- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- ATP-507-106/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00274-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2012 m. balandžio 21 d. apie 02.10 val., Klaipėdos gatvėje, Gargžduose, Klaipėdos r., būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,96 promilės girtumas), vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. nutarimu L. B. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 1300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų ir dviejų mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimu visiškai nesutinka. Mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o administracinė byla nutraukta. Klaipėdos rajono teismas priimdamas nutarimą šioje byloje, vadovavosi ne įrodymais esančiais byloje, o prielaidomis ir spėlionėmis. Administracinės teisenos nagrinėjimo metu, teismas nutarime nurodė, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę ir tai patvirtina esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P-1598607-12, tačiau ATP protokole net nenurodyta administracinėm atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimo vieta, nenurodyta vairavimo, sustabdymo patikrinimui ar kita vieta kurioje konstatuotas ATP pažeidimas.
Nurodo, kad iš R. P. paaiškinimų matyti, jog ji nematė kas privažiavo automobiliu prie Gargždų ligoninės. Policijos pareigūno E. Greivio parodymuose matyti, kad L. B. jis pamatė gulintį ligoninės priėmimo skyriuje, vairuojančio automobilį jis jo nematė. Apeliantas teigia, kad jau pirmos apklausos metu nurodė, kad automobilio jis nevairavo, o vairavo jo draugas. Todėl E. Greivio ir R. P. parodymai, kad neva jis pats sakė, kad vairavo automobilį yra visiškai nelogiški. Liudytojas J. G. nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, kad jis atvežė savo draugą į ligoninę jam pajutus blogumą, tačiau jo nelaukė ir išėjo namo. Liudytojas J. G. detaliai nurodė iš kurios vietos paėmė savo draugą, tačiau teismas aiškindamasis bylos aplinkybes neapklausė garaže buvusių ir mačiusių vaikinų, kurie neabejotinai matė kas išvyko automobiliu į ligoninę ir kas automobilį vairavo.
Teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, remdamasis neaišku kokiais parodymais padarė išvadą, kad jo iškelta versija, jog jis nevairavo transporto priemonės, prieštarauja liudytojų parodymams, tačiau liudytojų mačiusių jį vairuojantį byloje nėra nustatyta. Teismas nutarime vadovaujasi prielaidomis.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. Administracinių teismų praktiką Nr. 7, psl. 259). Ne kartą teismų praktikoje yra pažymėta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Teigia, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas remdamasis prielaidomis ir spėlionėmis grindžia jo kaltumą. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje duoti jo pirminiai paaiškinimai prieštarauja surašytam administracinio teisės pažeidimo protokolui, šios aplinkybės nebuvo aiškinamos nei policijos įstaigoje tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą nei bylą nagrinėjant teisme. Nurodo, kad neapklausti visi liudytojai, nepašalinti neatitikimai tarp pirminio paaiškinimo, J. G. parodymų. Nesuprantama kuo remiantis teismas nustatė, kad jis tik vėliau suvokė savo elgesio pasekmes ir neigdamas padarytą administracinį teisės pažeidimą, vengia atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių - ir asmens kaltė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kaltės formos visiškai netyrė. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, mano, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, o nutarimą pagrindė prielaidomis ir spėlionėmis, todėl byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju L. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl L. B. kaltės, išklausė jo paties paaiškinimų, teismo posėdyje apklausė liudytojus Evaldą Greivį, R. P., J. G., įvertino rašytinius įrodymus.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūno L. Greivio ir R. P. parodymais ir atmetė liudytojo J. G. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad niekas nematė, kas vairavo automobilį, o jis jau pirmos apklausos metu parodė, kad vairavo jo draugas J. G.. Nors nagrinėjamu atveju iš tiesų niekas nematė kas vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent L. B., būdamas neblaivus, vairavo minėtą automobilį. Liudytojas E. Greivys parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog į Gargždų miesto ligoninę atvažiavo neblaivus jaunuolis. Nuvykęs į ligoninę pamatė automobilį, kuris buvo prie pat ligoninės durų. Viduje pamatė L. B. gulintį ant lovos, kuris skundėsi krūtinės skausmais. Jis neneigė, kad pats vairavo ir yra išgėręs. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. B. sakė, jog atsives draugą paliudyti, jog draugas vairavęs iki ligoninės (b. l. 23). Liudytoja R. P. paaiškino, kad 2012 m. balandžio 21 d. po 02.10 val. išgirdo, kad dideliu greičiu į kiemą įvažiavo mašina ir įsuko į kiemą, prie priėmimo skyriaus. Girdėjo pypinimą. Palaukė apie tris minutes ir pamatė, kad iš vairuotojo pusės keliasi žmogus. Išėjo į lauką ir klausė kas atsitiko. L. B. sakė, kad pats atvažiavo (23-24). Nors minėti liudytojai tiesiogiai nematė, kaip L. B. vairavo automobilį, tačiau iš jų parodymų matyti, kad pats apeliantas prisipažino vairavęs automobilį. Vėlesni L. B. paaiškinimai, kad vairavo jo draugas vertintini kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atvykęs į ligoninę ir nurodęs, jog jis pats vairavo automobilį, nusuvokė savo elgesio pasekmių, nes priešingu atveju būtų nelogiška save apkalbėti šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymu, už kurį numatyta griežta nuobauda.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo draugas J. G. teisme parodė, jog jis L. B. atvežė į ligoninę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. parodymais remtis nėra pagrindo, nes jis yra L. B. draugas ir yra suinteresuotas ginti draugo interesus. Be to, duodamas parodymus teisme J. G. parodė, kad nuvežęs L. B., prie poliklinikos pralaukė maždaug apie 10 minučių (b. l. 28). Tačiau iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad įvažiavus mašinai į kiemę, po trijų minučių išėjo ir pamatė tik L. B. (23-24). Akivaizdu, kad J. G. prie ligoninės negalėjo laukti ilgiau kaip tris minutes, nes kitu atveju liudytoja R. P. būtų nurodžiusi, kad prie automobilio buvo ir kitų asmenų. Liudytojo J. G. paaiškinimas, kad atvežus L. B. į ligoninę, pastarasis kliedėjo, todėl jis įjungęs avarinį signalą išėjo namo teismo vertinamas kaip nelogiškas, nes rūpindamasis draugo sveikata ir jį nuvežęs į ligoninę, jo nepaliktų dėl menkavertės priežasties. J. G. parodymai vertintini kritiškai ir apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo.
Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas neapklausė visų liudininkų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai padaryti dėl L. B. kaltės.
Apeliuojama į tai, kad ATP protokole nėra nurodyta pažeidimo vieta. Tačiau toks skundo argumentas nepagrįstas. Protokole yra nurodyta pažeidimo padarymo vieta, t.y. Gargždai. Konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka visus ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek L. B. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.