Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaujasi Įstatymo 125 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 127 str. 1 d., 3¹ d., 6 d., 28 str. 2 d., 23 str. 2 d., 124 str. 1 d. nuostatomis. Pažymi, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už padarytus du nusikaltimus (sunkų ir nesunkų). 2023 m. lapkričio 8 d. Policijos departamentas pateikė išvadą Nr. 5-S-26973, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tai pareiškėją apibūdina kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį LR įstatymus bei visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Tai, jog LR su motina gyvena pareiškėjo mažametė dukra, kuri yra LR pilietė, nesudaro pagrindo suteikti jam teisę apsigyventi LR, nepaisant jo praeityje atliktų nusikalstamų veikų ir neišnykusio teistumo. Pareiškėjo interesas gyventi LR negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei LR visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis.

Tvirtina, kad pagal Įstatymo 33 str. 1 d. 1 p. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas per 3 mėnesius, skubos tvarka terminas trumpinamas perpus (pagal Įstatymo 34¹ str.). Remiantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 62 p. pareiškėjui buvo išduota pažyma apie nepanaudotos valstybės rinkliavos grąžinimą, o jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi išnagrinėtas bendra, o ne skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą pateikė 2023 m. spalio 30 d., bendra tvarka jis turėjo būti išnagrinėtas per 3 mėn., t. y. iki 2024 m. sausio 30 d.. Migracijos departamentas prašymą išnagrinėjo ir sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi priėmė 2024 m. sausio 22 d..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 24S16668 (b. l. 5-7, 50-52) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2023 m. spalio 14 d. pareiškėjas, Nigerijos pilietis, Migracijos departamentui skubos tvarka pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad LR gyvena jo vaikas, kuris yra LR pilietis (b. l. 40-45).

Skundžiamu sprendimu (2024 m. sausio 15 d.), vadovaujantis UTPĮ 125 str. 1 d. 6 p., 127 str. 1 d., 3¹ d. ir 6 d. bei atsižvelgiant į 128 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. ir 2 d., nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (Nigeriją) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. sausio 29 d., nes asmuo yra LR laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 46-49), vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas LR gali grėsti viešajai tvarkai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

UTPĮ 125 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 str. 2-9, 11 d. užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (UTPĮ 127 str. 1 d.). Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą (UTPĮ 128 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nustatyta, kad Migracijos departamentui jis pateiktas 2023 m. spalio 14 d., tačiau tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nurodo, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi 2023 m. spalio 30 d..

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Lietuvoje buvo teisėtai.

UTPĮ 33 str. 1 d. (redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 p. nurodytus atvejus turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (1 dalis). Jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos (5 dalis).

UTPĮ 34¹ str. 1 d. numatyta, kad užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 str. 1 d. nustatyti terminai trumpinami per pusę. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras (4 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 62 p. numatyta, jog nustatęs, kad yra vienas iš Tvarkos aprašo 61 p. nurodytų pagrindų, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki prašymo išduoti arba pakeisti leidimą skubos tvarka nagrinėjimo termino pabaigos per MIGRIS informuoja užsienietį, kad jo prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka, nurodo tokio sprendimo priežastis ir prideda pažymos apie nepanaudotos valstybės rinkliavos dalies grąžinimą skaitmeninę kopiją.

Iš Prašymo nustatyta, kad jis buvo pateiktas skubos tvarka. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad Prašymas Tvarkos aprašo 61 p. nurodytais pagrindais negalėjo būti nagrinėjamas skubos tvarka ir pareiškėjas Tvarkos aprašo 62 p. numatytais terminais buvo informuotas apie tai, jog Prašymas dėl t. t. priežasčių bus nagrinėjamas bendra tvarka. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad UTPĮ 33 str. 5 d. pagrindais pareiškėjo Prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas.

Pažymėtina, jog atsakovės pažyma dėl valstybės rinkliavos dalies nepanaudojimo priimta 2024 m. vasario 1 d., t. y. po 2024 m. sausio 22 d. sprendimo priėmimo.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. spalio 5 d. ir buvo joje iki 2024 m. sausio 15 d. (103 dienas), t. y. 13 dienų viršijo Įstatymo 11 str. 3 d. nurodytą leistiną buvimo laikotarpį.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes ir net laikant, kad pareiškėjas Prašymą Migracijos departamentui pateikė 2023 m. spalio 30 d., konstatuojama, jog sprendimas dėl Prašymo turėjo būti priimtas iki 2023 m. gruodžio 15 d., t. y. nepasibaigus leistinam pareiškėjo buvimo Lietuvoje laikotarpiui.

Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Šiuo aspektu aktuali yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. eA-2530-1188/2023 ir kt.), kurioje konstatuota, kad Migracijos departamento nurodytos priežastys (ekstremali situacija dėl užsieniečių antplūdžio bei dėl Rusijos karinės agresijos padidėjęs besikreipiančių Ukrainos piliečių skaičius), dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės neveikimas, t. y. delsimas išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, sąlygojo susiklosčiusią situaciją – pareiškėjui laukiant, kad jo Prašymas bus išnagrinėtas laiku, pasibaigė teisėtas jo buvimo Lietuvoje laikotarpis. Vadovaujantis išdėstytu, Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Dėl neturtinės žalos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.271 str. 1 d. nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 str. prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo pažeisti jo ir nepilnamečio vaiko teisėti lūkesčiai ir interesai, jis atsidūrė neapibrėžtoje teisinėje situacijoje, susiduria su neigiamomis pasekmėmis.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas laiku neįgyvendino pagal kompetenciją pavestos funkcijos organizuoti ir išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Neteisėti Migracijos departamento veiksmai nustatyti. Atsakovas bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ar pateisintų teisės aktuose nustatytų terminų nesilaikymą nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo materialioji teisė buvo pažeista, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo neteisėti veiksmai CK 6.271 str. prasme nagrinėjamu atveju pareiškėjui galėjo sukelti neigiamas pasekmes, todėl jis patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.).

Pareiškėjas Lietuvoje augina mažametį vaiką. Nagrinėjamu atveju yra svarbus šeimos ryšys. Esant susidariusiai situacijai pareiškėjas galėjo patirti diskomfortą, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatytas pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu, todėl pareiškėjui neturtinė žala turi būti priteista pinigais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 3000,00 Eur suma. Konstatuojama, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1000,00 Eur, todėl skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Patenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, iš atsakovo jo naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 30,00 Eur žyminio mokesčio.

Tenkinus pareiškėjo skundą, 2024 m. sausio 23 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 24S16668 vykdymo sustabdymas, paliktina galioti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 24S16668.

Priteisti pareiškėjui A. M. B. iš valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų ir 00 centų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui A. M. B. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 24S16668 vykdymo sustabdymas, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.