- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-221-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22654-18
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. A., ir M
- Nukentėjusysis
- H. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš A. A. ir M. C. solidariai nukentėjusiajam H. D. priteista 26,05 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiu nuteistas ir M. C., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. A. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje iš rankinės pagrobė svetimą turtą: 2018 m. gegužės 9 d. apie 17.00 val., veikdamas bendrai su M. C., viešoje vietoje ,,(duomenys neskelbtini)” parke, (duomenys neskelbtini), kartu su jais buvusiam H. D., praradus sąmonę, A. A. nuo jo kaklo nuėmė rankinę ir iš jos pagrobė mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 112“, 5 eurų vertės, planšetinį kompiuterį ,,Samsung Tab A“, 200 eurų vertės, aparatą, skirtą organizme cukraus kiekiui matuoti, 14 eurų vertės, piniginę, 15 eurų vertės, kurioje buvo ,,Swedbank“ banko bekontaktė kortelė, ,,Luminor“ banko bekontaktė kortelė, dvi korteles su prisijungimų prie banko kodais, neįgalumo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, autobuso pravažiavimo bilietas, 2 eurų vertės, tokiu būdu A. A., veikdamas bendrai su M. C., viešoje vietoje iš rankinės pagrobė H. D. priklausančio 236 eurų vertės turto.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę ir ją subendrinti su 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu. Nurodo, kad iki sulaikymo dirbo, duomenys apie darbą kitoje byloje, todėl negalėjo jų pateikti, neatsižvelgta, kad yra neįgalus, serga cerebraliniu paralyžiumi, yra 35 proc. darbingas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nesutinkama su paskirta bausme, tačiau kolegija nemano, jog apeliantas nubaustas per griežtai.
5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
6. Aptartų bausmės skyrimui reikšmingų nuostatų nagrinėjamu atveju iš esmės laikytasi. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis, apysunkis nusikaltimas. Taip pat buvo įvertinta ir apelianto asmenybė – yra teistas, baustas administracine tvarka, teistumas neišnykęs, yra recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Kadangi apeliantas kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu.
7. A. A. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti, jog jis dirbo, yra iš dalies darbingas, nuo gimimo serga cerebraliniu paralyžiumi. Šie nuteistojo argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. A. A., būdamas jauno amžiaus, iki nusikaltimo, dėl kurio nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo net 10 kartų teistas (nuosprendžio priėmimo metu jau 12 kartų teistas), daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Naują nusikalstamą veiką A. A. padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Nors nuteistasis teigia, jog nuo vaikystės turi rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau akivaizdu, kad tai jam visiškai netrukdo daryti vis naujas tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas. Be to, kaip pripažino pats A. A. teisiamajame posėdyje, nusikaltimo dieną jis su kitu nuteistuoju vartojo alkoholio, kas nesuderinama su nuteistajam nustatytomis ligomis bei rodo, jog pats apeliantas netausoja savo sveikatos (pagal išrašą iš medicininių dokumentų jam nustatytas ne tik cerebralinis paralyžius, tačiau ir organinis asmenybės sutrikimas bei epilepsija). Praeityje A. A. yra buvę skirta ir švelnesnių bausmės rūšių (laisvės apribojimas, viešieji darbai, areštas), tačiau, kaip matyti, jos teigiamo poveikio neturėjo, apelianto gyvenimo būdas po bausmių atlikimo nesikeitė. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė, nepasitaisė, todėl kolegija, atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, neturi jokio pagrindo manyti, jog nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis ir taip yra žymiai mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, būtų per griežta. Priešingai, jos dydis, įvertinus visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, abejonių nekelia.
8. Apeliaciniame skunde A. A. prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, tačiau to daryti nėra pagrindo. Priimant skundžiamą nuosprendį, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nuosprendis, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nebuvo įsiteisėjęs, todėl bendrinti skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes nebuvo teisinio pagrindo. Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo klausimo išsprendimas vykdymo procese numatytas BPK 347 straipsnyje.
9. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.