- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 1Sk-543
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų administracijos teikimas dėl R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-08-26 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. l d. laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis LR BK 92 str. l d., 2 d., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas l metams 8 mėnesiams, paskiriant elgesio apribojimą.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. l d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d., bausmė subendrinta su 2008-08-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 3 metams.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2d. – laisvės atėmimu l metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d., bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 ( ketveriems) metams.
Nuteistojo bausmės pradžia - 2009-07-15, bausmės pabaiga - 2013-06-30.
Šalies argumentai
Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-24 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad teismas nuteistąjį lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jeigu jo elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu liudija, kad jis pasirengęs pasitaisyti ir gali būti neizoliuotas nuo visuomenės. Iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pateiktos medžiagos matyti, kad R. J. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, į lengvąją grupę perkeltas nebuvo, baustas nebuvo, tačiau skatintas taip pat nebuvo. Iš pateiktos medžiagos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog laisvėje nuteistasis elgsis pavyzdingai.
Nuteistasis R. J. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nutartį, prašo priimti teisingą sprendimą, nurodo, jog skatintas auklėtojos, pataisos namų administracija jo elgesiu nesiskundžia, yra mandagus, į lengvąją grupę neperėjo, nes norėjo baigtis mokytis specialybę. Teigia, kad yra visiškai pasitaisęs.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. skundas atmestinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis R. J. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 1/3 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą ar mokslą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Kauno miesto apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau ir neskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nors pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau, pažymėtina, jog svarbu įvertinti ir asmens ir padarytų veikų pavojingumą bei tai, ar tokiomis priemonėmis (lygtiniu paleidimu) bus užtikrinti bausmės tikslai, o taip pat ir įgyvendintas teisingumo principas.
Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis bausmę atlieka pagal keletą nuosprendžių, veikos už kurias atlieka bausmę – tyčiniai, jų tarpe yra smurtinių nusikaltimų, o taip pat susijusių su narkotinėmis medžiagomis. R. J. atlieka bausmę už apysunkio ir sunkių nusikaltimų padarymą. Šiuo metu atlikęs tik vieną trečiąją skirtos bausmės ir likusi bausmės dalis dar labai didelė, t. y. daugiau nei 2,5 metų.
Ta aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas, atliko atitinkamą dalį bausmės, nebaustas dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos aplinkybės ir tik teismas gali įvertinti kiekvienos aukščiau aptartos aplinkybės reikšmę sprendžiant dėl galimybės asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir, ar tai nepažeistų teisingumo principo bei užtikrintų kitų bausmės tikslų realizavimą.
LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus tai, kad nuteistasis atlieka bausmę pagal keletą nuosprendžių, už tyčinių, sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymą, iš viso teistas tris kartus, likusi bausmės dalis dar labai didelė, o atliktoji santykinai maža, daroma išvada, jog šiuo metu lygtinai paleidus R. J. iš pataisos įstaigos, nebūtų užtikrintas teisingumo principas bei pasiekti kiti bausmės tikslai. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog R. J. pasitaisė pakankamai, kad jis toliau būtų taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. J. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos medžiagoje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.