Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Departamento sprendimu jam nuo 2011-07-29 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kadangi turėjo draudžiamųjų pajamų pensija taip pat buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais. Nurodo, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą, valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį ir 5 straipsnį.

Byloje nustatyta, kad Departamento 2011-09-14 įsakymu Nr. 1P-307 pareiškėjui nuo 2011-07-29 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 542,22 Lt (b. 1. 21). Valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2011-07-01 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. (b. 1. 24-25). Departamente 2014-02-25 gautas pareiškėjo 2014-02-20 prašymas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. I. 23). Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Departamentas 2014-03-05 rašte Nr. (7.61)3B- 2740 pateikė duomenis apie paskirtos pensijos priskaičiavimą ir išmokėjimą, informavo, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. valstybines pensijas priskaičiuoja ir išmoka VSDFV Vilniaus skyrius (b. 1. 24-25).

Pareiškėjas su 2014-02-20 prašymu išmokėti valstybinės pensijos dalį kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių (b. I. 58), kuris 2014-02-26 raštu Nr. (10.79)3-24351 pateikė duomenis apie pareiškėjo pensiją. Pranešė, kad prašymą ta apimtimi, kuria prašo išmokėti valstybinės pensijos skirtumą, persiunčia nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (b. 1. 56-57). VSDFV 2014-03-18 gautas pareiškėjo 2014-03-14 prašymas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 69-70).

VSDFV 2014-03-27 sprendime Nr. (6.5)1-2916 nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV Vilniaus skyrių 2014-02-20 prašymu ir į VSDFV 2014-03-14 prašymu dėl 2013-05-01 - 2013-12-31 laikotarpiu negautos pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėjas praleido Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 6 mėnesių terminą ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-02-20 prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėjas prašė išmokėti 2013 metais sumažintą pensijos dalį, ir 2014-03-14 prašymą ir nurodė, kad jei iki 2014-04-11 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. 1. 71-72).

Pareiškėjas, prašydamas išnagrinėti jo 2014-02-20 ir 2014-03-14 prašymus ir išmokėti 2013-05- 01 - 2013-12-31 laikotarpiu negautą pensijos dalį, 2014-04-07 prašymu kreipėsi į VSDFV (b. 1. 73-75).

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-04-07 prašymą, 2014-04-22 sprendime Nr. (6.5)1-3748 nusprendė, jog šiame prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjui nuo 2013-01-01 pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą pensiją apskųsti ir atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti 2014-02-20 ir 2014-03-14 prašymų, kuriais prašoma išmokėti 2013 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo sumažintos pensijos dalį (b. 1. 76-77).

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal Šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012- 09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. I d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus - nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12- 20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pasisakė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009- 12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad:

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160- 7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai;Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155- 7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. esant pagrįstoms sąlygoms, t. y. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kuris neprieštaravo Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Tačiau pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2011-10-01 iki 2012-08-31. Nepagrįstai neišmokėta 220,11 Lt (63,75 eurų) dydžio pensijos dalis. Pažymėtina, kad Departamentas savo atsiliepime neginčija pensijos nepriemokos dydžio pagal Laikinojo įstatymo 5 str., kuris apskaičiuotas ir nurodytas Departamento 2014-03-05 rašte (b. 1. 24-25). Ši neišmokėta valstybinės pensijos dalis (63,75 eurų) pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VSDFV 2014-04-22 sprendimą Nr. (6.5) 1-3748. Teismas pažymi, kad VSDFV ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui mokėti A. V. nuo 2013-01-01 pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą pensiją apskųsti, todėl, remdamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti 2014-02-20 ir 2014-03-14 prašymų, kuriais prašoma išmokėti 2013 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo sumažintos pensijos dalį. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, nes turėtų būti taikomas iki 2013-01-01 galiojęs 3 metų terminas, kurio pareiškėjas nebuvo praleidęs. VSDFV 2014-04-22 sprendimas Nr. (6.5)1-3748 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. ir 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-22 sprendimą Nr. (6.5)1-3748.

Priteisti iš A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 63,75 eurus, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.