Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, atsakovo atstovei Andrei Pakalniškei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Svelitus“ skundą atsakovui Muitinės departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad UAB „Svelitus“ EID Nr.15LTKR1000IMG00034 (2015-03-06) ir Nr.15LTKR1000IMG00035 (2015-03-06) importavo sandėliuose užsigulėjusias prekes- avalynę. Iš Norvegijos prekybos tinklo „BIK BOK“ AB, „Scandinavian recycling group“ AB, nupirko moterišką avalynę ir perpardavė UAB „Svelitus“. Prekės iš Norvegijos buvo tiesiogiai nukreiptos į UAB „Svelitus“ sandėlius, įformintos aukščiau paminėtos EID. Šiame sandoryje „Skandinavian Recycling group“ AB dalyvavo kaip tarpininkas, - prekės buvo pakraunamos Norvegijoje „BIK BOK“, AB sandėliuose ir pristatytos tiesiogiai į Lietuvą.

Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad Muitinės departamentui ir Kauno teritorinei muitinei pateikė visus įmanomus dokumentus (finansinio apmokėjimo už prekes dokumentus, sutartis, prekių pardavimo Lietuvoje dokumentus, finansinius įmonės dokumentus, Norvegijos deklaracijas, prekių realią kainą įrodančius dokumentus) pagrindžiančius sandorio vertės metodo taikymą nustatant ginčo prekių muitinę vertę. Paaiškina, kad mažesnė nei įprasta prekių kaina - normali komercinė praktika įmonių, kurios verčiasi išparduotuvių verslu. Kainos, muitinės sprendime taikomos pagal PREMI duomenų bazę, todėl normalu, kad naujų, kokybiškų prekių kaina negali konkuruoti ir būti taikoma tokia pat, kaip išparduotuvių prekių likučiams, užsigulėjusiom atsargoms ir pan.

Aplinkybė, kad „Scandinavian Recycling Group“ AB (prekių pardavėjas) direktorius ir pareiškėjos akcininkas, prekių importo metu buvo tas pats asmuo, negali būti vieninteliu ir pakankamu pagrindu netaikyti sandorio vertės metodo. Muitinės institucijos turi patikrinti deklaranto nurodytą kainą ir prireikus ją atmesti tik įvertinusios su pardavimu susijusias aplinkybes. Netaikyti sandorio vertės metodo muitinės institucija galėtų tik nurodžiusi motyvus, dėl kurių mano, kad ryšys galėjo paveikti kainas. Tai, kad bendrovė „Scandianavian Recycling Group“ AB, nepardavinėja prekių Bendrijoje, nes UAB „Svelitus“ yra pagrindinis atstovas Baltijos šalyse, neturėtų būti laikoma pagrindiniu „trūkumu“ sandorio vertės taikymui. Pareiškėja gavusi bet kokią informaciją dėl prekių pardavimų nedelsiant pateiktų ją muitinei, bet jei tokių sandorių „Scandianavian Recycling Group“ AB, nėra buvę, neturi būti laikoma, kaip vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu paneigiančiu BMK 29 str. 2 d. (b) nuostatas.

Muitinės spendime nurodytas vienintelis motyvas – prekių kainų skirtumas palyginus jas su PREMI duomenų bazėje esančiomis kainomis, tačiau jį paneigia pareiškėjos pateikti įrodymai, kurių nebuvo vertinami.

Pareiškėja neginčija, kad prekių sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų, todėl ginčo prekių sandorio vertė gali būti pripažinta muitine verte, tik tuo atveju, jei Kauno teritorinei muitinei, turinčiai pagrindą manyti, kad pareiškėjos ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, būtų pateikti įrodymai, numatyti Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies a punkte, o jei muitinė ir toliau neįtikinama prekių kainos pagrįstumu – Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b punkte.

Kauno teritorinė muitinė, turėdama abejonių dėl pareiškėjos ir prekių pardavėjo įtakos prekių kainai (pareiškėjos importuotų prekių deklaruota sandorio vertė daug mažesnė už kitų nesusijusių importuotojų panašių prekių sandorių vertes) ir siekdama išsiaiškinti visas ginčo prekių sandorio aplinkybes, kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti dokumentus numatytus Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja, atsakydama į prašymą pateikė dokumentus („DFDS Logistic“ sąskaitos Nr. 546308 kopija, pardavėjo sąskaitos Nr. 4195 kopiją). Taip pat nurodė, kad sandorio vertės laikymą muitine verte, pagrindžia derybų dokumentas, prekių eksporto deklaracijos, „BIK BOK“ sąskaita išrašyta pardavėjui, pardavėjo pasiūlymas, apmokėjimo už prekes išrašai ir sąskaita „Textrade Ltd“ bei apmokėjimo pavedimas. Atsakovės teigimu, pareiškėjos pateikti dokumentai pagal Muitinės kodekso 23 priedo nuostatas, nepagrindžia kad pareiškėjos ir padavėjo ryšys ginčo prekių kainai įtakos neturėjo, todėl Kauno teritorinė muitinė, turėdama pagrįstų įtarimų, kad pirkėjo ir pardavėjo ryšys turėjo įtakos prekių kainai, pakartotinai kreipėsi į pareiškėją nurodydama, kad pateikti įrodymai neatitiko Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus bei įpareigodama pateikti įrodymus atitinkančius Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus reikalavimus. Atsakydama į šį nurodymą pareiškėja informavo, kad yra pagrindinė pardavėjo atstovė Baltijos šalyse ir informacijos apie prekių pardavėjo pardavimus kitiems asmenims neturi.

Pareiškėjai nepateikus įrodymų numatytų Muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė pareiškėjos deklaruotos ginčo prekių vertės nelaikyti muitine verte.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno teritorinės muitinės atstovai į teismo posėdį, apie kurios vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Ginčas byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos, kuria nuspręsta pareiškėjos deklaruotos prekių vertės nelaikyti muitine verte, ir šią ataskaitą patvirtinusio Muitinės departamento sprendimo.

Nustatyta, kad pareiškėja iš Norvegijos importavo į Bendrijos muitų teritoriją įvairią moterišką avalynę, kurią Kauno teritorinėje muitinėje deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai EID Nr.15LTKR100CIMG00034 (2015-03-06) ir Nr.15LTKR1000IMG00035 (2015-03-06). Muitinė patikrinusi pateiktų EID duomenis nustatė, kad importuotų prekių deklaruota muitinė vertė žymiai mažesnė (nuo 4 iki 12 kartų) lyginant su kitų importuotojų panašių prekių sandorio vertėmis. Atlikusi supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl minėtų prekių, Kauno teritorinė muitinė 2015-03-31 patvirtino supaprastinto patikrinimo ataskaitą, kuria nusprendė nepripažinti deklaruoto sandorio vertės jų muitine verte, vertę nustatė vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. nuostatomis ir perskaičiavo importo mokesčius. Pareiškėjos skundą išnagrinėjęs Muitinės departamentas pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, nurodydamas, jog būtina įvertinti mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjos pateiktus apmokėjimo už prekes dokumentus, kurių teritorinė muitinė neturėjo galimybės įvertinti. Kauno teritorinė muitinė atlikusi pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl pareiškėjos importuotų prekių šioje byloje ginčijama 2015-10-23 supaprastino patikrinimo ataskaita Nr.5KM19/31-0842S (pareiškėjos ir atsakovo klaidingas datos nurodymas vertintinas kaip rašymo apsirikimas) nusprendė nepripažinti pareiškėjos importuotų prekių, įformintų EID Nr.15LTKR100CIMG00034 (2015-03-06) ir Nr.15LTKR1000IMG00035 (2015-03-06), deklaruotos muitinės vertės, importuotų prekių muitinė vertę nustatė vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. nuostatomis, perskaičiavo importuotų prekių muitinę vertę ir įregistravo muitinėje UAB „Svelitus“ už importuotas prekes, deklaruotas EID, mokestinę nepriemoką: importo muito 6578 EUR, importo PVM 9523 EUR ir baudą 1610 EUR (I t. b.l. 120-130).

Nesutikdama su Kauno teritorinės muitinės 2015-10-23 supaprastino patikrinimo ataskaita Nr.5KM19/31-0842S, pareiškėja pastarąją apskundė Muitinės departamentui (I t. b. l. 114-119).

Muitinės departamentas byloje skundžiamu 2015-12-22 sprendimu Nr. 1A-607 pareiškėjos skundo netenkino ir patvirtino Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą (I t .b.l. 111-113).

Teismas pažymi, kad įprastą importuojamų prekių muitinės vertės nustatymo būdą – sandorio vertės metodą reglamentuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas, Kodeksas) 29 str. Pagal minėto straipsnio 1 d. importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 str. Tam, kad būtų galima taikyti sandorio vertės metodą, turi būti išpildytos konkrečios sąlygos, įtvirtintos Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. a–d punktuose, t. y. taikant sandorio vertės metodą, turi būti nustatyta, kad: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų, riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 str. galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 d.

Kodekso 29 str. 2 d. a punkte nurodyta, jog nustatant, ar sandorio vertė priimtina pagal 1 dalį, faktas, kad pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, pats savaime nelaikomas pakankamu pagrindu pripažinti sandorio vertę nepriimtina. Prireikus turi būti įvertinamos su pardavimu susijusios aplinkybės ir nustačius, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė turi būti pripažįstama priimtina. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta ar kitu būdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, ji tokios savo išvados motyvus turi išdėstyti deklarantui, suteikdama jam realią galimybę atsakyti. Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 2 d. b punkte nurodyta, jog jeigu pardavimo sandoris sudaromas tarp susijusių asmenų, sandorio vertė pripažįstama priimtina ir prekių įvertinimas atliekamas vadovaujantis 1 dalimi, jeigu deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo vienos iš šių, tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių: i) tapačių arba panašių prekių pardavimo eksportui į Bendriją sandorio vertės, kai pirkėjai ir pardavėjai jokiu konkrečiu atveju nėra tarpusavyje susiję; ii) tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis 30 str. 2 d. c p.; iii) tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis 30 str. 2 d. d p. Pagal minėto 29 str. 2 d. c punktą šios straipsnio dalies b punkte nurodyti įvertinimai turi būti atliekami deklaranto iniciatyva ir tik palyginimo tikslais. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 str., ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, ir naudojant priimtinas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas.

Pakartotinio patikrinimo metu muitinė nustatė, kad pirkėjas UAB „Svelitus“ ir pardavėjas Švedijos įmonė „Scandianavian Recycling Group“ AB yra tarpusavyje susijusios įmonės kaip tai apibrėžta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Bendrijos kodekso įgyvendinimo nuostatos) 143 str. 1 d. d punkte. Buvo nustatyta, kad „Scandianavian Recycling Group“ AB direktorius J. O. pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu turėjo 100 proc. UAB „Svelitus“ akcijų. Dėl šios patikrinimo metu nustatytos aplinkybės byloje ginčo nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas šias aplinkybes patvirtino, nurodydamas, jog padėtis nėra pasikeitusi ir šiai dienai.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 23 priedo antrosios skilties pastabomis, jeigu muitinė be tolesnio tyrimo negali nustatyti, ar sandorio vertė yra priimtina, ji turėtų deklarantui suteikti galimybę pateikti tokią išsamią informaciją, kurios jai gali reikėti su pardavimu susijusioms aplinkybėms įvertinti, ir atitinkamai, siekdama nustatyti, ar pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio santykiai turėjo įtakos kainai, muitinė turėtų būti pasirengusi įvertinti atitinkamus sandorio aspektus, įskaitant tai, kaip pirkėjas ir pardavėjas organizuoja tarpusavio komercinius santykius, ir tai, kaip buvo nustatyta konkreti kaina. Tuo atveju, jei galima įrodyti, jog šie asmenys, nors ir būdami susiję, viena iš kito perka ir vienas kitam parduoda prekes taip, lyg būtų tarpusavyje nesusiję, tai būtų įrodyta, jog šis tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė, atsižvelgusi į tai, jog pirkėjas ir pradavėjas tarpusavyje susiję asmenys ir jų tarpusavio ryšys galėjo turėti įtakos importuotų prekių kainai, 2015-08-06 raštu (I t. b.l.164) ir 2015-09-10 raštu (I t. b.l. 173) įpareigojo pareiškėją pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti, jog EID deklaruota sandorio vertė beveik nesiskiria nuo vienos iš šių, tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių, nurodytų Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 2 d. b p. i, ii arba iii papunkčiuose, taip pat kitus dokumentus svarbius tikrinimų prekių muitinei vertei pagrįsti.

Pareiškėja, atsakydama į 2015-08-06 muitinės nurodymą 2015-08-14 raštu (I t. b.l.165-166) pateikė dokumentus „DFDS Logistic“ sąskaitos Nr. 546308 kopiją (I t. b.l. 167-170) ir pardavėjo „Scandianavian Recycling Group“ AB pareiškėjui už krovinio pristatymą išrašytos sąskaitos Nr. 4195 kopiją (I t. b.l. 171-172), taip pat paaiškino, jog jos manymu pateikė pakankamus įrodymus dėl sandorio vertės laikymo muitinės verte, nes tai pagrindžia derybų dokumentas, prekių eksporto deklaracijos, „BIK BOK“ sąskaita išrašyta pardavėjui, pardavėjo pasiūlymas Pareiškėjai, apmokėjimo už prekes išrašai ir sąskaita „Textrade Ltd“ bei apmokėjimo pavedimas. Atsakydama į pakartotinį muitinės nurodymą (2015-09-10) pateikti duomenis ir informaciją, EID deklaruota sandorio vertė beveik nesiskiria nuo vienos iš šių, tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių, nurodytų Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 2 d. b punkto papunkčiuose, 2015-09-25 raštu (I t. b.l. 174) pareiškėja nurodė, jog ji yra pagrindinis pardavėjo atstovas Baltijos šalyse ir informacijos apie prekių pardavėjo pardavimus kitiems asmenims neturi.

Byloje nustatyta, jog prieš ginčo prekėms įforminant išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą prekės buvo perparduotos. Norvegijos įmonė „BIG BOK AS“ avalynę pardavė „Scandianavian Recycling Group“ AB pagal 2015-03-02 sąskaitą Nr.020140325 (I t. b.l. 145-152), kurioje EXW pristatymo sąlygomis nurodyta prekių kaina – 0,75 EUR/NPR, bendra avalynės vertė – 4194 EUR. 2015-03-03 Švedijos įmonė šias prekes pagal sąskaitas Nr.4101 ir 4102 (II t. b.l. 7-14) pardavė pareiškėjai, nurodydama, jog prekių kaina – 1,13 EUR/NPR su CPT pristatymo sąlygomis ir bendrą avalynės vertę – 6318,96 EUR. Teismas pažymi, jog muitinė pagrįstai nustatė, kad prie EID pareiškėjo pateiktos Norvegijos eksporto deklaracijos Nr.2015007563 (2015-03-04) ir Nr.2015007561 (2015-03-04) nepagrindžia importuotų prekių EID deklaruotos muitinės vertės, nes siuntėju nurodyta Norvegijos įmonė, gavėju - pareiškėja, bendra vertė nurodyta ne pagal sąskaitas skirtas UAB „Svelitus“, o pagal Norvegijos įmonės sąskaitą „Scandianavian Recycling Group“ AB, nors ši prekes pareiškėjai buvo pardavusi dar iki jų transportavimo iš Norvegijos. Net ir patikslinus deklaruotų prekių muitinę vertę mokesčių administratorius nustatė, kad jų vertė (nuo 3 iki 10 kartų) mažesnė lyginant su kitų importuotojų panašių prekių sandorio vertėmis. Pripažintina, jog turėdama pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo ryšys turėjo įtakos sumažintai tikrinamų prekių kainai, taip pat abejonių dėl EID deklaruotos muitinės vertės teisingumo, muitinė pagrįstai pareiškėjui 2015-09-10 nurodė pateikti duomenis ir informaciją apie tai, jog EID deklaruota sandorio vertė beveik nesiskiria nuo vienos iš šių, tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių, nurodytų Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 2 d. b p. i, ii arba iii papunkčiuose.

Nesutikdama su mokesčių administratorių sprendimai pareiškėja nurodo, jog pateikė visus įmanomus dokumentus pagrindžiančius sandorio vertės metodo taikymą nustatant ginčo prekių muitinę vertę. Tai pat nurodė, jog mažesnė nei įprasta prekių kaina - normali komercinė praktika įmonių, kurios verčiasi išparduotuvių verslu ir perka nekokybiškas, užsigulėjusias prekes.

Pažymėtina, jog pareiškėjos pateiktose 2014-12-10 pirkimo pardavimo sutartyje (I t. b.l. 176-177) ir sąskaitose Nr.4101 ir 4102 (II t. b.l. 7-14) nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo prekės būtų nekokybiškos.

Siekdama pagrįsti importuojamų prekių muitinę vertę pareiškėja pateikė ankstesniu laikotarpiu (2014-10-30) „Scandianavian Recycling Group“ AB jai išrašytą sąskaitą, kuri, pareiškėjos manymu, atitinka Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 2 d. b p. nuostatas. Pažymėtina, jog pagal šią sąskaitą prekės buvo parduodamos Bendrijos teritorijoje, be to, šis sandoris taip pat sudarytas tarp susijusių asmenų, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas pagrįstai šios sąskaitos nelaikė dokumentu pagrindžiančiu sandorio vertę pagal 29 str. 2 d. b p.

Nagrinėjamu atveju Kauno teritorinė muitinė 2015-10-23 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr.5KM19/31-0842S ir atsakovas 2015-12-22 sprendime Nr. 1A-607 išsamiai nurodė faktines aplinkybes ir sąlygas, kurios, muitinės nuomone, turėjo įtakos pareiškėjo importuotų prekių kainai, taip pat nurodė kodėl pareiškėjos pateikti duomenys nepagrindžia importuotų prekių EID deklaruotos muitinės vertės. Pareiškėjai taip pat buvo sudaryta galimybė pateikti visus dokumentus ir informaciją, kurie pagrįstų sandorio vertės metodo taikymą, tačiau pareiškėja tokių įrodymų nepateikė.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog egzistuoja Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. d punkte nurodytos aplinkybės, todėl sandorio vertės metodas negali būti taikomas. Pareiškėjai nepateikus įrodymų numatytų Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė pareiškėjos deklaruotos ginčo prekių vertės nelaikyti muitine verte. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja iš esmės nesutinka tik su sandorio vertės metodo netaikymu, tačiau neginčija jai papildomai priskaičiuotų mokesčių skaičiavimų, todėl teismas dėl papildomai mokėtinų sumų dydžių, nepritaikius pareiškėjos atžvilgiu sandorio vertės metodo, nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Svelitus“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Svelitus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.