvadoje nurodytas Nr. 24), 2 Pirkimą (nurodytas Nr. 25), 3 Pirkimą (nurodytas Nr. 26) bei 4 Pirkimą (nurodytas Nr. 8).

4. 2020 m. lapkričio 11 d. priimti nagrinėjamoje byloje skundžiami Sprendimai.

4.1. Sprendime Nr. IT01 atsakovė nurodė, kad pareiškėja, atlikusi 1 Pirkimo procedūras, tokiu būdu, kai potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos sąlygų tiekėjų konkurencijai), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ir 2 dalį, nes nepasiektas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo. Pareiškėjai nurodytu sprendimu nuspręsta taikyti 25 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti 1 Sutarties vertės – 72 149,78 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro – 18 037,45 Eur.

4.2. Sprendime Nr. IT02 atsakovė išdėstė iš esmės analogiškus pažeidimo motyvus kaip ir aukščiau minėtame sprendime bei taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo projektui tenkančios tinkamos finansuoti 2 Sutarties vertės – 102 800,00 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro – 25 700,00 Eur.

4.3. Sprendime Nr. IT03 CPVA taip pat nurodė minėtas aplinkybės dėl pažeidimo ir nusprendė taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo projektui tenkančios tinkamos finansuoti 3 Sutarties vertės – 92 085,89 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro – 23 021,47 Eur.

4.4. Sprendime Nr. IT04 analogiškai kaip ir aukščiau nurodytuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėja pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl jai skirta 25 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti 4 Sutarties vertės – 91 439,52 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro – 22 859,88 Eur.

4.5. Sprendime Nr. IT05 CPVA taip pat nustatė, kad pareiškėja minėtą pažeidimą, už kurį pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti 5 Sutarties vertės – 169 107,97 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro – 42 276,99 Eur.

4.6. Sprendime Nr. IT06 atsakovė taip pat konstatavo, kad pareiškėja pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti 6 Sutarties vertės – 146 067,11 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro – 36 516,78 Eur.

Sprendimuose, iš esmės, nurodyta, kad nepaisant to, kad VPT ir CPVA funkcijos yra skirtingos, įvertinus Pirkimo metu galiojusias VPĮ normas, CPVA negali nesutikti su Išvadoje pateikta nuomone, kadangi VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Atsižvelgus į aptartą VPĮ teisinį reguliavimą svarbu pažymėti, kad perkančioji organizacija nors ir turėjo diskrecijos teisę bei galimybę pati numatyti atvejus, kada neskelbiant apie pirkimą būtų atliekami mažos vertės pirkimai pagal jos pačios nustatytas Taisykles, tačiau aukščiau įvardinta norma reiškia, kad perkančioji organizacija, laikydamasi viešųjų pirkimų principų, visų pirma – skaidrumo, privalo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti ir atitinkamai paskelbti, kokie tie konkretūs atvejai yra, kai apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama. Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, susipažindami su Taisyklėse nustatytomis nuostatomis, pagal kurias vykdomi supaprastinti pirkimai, turi iš anksto žinoti, aiškius ir konkrečius atvejus, kuomet apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama. Nagrinėjamu atveju, CPVA nuomone, Taisyklės ir atitinkamai vykdyti Pirkimai neatitiko VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimų, nes Taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi Tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingų prekių, paslaugų ar darbų Tiekėjų“ negali būti laikoma aiškia ir nedviprasmiška, visiems vienodai suprantama nuostata, nes jos turinys sudaro neribotas sąlygas Perkančiajai organizacijai subjektyviai spręsti yra rinkoje žinomų ar nežinomų tiekėjų. Dėl pareiškėjos priimtų sprendimų (vykdyti neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik konkrečius pasirinktus tiekėjus), ir yra pagrįstas pagrindas vertinti Perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumą VPĮ 3 str. aspektu. Sprendimuose nurodyta, kad dėl pareiškėjos sprendimo vykdyti Pirkimo procedūras (neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik konkrečius pasirinktus tiekėjus, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius,) nebuvo sudarytos vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti Pirkimo procedūrose, ir, kad tai turėjo įtakos Pirkimo rezultatams (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, o nesant tiekėjų varžymosi, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas). CPVA, vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 1 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai skelbimo apie pirkimą nepaskelbimas arba nepagrįstas tiesioginis sutarties skyrimas <…>, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, ir atsižvelgus į tai, kad: 1) buvo vykdomas supaprastintas mažos vertės pirkimas (labai mažos ekonominės naudos), kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; 2) Pirkimo procedūros viešumas nebuvo užtikrintas tinkamomis priemonėmis (netinkamas paskelbimas apie Pirkimą ir dirbtinai nesudarytos sąlygos potencialių tiekėjų konkurencijai); 3) gauta 5 pasiūlymai (išskyrus pirkimą, dėl kurio priimtas Sprendimas Nr. IT04, kai buvo gauti 3 pasiūlymai), pretenzijų ir atmestų pasiūlymų nebuvo, nusprendė taikyti 25 proc. finansinę korekciją.

V

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti CPVA Sprendimus, kuriais buvo nustyta, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, dėl to jai buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo 1–6 sutarčių (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 4 punktą).

2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ (ginčui aktuali redakcija, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d.), kurio 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą.

2.1. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

2.2. VPĮ (2017 m. sausio 1 d. redakcija, galiojusi nustatyto pažeidimo metu) 92 straipsnyje reglamentuoti supaprastintų pirkimų ypatumai. Nurodyto straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuota, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais.

3. Taisyklių (patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-865) 49.2 papunktyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi Tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingu prekių, paslaugų ar darbų Tiekėjų. Informacija apie pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją ir ketinimą sudaryti pirkimo sutartį bei sutarties kainą (3 priedas) skelbiama savo tinklalapyje 1 (vieną) kartą per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

5. Nagrinėjamoje byloje aktualus, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C 298/15, kuriame pateikiamas ir šiai bylai aktualios teisės aiškinimas dėl vertinimų, susijusių su, be kita ko, bendraisiais principais, prie kurių priskirtini nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai, taip pat skaidrumo pareiga, kurie tapačiai aiškinami ir taikant VPĮ tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, minėti principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus. Skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell’Adda, C 42/13, EU:C:2014:2345, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo TNS Dimarso, C 6/15, EU:C:2016:555, 22 punktą). Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C 368/10, EU:C:2012:284, 56, 88 ir 109 punktus; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell’Adda, C 42/13, EU:C:2014:2345, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo TNS Dimarso, C 6/15, EU:C:2016:555, 23 punktą). Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (šiuo klausimu žr. 2008 m. sausio 24 d. sprendimo Lianakis ir kt., C 532/06, EU:C:2008:40, 40 punktą).

6. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Todėl nepaisant aplinkybės, jog perkančioji organizacija siekia teisėto, VPĮ ar kitų teisės aktų prasme leistino ir siektino tikslo, tačiau jai pasirinkus netinkamas priemones, jos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą ir iš jo išplaukiančią skaidrumo pareigą, perkančiosios organizacijos privalo aiškiai apibrėžti kiekvieną sutarties objektą ir sutarties sudarymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 išaiškino, kad vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas apima perkančiosios organizacijos pareigą elgtis skaidriai, siekiant patikrinti, ar šios buvo laikytasi (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. Sprendimą HI, C-92/00, Rink. p. 1-5553). Taigi, perkančiajai organizacijai pažeidus vienodo požiūrio principą, kartu neužtikrinamas procedūrų skaidrumas. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija.

6.1. Kaip minėta, VPĮ tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą, t. y. užtikrinti tinkamą, teisėtą, skaidrią ir efektyvią konkurenciją. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė neskelbiant apie pirkimą nupirkti paslaugas, darbus ar prekes (VPĮ 92 straipsnio nustatyta tvarka), tačiau, sistemiškai aiškinant VPĮ, ši pareiga turi būti įgyvendinama nepažeidžiant aptariamame įstatyme nustatytų principų, kurie užtikrina tinkamą (viešą) konkurenciją.

6.2. Nagrinėjamu atveju, gi, pareiškėja Taisyklėse (49.2 papunktyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: „Perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi Tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingu prekių, paslaugų ar darbų Tiekėjų. Informacija apie pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją ir ketinimą sudaryti pirkimo sutartį bei sutarties kainą (3 priedas) skelbiama savo tinklalapyje 1 (vieną) kartą per mėnesį.“) pareiškėja nustatė, kad ji gali neskelbti mažos vertės pirkimų. Tačiau teismas sutinka su pagrįstu atsakovės motyvu, kad pareiškėja galėjo ir turėjo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti ir atitinkamai paskelbti, kokius atvejus ji laiko atitinkančius Taisyklių 49.2 papunktį, t. y. ką ji laiko „rinkoje žinomais tiekėjais“. Paminėtina, kad pareiškėja taip pat nenustatė ir jokių vertinimo kriterijų. Manytina, kad pareiškėja šiuo atveju nebūtų pažeidusi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, jeigu rinkos dalyviai (tiekėjai), galėtų Taisyklėse iš anksto susipažinti su konkrečiais atvejais, kai apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama, t. y. Taisyklėse būtų konkrečiai nurodyta, kas yra laikoma minėtais žinomais tiekėjais. Šiuo atveju, pareiškėja pasiliko sau neribotą diskreciją subjektyviai spręsti dėl rinkoje žinomų ar nežinomų tiekėjų. Šiuo aspektu negalima sutikti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti minėti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Argumentai, kad iš teisės aktų buvo galima suprasti, kas laikytina mažos vertės pirkimu, įvertinus aukščiau paminėtus argumentus, atmestini. Dar daugiau –įgyvendinant paminėtus principus bei įgyvendinant Taisyklių 49.2 papunktyje įtvirtintą nuostatą nepažeidžiant aptariamų principų, teismo įsitikinimu, siektina kuo didesnio skaidrumo ir viešumo, kuri užtikrina perkančioji organizacija, todėl šiuo atveju pareiškėjai palikta diskrecija vertinti tiekėjų „žinomumą“, negali būti įvertinta teisėta.

6.3. Argumentai, kad vykdant neskelbiamus pirkimus būtų gautas panašus pasiūlymų skaičius kaip ir vykdant atvirus viešuosius pirkimus, yra išskirtinai hipotetinis. Kadangi apie pirkimą nebuvo paskelbta, vertinimas, kiek pasiūlymų būtų pateikę tiekėjai, yra tik subjektyvus spėjimas, net jei remiamasi panašiuose pirkimuose vidutiniškai pateikiamą pasiūlymų skaičių (statistiką).

6.4. Pareiškėja taip pat pažymi, kad Sprendimuose, iš esmės, sutinkama su VPT išvada. Tačiau pažymėtina, jog Sprendimuose apžvelgtos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančias ginčo situaciją, įvertinti VPT išvadoje nurodyti argumentai ir pateikta CPVA poziciją. Tai, kad atsakovė, atlikusi tyrimą (pateikusi savo argumentus) sutiko su VPT išvada, nereiškia, kad Sprendimai yra nepagrįsti. Priešingai – šiuo atveju vertintina, kad dvi institucijos, turinčios įgaliojimus vertinti pirkimus, konstatavo, jog pareiškėja padarė VPĮ pažeidimų. Atitinkamai negalima vertinti, kad tai, jog CPVA panašiai vertino pažeidimo aplinkybes kaip ir VPT, yra Sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo įrodymas.

6.5. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjui skelbiant mažos vertės pirkimus buvo pažeistos VPĮ nuostatos, t. y. pažeidimas egzistavo ir pažeidimo faktas yra nustatytas. Taigi, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ir dėl objektyviai egzistavusio pažeidimo pareiškėjui nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. Todėl pareiškėjo argumentai, kad CPVA pakartotinis tikrinimas 2017 m. jau patikrintų pareiškėjo atliktų viešųjų pirkimų prieštarauja gero administravimo principui, atmestini.

6.6. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė kiekviename Sprendime taikė 25 proc. finansinę korekciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Pagal Gairių 1.4 papunktį apskaičiuojant taikytinos pataisos sumą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Fiksuoto dydžio finansinės pataisos (5, 10, 25 ir 100 proc.) turi atitikti proporcingumo principą. Pagal Gairių 2 lentelės 1 punktą, 25 proc. (arba 100 proc.) finansinė korekcija taikoma, kai nebuvo paskelbtas skelbimas apie pirkimą arba nepagrįstas tiesioginis sutarties skyrimas (t. y. neteisėtos derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Atsižvelgusi į nustatytas pažeidimo aplinkybes (potencialių tiekėjų diskriminacija, (nesudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose) pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principai), kurios konstatuotos ginčo Sprendimuose, atsakovė pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjos atžvilgiu 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.

6.7. CPVA Sprendimuose aiškiai ir detaliai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimai 1-6, jų eiga, pateikti teisiškai pagrįsti argumentai dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų, todėl Sprendimai yra išsamiai ir aiškiai motyvuoti ir atitinka VAĮ 10 straipsnio (galiojusi redakcija) reikalavimus.

7. Atitinkamai įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad Atsakovės Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą jai nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė