Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. C. ir S. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nutarties, kuria byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą pagal L. C. ir S. C. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nutarė bylą nutraukti. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas S. C. neatvyko į teismo posėdžius 2008-06-30, 2008-09-02, 2008-10-03 ir 2008-10-28. Ši aplinkybė rodo, jog pareiškėjas S. C. nesutinka nutraukti santuoką bendru sutikimu ir byla negali būti nagrinėjama CPK V dalies XXXV skyriaus tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 str.). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str. str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių (jei yra nepilnamečiai vaikai) ir vienas kito išlaikymo bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų (jei yra) ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui įvykdyti. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai.

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 str. str.). Pagal CK 3.117 str. 2 d. nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 str.). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniam atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo paliekama žymiai didesnė dalis turto arba visas turtas. Tokiu atveju neteisėtai apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės.

Apylinkės teismas, nutaręs nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir paskyręs parengiamąjį posėdį, procesinių teisės normų nepažeidė. Priešingai, teismo veiksmai rodo, jog jis ėmėsi priemonių nustatyti ir ištirti, ar šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK 3.53 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus ar ji nepažeidžia sutuoktinių ar vieno iš jų teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai.

Atsakovas, neatvykstantis į teismo posėdžius, nepateikė teismui duomenų, jog negalėjo jame dalyvauti dėl tam tikrų priežasčių, teismui nebuvo suteikta galimybė spręsti ar neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios ar ne. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą dėl vieno iš sutuoktinių vengimo atvykti į teismo posėdį, tinkamai įvertino aplinkybes, procesinės teisės normos nėra pažeistos, o sutuoktiniams neatimta teisė ir galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.