Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Palanga, iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu nuo 2006-02-14 iki 2018-09-07, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y., kad jo valdoma bendrovė yra nemoki, ir turėdamas pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei šio pareiškimo nepateikdamas, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. M. kaltę pripažino, nors ir mano, kad įmonė neturėjo būti traktuojama kaip nemoki. Įmonės turtas buvo įvertintas 1,5 mln. eurų, o skola buvo 670 000 eurų, todėl įmonės turtas leido tikėtis, kad jį pardavus, bus galima atsiskaityti tiek su banku, tiek su VMI. Tačiau bankas neleido atskirai pardavinėti turto. Sutinka, kad, kaip įmonės vadovas, turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, gailisi, jog to nepadarė, buvo priimtas neteisingas sprendimas. Prašo skirti minimalaus dydžio baudą ir jos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nes baudos dydis yra labai didelis, o jis yra praradęs turtą ir namus, gauna nedidelį, tik 410 eurų atlyginimą, todėl visą baudą sumokėti iš karto nepajėgtų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 51).

ANK 120 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

A. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo teismui.

Motyvuojamoji dalis

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte nurodoma, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. VMI pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra VMI skolininkė. Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus taiko nuo 2014 m. balandžio 28 d., tačiau bandymai išieškoti mokestinę neprimoką iš bendrovės turto buvo nesėkmingi (b. l. 11-19). Bendrovės mokestinė nepriemoka 2014 m. balandžio 28 d. buvo 52 152,50 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. (finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui pateikimo dieną) padidėjo iki 71 588,28 Eur. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad paskutiniai pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2016 metus (b. l. 20). 2016 metų balanse viso turto vertė nurodyta 1 555 778 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 970 136 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, įregistruotos tik dvi transporto priemonės (b. l. 22). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pagal VMI pareiškimą iškėlė bendrovei bankroto bylą (b. l. 10-11). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. 2018-11-20 duomenimis, bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 70 268,73 Eur (b. l. 9-10). Laikotarpiu nuo 2006-02-14 iki 2018-09-17 bendrovės vadovu buvo A. M. ( b. l. 8-9).

Taigi, byloje nustatyta, jog pagal bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., kuriuos bendrovė Juridinių asmenų registrui pateikė 2017 m. rugpjūčio 31 d., jau 2016 metais bendrovė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto byla iškelta ši nutartimi pagal VMI. Šie duomenys patvirtina, kad nei kreditoriai, nei pats bendrovės vadovas, kuris jau 2017 m. rugpjūčio 31 d. žinojo apie bendrovės nemokumą, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą nesikreipė.

Byloje surinkti duomenys leidžia tvirtinti, kad byloje nustatytos visos sąlygos administracinei atsakomybei kilti – A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir žinodamas, jog įmonė yra nemoki, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bei nepagrįstai tęsė bendrovės veiklą, tuo didindamas bendrovės skolą valstybės biudžetui. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobauda atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie tai, kad turėtų galiojančių nuobaudų nėra. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, A. M. neteistas. Aptartų pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių visuma, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sudaro pagrindą taikyti pažeidėjui sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

A. M. prašė išdėstyti baudos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, kad jo turtinė ir finansinė padėtis yra sunki – gauna tik 410 Eur atlyginimą, jokio turto neturi.

ANK 675 straipsnio 3 dalis, suteikia teismui teisę, asmens prašymu, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, priimant nutarimą, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.

Nors A. M. skiriama sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, tačiau jos dydis fiziniam asmeniui yra pakankamai didelis, todėl atsižvelgiant į A. M. nurodytas aplinkybes, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, jokio turto neturi, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jis yra pateikęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau įvertinus ir tai, kad ANK 675 str. 3 d., 24 mėnesių terminas yra maksimalus ir taikytinas išimtiniais, esant ypač sunkiai atsakomybėn traukiamo asmens materialinei padėčiai, yra pagrindas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtosios 1400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, mokant po 140 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) per mėnesį.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo teisme dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.