Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-350-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
1A-377-350-2011
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00045-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
A. S., E. B.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-377-350/2011

Teisėja Vaida Dirgėlienė Baudžiamojo proceso Nr. 1-53-1-00045-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

Sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajam A. S.,gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Rimai Keblienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. ir nubaustas 25 parų arešto bausme;

A. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. ir nubaustas 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 65 str. 1 d. 1 p. paskirta bausmė subendrinta su 2005-12-05 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų vienuolikos mėnesių penkių dienų laisvės atėmimo bausme bausmes sudedant visiškai ir A. S. skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir A. S. nuteisti už tai, kad 2010 m. vasario 11 d., apie 17.45 val., veikdami bendrininkų grupėje, vagystės tikslu atvykę į UAB „LUIKOIL BALTIJA“ Anykščių degalinę, esančią Anykščiuose, A. Vienuolio g. 34A, AUDI S8 markės automobiliu, su uždėtais kito automobilio valstybiniais numeriais FF-4177 (Latviški), kėsinosi pagrobti 70,76 l 98 markės benzino, kurio vertė 282,04 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

E. B. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendį ir prašo jį pakeisti – skirti švelnesnę bausmę už areštą.

Nurodo, kad teismas paskyrė BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą netinkamai įvertinęs BK 54 str. numatytus reikšmingus bausmės skyrimui kriterijus. Padarytas nebaigtas baudžiamasis nusižengimas, kuriuo žala nepadaryta, jis, apeliantas, paskutinį kartą teistas 2006-03-16 pagal BK 284 str. 1 d., buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, bausmes atlikęs, augina mažametį vaiką, o paskirta arešto bausmė atima galimybę su juo bendrauti bei jį prižiūrėti. Nustatyta tik viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tačiau ši aplinkybė nustatyta nepagrįstai, kadangi A. S. sąmoningai ir tyčia jo vykdomoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, nesuprato, kad jis, apeliantas, pasinaudojo situacija ir buvo sugalvojęs A. S. įpylus degalų staiga išvykti iš degalinės. Tai patvirtina aplinkybė, jog A. S. paėmė iš jo pinigus ir ėjo atsiskaityti, bet buvo policijos pareigūnų sulaikytas bei jam neleista atsiskaityti. Teigia , kad pareigūnai tyčia į bylą neįdėjo įvykio vaizdo įrašo.

A. S. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendį ir prašo jį išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. požymių.

Nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes siekė būti paleistas iš sulaikymo, taip pat dėl to, kad policijos pareigūnai žadėjo išnagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka ir skiriant jam 1000 Lt baudą. Aplinkybę, jog kalba, kad pagretinto proceso tvarka jam bus skirta bauda, buvo, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta tyrėja.

Nurodo, kad bepilant kurą atvažiavo policijos pareigūnai, atsiminęs, kad yra su peruku, o ant automobilio uždėti ne tie numeriai, pasimetė, įsėdęs į automobilį E. B. paprašė pinigų, kuris nurodė, kad turi 160 Lt ir davė savo banko kortelę, tačiau kuomet išlipęs iš automobilio ėjo susimokėti už kurą, policijos pareigūnas neleido niekur eiti. Teigia, kad tai yra užfiksuota vaizdo įraše, kuris prie bylos nėra pridėtas. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi vien neobjektyviais policijos pareigūnų parodymais, t.y. jų manymu, kas būtų įvykę, jei jie, apeliantai, nebūtų buvę sulaikyti. Teigia, teismas tinkamai neištyrė byloje surinktų įrodymų, rodančių jo nekaltumą, vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Nurodo, kad su E. B. nesitarė pagrobti kurą, apie tokį E. B. tikslą jam taip pat nebuvo žinoma. Kurą į automobilį pylė, nes E. B. to prašė. Jo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, grobti kurą tikslo neturėjo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistųjų gynėjai prašo skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad abu apeliantai, užsidėję perukus, E. B. vairuojamu automobiliu, ant kurio buvo uždėti kito automobilio valstybiniai numeriai, atvažiavo į degalinę. E. B. liko sėdėti automobilyje neišjungęs variklio bei šviesų, o A. S. pylė į automobilio baką degalus. Pro degalinę važiavę policijos pareigūnai V. Ž. ir A. Č., pamatę tokį vaizdą, sukėlusį jiems įtarimų, jog gali būti vagiamas kuras, privažiavo prie apeliantų. Automobilyje sėdėjęs E. B. taip pat turėjo prie savęs pasidėjęs peruką ir policijos pareigūnams iš karto patvirtino, kad ketino degalus pavogti. Apeliantai iki to laiko buvo spėję į automobilio baką įpilti 70,76 l benzino už 282,04 Lt. Sulaikius apeliantus, buvo padarytos jų asmens kratos, kurių metu pas A. S. buvo rasta 120 litų, pas E. B.- 20 litų ir 40 centų. Jokių mokėjimo kortelių apeliantai neturėjo. Teisme apklausta liudytoja tyrėja S. P. parodė, kad E. B. ir A. S. savo kaltę pripažino pilnai ir neužsiminė, kad perukus buvo užsidėję bei automobilio numerius į svetimus pakeitę dėl to, kad ketino pavogti iš degalinės benzino, o ne dėl kokios nors kitos priežasties.

Visos šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantai, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tyčią, kėsinosi iš degalinės pagrobti kurą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti.

Apeliantų parodymai pirmos instancijos teisme, taip pat apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai, kad nusikalstamą veiką buvo sumanęs vienas E. B., o A. S. apie šį E. B. sumanymą nežinojo, atmestini, kadangi jie yra nelogiški, bei prieštarauja įrodymų visetui - apeliantai buvo užsimaskavę perukais, pakeitę automobilio valstybinius numerius, kurą pylė į automobilį, kurio variklis nebuvo užgesintas, nebuvo išjungtos šviesos, vairuotojas sėdėjo savo vietoje, be to, apeliantai net neturėjo tokios pinigų sumos, už kokią sulaikymo metu buvo prisipylę kuro, t.y. jie net neturėjo objektyvios galimybės atsisakyti už visą įsipiltą kurą.

Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad E. B. ir A. S. pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. nuteisti visiškai pagrįstai.

Šią nusikalstamą veiką apeliantai padarė būdami recidyvistai - A. S.- lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, E. B.- praėjus vos trims mėnesiams po to, kai jam pasibaigė lygtinio paleidimo laikas. Abu apeliantai anksčiau teisti už eilę nusikalstamų veikų, baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei - veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto jį suplanavę ir tam pasiruošę. Tai rodo, kad apeliantai nėra linkę laikytis įstatymų. Aplinkybės, kad savo nusikalstamo ketinimo jie nerealizavo, nėra pagrindo pripažinti jų atsakomybę švelninančios, kadangi nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl visiškai nuo jų valios nepriklausančių priežasčių ir tik todėl buvo išvengta žalos padarymo. Dėl to akivaizdu, kad pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus E. B. ir A. S. atžvilgiu galima tik paskyrus jiems griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, todėl kolegija daro išvadą, kad apeliantams paskirtos arešto bausmės, kurios savo trukme tik nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežtos. E. B. apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad jis augina mažametį vaiką ir bausmė atima jam galimybę su vaiku bendrauti, atsižvelgiant į apelianto asmenybę bei įstatymu ginamą visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, negali būti laikoma esminiai svarbiu parenkant E. B. bausmės rūšį bei dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,-

nutar ė:

E. B. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisRičardas GilysNijolė Sušinskienė