- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2-7098-600/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- G. L.
- Advokatai
- Michailas Sadovničius, Šarūnas Jazukevičius
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei I. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo G. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią 1/8 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį priteisiant šį turtą ieškovei, o iš ieškovės atsakovės naudai priteisiant 300 Eur piniginę kompensaciją.
1.1. Nurodo, kad garažas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise - ieškovei priklauso garažo 7/8 dalys, o atsakovei 1/8 dalis. Atsakovė 1/8 dalį garažo paveldėjo 1994 metais. Ieškovė 1/8 dalį garažo paveldėjo 1994 m. kovo 18 d., 1/2 dalį garažo įgijo 2015 m. rugsėjo 28 d. notarine dovanojimo sutartimi, o ¼ dalį garažo įgijo 2016 m. gegužės 20 d. notarine dovanojimo sutartimi.
1.2. 1994 m. vasario 14 d. namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 03725, Namų valdos žemės sklypo ribų plane, 2018 m. liepos 16 d. žemės sklypo plane bei garažo fotonuotraukoje fiksuota situacija patvirtina, kad minėtas garažas turi bendrą sieną ir bendras stogo konstrukcijas su 18 kv. m ūkiniu pastatu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei turi bendras stogo konstrukcijas su 9 kv. m ūkiniu pastatu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Abu ūkiniai pastatai priklauso ieškovei - dalį šių pastatų ieškovė valdo asmeninės nuosavybės teise, o kitą dalį šių pastatų ieškovė kartu su savo sutuoktiniu V. G. valdo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tai reiškia, kad ieškovė iš esmės nuosavybės teise vado ne tik 7/8 dalį ginčo garažo, tačiau ir 100 proc. su minėtu garažu bendromis sienų ir (ar) stogo konstrukcijomis susijusius du ūkinius pastatus.
1.3. Esant tokiam garažo nuosavybės dalių pasiskirstymui, tiek ieškovė, kaip ženkliai didesnės dalies savininkė, tiek atsakovė, kaip ženkliai mažesnės dalies savininkė, neturi jokių objektyvių galimybių ginčo statinį - garažą valdyti racionaliai ir naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.
1.4. Atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Todėl atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
Atsiliepimas
1.5. Atsakovei nesutikus taikiai išspręsti situacijos, ieškovė prašo vadovautis kasacinės instancijos teismo suformuota praktiką, pagal kurią priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijamiems bendraturčiams galima, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
1.6. Atsakovė nuosavybės teise valdo tik 2,25 kv. m garažo (18 kv. m x 1/8), o ieškovė nuosavybės teise valdo ne tik 15,75 kv. m garažo (18 kv. m. x 7/8 dalį), tačiau ir su garažu bendromis stogo ir sienų konstrukcijomis susijusius 18 kv. m ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 9 kv. m ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ankščiau paminėtas nuosavybės teise valdomų dalių dydžio santykis būtų dar labiau palankesnis ieškovės atžvilgiu. Pagal tokį skaičiavimą atsakovei priklausianti nekilnojamojo turto komplekso (vertinant ir bendromis konstrukcijomis susijusius kitus statinius) dalis atitiktų tik 5 proc. (2,25 kv. m. / (18 kv. m + 18 kv. m + 9 kv. m) x 100proc.), t. y., būtų dar ženkliai mažesnė. Todėl nagrinėjamu atveju būtent atsakovei turėtų būti priteista piniginė kompensacija už jos nuosavybės teise valdomą ženkliai mažesnę garažo dalį.
1.7. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo nesivadovauti registro duomenimis, pagal kuriuos ginčo garažas nėra įregistruotas kaip kokio nors kito statinio priklausinys.
Šalies argumentai
1.8. Ieškovė prašo įvertinti tai, kad ji atliko daugybę veiksmų, kad įgytų kuo didesnę garažo dalį bei galiausiai visą garažą, o atsakovė nuo 1994 m. iki pat priešieškinio pateikimo į ieškovės inicijuotą civilinę bylą neatliko apskritai jokių veiksmų, nerodė jokios iniciatyvos bei nepatyrė jokių sandorių sudarymo išlaidų, kad įgytų didesnę garažo dalį ir (ar) visą garažą. Tai verčia manyti, kad nėra jokio pagrindo objektyviai išvadai, kad ieškovės pasiūlytu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu kaip nors esminiai butų pažeistos atsakovės teisės, bei kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtų būti atliktas atsakovės pasiūlytu būdu, priteisiant jai ieškovės valdomą žymiai didesnę garažo dalį bei taip visiškai nukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį.
2.1. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra bendraturtės nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2. Žemės sklype yra dar du pastatai - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso bendros dalinės nuosavybės teisė ieškovei ir jos sutuoktiniui V. G.. Trijų pastatų - ūkio pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.
2.3. Akcentavo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; kt.).
2.4. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713-4.4p.- statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra priklausiniams būdingų požymių. Pagal Pastatų pagrindinės naudojimo paskirčių lentelę (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo Nr. 2.17) yra pateikiamas paskirties paaiškinimas -sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kieto kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas, kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dalijamam daiktui, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, bei kitos reikšmingos aplinkybės. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje J. Nr. 3K-3-213/2011).
2.5. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti - atidalinti iš bendrosios nuosavybės pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7/8 dalį, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant šią dalį atsakovei, o ieškovei D. G. priteisiant 910 Eur kompensaciją už atidalijamą 7/8 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovė yra jos sesuo, tačiau taikiai susitarti dėl garažo nepavyko.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovas advokatas ieškinį palaikė, prašė tenkinti, priešieškinį prašė atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ginčo byloje akcentuojama rentos sutartis, tačiau šia sutartimi garažo ginčo dalis atsakovei nebuvo perduota, nes tą pačią dieną garažo dalis motinos buvo padovanota ieškovei. Be to, įvertinus atsakovės argumentus, manytina, kad atsakovei reikalingas ne garažas, o sandėliukas. Tuo tarpu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo garažą.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tą pačią dieną buvo sudaroma tiek rentos sutartis, tiek garažo ¼ dalies dovanojimo ieškovei sutartis, bet žodžiu su ieškove buvo sutarta, kad ieškovė leis naudotis garažu.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovas advokatas prašė tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti. Mano, kad 1/8 dalį atidalinus ieškovei, pastarajai priklausys visi statiniai ginčo sklype.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 18 kv. m garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso garažo 7/8 dalys, o atsakovei 1/8 dalis šio statinio.
8. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jai priklauso didesnė dalis garažo, o atsakovei tik 12 procentų, be to, garažas yra statinio, kuris priklauso ieškovei, dalis, kurias jungia bendra siena, stogas. Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo ginčo garažo dalis priteisiant jai grindžia aplinkybe, kad kieme yra trys ūkinės paskirties statiniai, kurių du priklauso ieškovei ar jos sutuoktiniui, o ji turi tik dalį nuosavybės teisės į ūkinį pastatą garažą. Patenkinus ieškinį, atsakovė netektų teisės į vienintelio ūkinio pastato dalį, kuriame laiko ūkio paskirties daiktus.
9. Tarp šalių ginčo dėl garažo turto vertės / įkainavimo nėra. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo, kad garažas turi būti atidalintas kompensavimo būdu, tačiau nesutarta, kam turi atitekti turto dalis natūra, o kam turi būti priteista piniginė kompensacija. Kadangi šalių aiškinimai šiuo klausimu išsiskyrė, teismas vadovaujasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
10. Įstatymas numato, kad atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
11. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.
12. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektu yra laikoma patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Vienas iš nekilnojamojo daikto formavimo būdų yra atidalijimas nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalies, suformuojant ją kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą – suformuojant atskirus nuosavybės teisės objektus, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai. Tinkamas bendraturčio atidalijimas yra visiškas turto dalies atidalijimas, nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, išskyrus pastato bendras konstrukcijas, bendrą inžinerinę įrangą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmenybė yra teikiama atidalinimui natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.).
13. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio ar priešieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą.
14. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kurių nedalumas nustatytas įstatymų. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta (išskyrus atvejus, kai daikto nedalumą nustato įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atidalijant daiktą žala galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
15. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl 18 kv. m garažo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimo, kai šalims priklausančios dalys (7/8 ir 1/8) skiriasi iš esmės savo dydžiu. Natūra atidalinti tokių garažo dalių negalima, nes nebus galimybės naudoti pastatą pagal jo viešame registre įregistruotą paskirtį. Atsakovė savo garažo dalį naudoja ūkinių daiktų sandėliavimui, ką patvirtino iš esmės nagrinėjant ginčą teisme pakartotinai apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ir kas neatitinka garažo paskirties (LR CPK 185, 186 straipsniai). Garažo 7/8 dalys priklauso ieškovei, garažas turi bendrą sieną ir stogo konstrukciją su kitais ieškovei priklausančiais statiniais. Be to, ieškovė pateikė papildomai įrodymus, kad ji, be kita ko, nuosavybės teise turi automobilį, kurio priežiūrai būtų naudojamas ginčo garažas. Todėl įvertinus ginčo garažo valdomas dalis bei tarp šalių įsisenėjusius nesutarimus, garažo atidalijimo klausimas kompensavimo būdu šioje situacijoje laikytinas teisingu ir pagrįstu, ir nesant sutarimo, kam turėtų būti priteista valdoma dalis natūra, teismas sprendžia, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsakovei galima ir tai neturėtų būti vertinama kaip esminis savininko teisių pažeidimas, nes atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškovei priklausančia dalimi, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi nekliudydamas ar nevaržydamas kito bendraturčio teisės naudotis pastarajam priklausančia turto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).
16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nėra jokių objektyvių galimybių garažą padalinti į dvi atskiras 1/8 ir 7/8 dalių patalpas bei išlaikyti tokią pačią šių dalių paskirtį kaip paties statinio - garažo. Tai reiškia, kad atidalijimas natūra nagrinėjimo atveju neįmanomas, kadangi būtų padaryta neproporcingos žalos statinio paskirčiai. Nagrinėjamo ginčo atveju vienintelis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra kompensacijos taikymas bendrasavininko, valdančio žymiai mažesnę statinio dalį, atžvilgiu.
17. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensavimo būdu tenkinamas, o analogiškas atsakovės priešinis reikalavimas atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteisiant 300 Eur piniginę kompensaciją už 1/8 dalį.
18. Teismas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą garažo rinkos vertę garažo vertė yra 1040 Eur. Tai patvirtina ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, kad atsakovė už jai tenkančią turto dalį gaus piniginę kompensaciją, ženkliai viršijančią jos turto dalies įkainavimą.
19. Kiti šalių nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, buvo papildomai ištirtos apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės nagrinėjant bylą pakartotinai (nutarties 21, 25 punktai). Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. pas notarą buvo sudaromos dvi sutartys – trečiajam asmeniui priklausančios ginčo garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalies dovanojimo sutartis ieškovei, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties šalys buvo ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo), ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kuria trečiasis asmuo (rentos gavėjas) perleido rentos mokėtojui (atsakovei) turtą – 1325/6136 dalį pastato- - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/100 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 220/611 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Aptartos sutartys patvirtina, kad atsakovei priklausanti ginčo garažo dalis išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi nebuvo perleista, todėl trečiojo asmens teisių ir interesų negali pažeisti (LR CPK 47 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
21. Proceso įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 4598 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 15 Eur žyminio mokesčio, viso 4613 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieškovės advokato pateiktą ataskaitą apie aptirtas bylinėjimosi išlaidas, bylos eigą bei trukmę sprendžia, kad patirtos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytų užmokesčio dydžių.
22. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 6,81 Eur, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 18 kv. m. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovės valdomą 1/8 dalį garažo, įpareigojant ieškovę D. G. sumokėti atsakovei I. Š. 300,00 Eur piniginę kompensaciją.
Priteisti ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 4613 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 6,81 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.