Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus. Šiais savo veiksmais A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Aleksejus Bugajus teismo posėdžio metu nurodė, kad A. G., kaip Bendrovės vadovas, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, paaiškino kas nulėmė tokią finansinę padėtį, tačiau pareiga numato, kad turi būti atsiskaityta pirmoje eilėje su VMI, o kaip matyti jis atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais. A. G. nenurodė aplinkybių, dėl kurių jam būtų skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas. Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrovė turėjo VMI 2021 m. spalio 13 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį dėl 29715,73 Eur, taip pat 2022 m. sausio 5 d. – dėl 37117,80 Eur, kurios 2024 m. rugsėjo 7 d. VMI sprendimu nutrauktos. 2025 m. kovo 5 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 34611,97 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini) “, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir pradelstus pagal mokestinę paskolos sutartį mokėjimus, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o būtent didžiausi atlikti mokėjimai iš Swedbank banko: 2024 m. balandžio 25 d. atliktas 500 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 2,78 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 801,04 Eur; 2024 m. gegužės 7 d. atlikti 2400 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir 1250 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 1023,33 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2061,25 Eur; 2024 m. gegužės 16 d. atlikti 550 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir 505 Eur (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 1939,21 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2061,25 Eur; 2024 m. gegužės 20 d. atliktas 210 Eur mokėjimas MB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 1952,19 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2061,25 Eur; 2024 m. gegužės 22 d. atliktas 1351,33 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 935,65 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma 2061,25 Eur; 2024 m. gegužės 27 d. atlikti 5630,67 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir 890 Eur (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 8,52 Eur ir pradelsta pagal mokestinė paskolos sutartį suma 2614,99 Eur; 2024 m. gegužės 30 d. atlikti 1990 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) ir 400 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2614,99 Eur, o mokestinės nepriemokos nebuvo; 2024 m. birželio 3 d. atliktas 2613,78 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 3069,86 Eur, o mokestinės nepriemokos nebuvo; 2024 m. birželio 4 d. atlikti 849,95 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini) ir 400 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 3069,86 Eur, o mokestinės nepriemokos nebuvo; 2024 m. birželio 5 d. atliktas 2000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 3069,86 Eur, o mokestinės nepriemokos nebuvo; 2024 m. birželio 17 d. atliktas 511,62 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 738,84 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 1669,86 Eur; 2024 m. birželio 25 d. atliktas 500 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 236,84 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 1669,86 Eur; 2024 m. liepos 16 d. atliktas 1000 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 1728,88 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2924,37 Eur; 2024 m. liepos 17 d. atlikta 892,71 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 2450,45 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2924,37 Eur; 2024 m. liepos 22 d. atlikti 500 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir 635,25 Eur UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 729,85 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2924,37 Eur; 2024 m. liepos 24 d. atliktas 500 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 742,25 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2924,37 Eur; 2024 m. liepos 25 d. atliktas 1000 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 742,25 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 2924,37 Eur; 2024 m. rugpjūčio 1 d. atliktas 1416,82 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 2101,48 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 3361,28 Eur; 2024 m. rugpjūčio 23 d. atlikti 973,58 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir 938,20 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 654,94 ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 4043,54 Eur; 2024 m. rugsėjo 4 d. atlikti 531 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir 600 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 3660,99 Eur ir pradelsta pagal mokestinę paskolos sutartį suma buvo 5310,32 Eur. Taigi, matyti, kad Bendrovė, negalėdama padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais – juridiniais asmenimis, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI.

Mokestinės nepriemokos priverstiniai išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2024 m. spalio 8 d. pagal VMI nurašymo nurodymus iš Bendrovės sąskaitų. 2024 m. spalio 8 ir 14 d., 2024 m. lapkričio 4 ir 13 d., 2024 m. gruodžio 9 d., 2025 m. sausio 6 d. priimti VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, kurie perduoti vykdyti antstoliui. Siekiant patikrinti teisės aktuose nustatytą mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2025 m. sausio 3 d. pateikė prašymą AB Swedbank pateikti informaciją apie bendrovės sąskaitų piniginių lėšų operacijas, judėjimą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata laikytis straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. G., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, A. G. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą A. G. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nenustatyta A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių . Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Be to įvertinama ir tai, kad A. G. laikotarpiais buvo padengęs susidariusią Bendrovės mokestinę nepriemoką. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Urbo bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-61-1128/2025

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.