Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės - uždarosios akcinės bendrovės „Prezentacijų spektras“ ieškinį atsakovei - biudžetinei įstaigai Kauno kino centras „Romuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Prezentacijų spektras“ patikslintu ieškiniu (DOK-28633; CBP-27821) kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti 1 priedo „Techninė specifikacija“: (i) 1 punkto lentelės 1 punkto reikalavimą ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas „8 x AES (2 x RJ45)“; (ii) 1 punkto lentelės 1 punkto reikalavimą ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas „duomenų įkėlimo įvestys ne mažiau kaip 2 x RJ45 (GbE), 2 x USB 3.0, 1 x USB 2.0“; (iii) 1 punkto lentelės 11 punkto reikalavimą ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas „Garso stiprintuvas H klasės ne mažiau dviejų kanalų“; (iv) 1 punkto lentelės 11 punkto reikalavimą ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas „išeinančio signalo įtampos augimo greitis ne mažiau 30 V/?s“; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Kauno kino teatras „Romuva“ Pirkime Nr. 175760 priimtą sprendimą, apie kurį informuota 2016 m. liepos 1 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (pranešimu Nr. 4417627, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija dėl Pirkimo sąlygų panaikinimo ir patikslinimo; 3) nutraukti Pirkimą Nr. 175760; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 217 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

1. Techninės specifikacijos 1 punkto lentelės 1 punkto reikalavimas „8 x AES (2 x RJ45)“ yra perteklinis, nepagrįstai ribojantis konkurenciją bei diskriminuojantis tiekėjus, kadangi perkančiajai organizacijai reikalingas garso standartas ir kanalų skaičius, nepriklausomai nuo jungties tipo, nes garso kokybė dėl jungties nenukenčia. Tuo tarpu būtent konkretus gamintojas Barco, kurio vienintelis atstovas Lietuvoje yra UAB „Muzikos ekspresas“, siūlo tokią AES audio išvesčių kombinaciją su RJ45 tipo jungtimis.

2. Techninės specifikacijos 1 punkto lentelės 1 punkto reikalavimas „duomenų įkėlimo įvestys ne mažiau kaip 2 x RJ45 (GbE), 2 x USB 3.0, 1 x USB 2.0“ yra perteklinis, nepagrįstai ribojantis konkurenciją bei diskriminuojantis tiekėjus, kadangi kietieji diskai, naudojami filmų distribucijai, turi tiek USB, tiek eSATA standartus. Atitinkamai, duomenų perkėlimas į projektorių būtų užtikrinamas tiek naudojant eSATA, tiek USB. Gamintojas Barco, kurio vienintelis atstovas Lietuvoje yra UAB „Muzikos ekspresas“, siūlo projektorius su USB duomenų įkėlimo įvestimis.

3. Techninės specifikacijos 1 punkto lentelės 11 punkto reikalavimas „Garso stiprintuvas H klasės ne mažiau dviejų kanalų“ yra nepagrįstai ribojantis tiekėjų konkurenciją, kadangi tiekėjams neleidžia pasiūlyti įrangos su aukštesnės klasės garso stiprintuvu.

4. Techninės specifikacijos 1 punkto lentelės 11 punkto reikalavimas „išeinančio signalo įtampos augimo greitis ne mažiau 30 V/?s“ yra pernelyg aukštas, neproporcingas pirkimo objektui, nepagrįstai ribojantis konkurenciją bei diskriminuojantis tiekėjus, kadangi toks išeinančio signalo įtampos augimo greitis yra reikalingas operos ar simfoninio orkestro salėse, kur garsas yra analoginis ir jo kitimo greitis didelis, tuo tarpu, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos bendrą siekiamos įsigyti įrangos schemą toks išeinančio signalo įtampos augimo greitis yra netikslingas.

5. Techninės specifikacijos 1 punkto lentelės 1 punkto reikalavimai (vertinant juose nustatytų parametrų visumą sistemiškai) iki minimumo suvaržo tiekėjų konkurenciją, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principus, kadangi jų visuma sudaro galimybę pasiūlymą pirkimui pateikti vieninteliam tiekėjui – UAB „Muzikos ekspresas“, kuris yra vienintelis gamintojo Barco, kurio konkretaus modelio projektoriaus techniniai parametrai nepagrįstai buvo įtvirtinti pirkimo sąlygose, atstovas Lietuvoje.

6. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją dėl nepagrįsto terminų skaičiavimo ir tik po vokų plėšimo procedūros išnagrinėjusi ją, pažeidė VPĮ 94¹ str. 2 d. ir 3 d., Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Kauno kino centro „Romuva“ l. e. p. direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-36, 154 p. bei Pirkimo sąlygų 12.6 p., nustatančius pretenzijų nagrinėjimo tvarką. Be to, visa atsakovės veiksmų, nagrinėjant ieškovės pretenzijas, seka, lėmusia, jog laikantis įstatymu nustatytų terminų pateikta ieškovės pretenzija buvo išnagrinėta tik po vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo, buvo grubiai pažeista ieškovės teisė į veiksmingą jo pažeistų teisių gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės ieškinys susideda iš dviejų stambių dalių: 1) dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo nagrinėjant pretenziją dėl pirkimo sąlygų, ir 2) dėl pačių pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo ir Techninės specifikacijos reikalavimų, kurie ieškovės teigimu riboja konkurenciją. Nagrinėdamas bylą teismas pirmoje eilėje pasisakys dėl procedūrinių atsakovės veiksmų, o tik po to vertins ieškinio pagrįstumą tiek dėl pirkimų sąlygų, tiek dėl atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų bei konkurencijos ribojimo.

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios, bylai nagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.):

2016 m. birželio 17 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą (priedas Nr. I-3) apie Skaitmeninės kino demonstravimo ir garso įrangos, jos montavimo ir instaliavimo darbų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 175760).

2016 m. birželio 27 d. raštu (priedas Nr. I-5) ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėtų (nepagrįstai tiekėjų konkurenciją ribojančių) Pirkimo sąlygų, t. y. (i) Techninės specifikacijos 1 punkto lentelės 1 punkto ir (ii) Techninės specifikacijos 1 punkto lentelės 11 punkto, reikalavimų panaikinimo (pakeitimo).

2016 m. birželio 27 d. raštu Nr. RS-16-34 (priedas Nr. I-6) atsakovė informavo tiekėjus, kad Pirkimo procedūros sustabdomos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsniu ir Pirkimo sąlygų XII skyriumi bei, kad priėmus sprendimą dėl pretenzijos, Perkančioji organizacija informuos apie savo sprendimą.

2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. RS-16-35 (priedas Nr. I-7) ieškovė buvo informuota, jog atsakovės VP komisija nutarė nenagrinėti pretenzijos, nes „<...> pretenzija gauta pavėluotai, t. y. likus mažiau nei 4 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“, kai, esą, pagal VPĮ 27 straipsnio 2 dalį bei Pirkimo sąlygų 7.1 punktą perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo prašymą, gautą elektroninėmis priemonėmis per CVP IS, paaiškinti konkurso sąlygas, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Tą pačią dieną (t. y. 2016 m. birželio 29 d.), ieškovė pateikė atsakovei pretenziją (toliau ir – „Pretenzija Nr. 2“; priedas Nr. I- 8) dėl nepagrįsto terminų skaičiavimo, t. y. viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimą reglamentuojančių teisės normų nepagrįsto taikymo pretenzijų nagrinėjimo atžvilgiu, reikalaudama stabdyti pirkimo procedūras, nukelti pasiūlymų pateikimo terminą, išnagrinėti pretenziją ir pateikti motyvuotą paaiškinimą.

Atsakovės vadovė su minėta ieškovės Pretenzija Nr. 2 susipažino 2016 m. birželio 29 d. (jos pateikimo dieną), tačiau, nepaisant to, atsakovė nestabdė pirkimo procedūrų ir 2016 m. birželio 30 d. 8 val. 45 min. Komisija įvykdė vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo procedūrą (priedas Nr. I-10).

Tik įvykdžiusi vokų atplėšimo (susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais) procedūrą, atsakovė sustabdė Pirkimo procedūras dėl gautos Ieškovo Pretenzijos Nr. 2. Apie tai Ieškovas buvo informuotas Perkančiosios organizacijos 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. RS-16-37 (priedas Nr. I-12).

2016 m. liepos 1 d. ieškovė gavo CVP IS pranešimą Nr. 4417627 (priedas Nr. I-13), kuriuo atsakovė informavo, jog išnagrinėjo 2016-06-29 ieškovės pretenziją ir atsižvelgdama į konkurso dalyvio pastabas, nusprendė išnagrinėti ir 2016 m. birželio 27 d. per CVP IS pateiktą tiekėjo pretenziją dėl Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 ir 11 punktų. Iš šio atsakymo turinio galima suprasti, jog atsakovė nusprendė, kad ieškovės pretenzija dėl Techninių specifikacijų reikalavimų nepagrįsta.

Ginčo esmė: ar buvo teisėti atsakovės veiksmai (sprendimai) nagrinėjant ieškovės pretenziją dėl Techninės specifikacijos reikalavimų? Ir ar Techninės specifikacijos sąlygos nėra pritaikytos konkrečiam gaminiui bei sukonstruotos siekiant apriboti konkurenciją.

Sprendimui pagrįsti taikytini teisės aktai: kadangi atsakovė atviro konkurso būdu vykdė supaprastintą pirkimą, todėl sprendžiant ginčą visų pirma tiek ginčo sąlygų teisėtumas, tiek perkančiosios organizacijos veiksmai (sprendimai) vertintini dėl jų atitikimo pačios atsakovės l. e. p. direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintoms Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėms (http://kcromuva.lt/sites/default/files/KKC_Romuva_viesuju_pirkimu_taisykles.pdf) bei LR viešųjų pirkimo įstatymo nuostatoms, tam tarpe vertinant ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 ir 25 straipsniuose įtvirtintų normų (principų) aspektu.

Dėl pretenzijos nagrinėjimo

Iš CVP IS duomenų bazės matyti, jog skelbimas apie pirkimą „Skaitmeninės kino demonstravimo ir garso įrangos, jos montavimo ir instaliavimo darbų pirkimas“ supaprastinto atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 175760) buvo paskelbtas 2016 m. birželio 17 d. (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/notice/notices.asp?B=PPO ).

Būtent nuo šios dienos (2016-06-17) laikoma jog prasidėjo viešojo pirkimo stadija, kurios metu tiekėjas (potencialūs dalyviai) turi teisę reikšti pretenzijas ir skundus, kuriuos perkančioji organizacija privalo nagrinėti VPĮ 93-94¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Todėl ir šiuo atveju, po to kai pirkimas buvo paskeltas, o ieškovė susipažinusi su pirkimo sąlygomis, ir manydama, jog šios yra neteisėtos, turėjo teisę per VPĮ 94 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytą 5 darbo dienų terminą pateikti pretenziją atsakovei, nes tik po tokių veiksmų atlikimo įgyja teisę į teisminę gynybą (VPĮ 93 str. 3 d.).

Šiuo atveju, kaip minėta, pirkimas paskelbtas 2016-06-17, pretenzija pateikta 2016-06-27 (birželio 18-19 ir 24-26 buvo nedarbo dienos). Todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė pretenziją dėl pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo pateikė įstatymo nustatytu terminu. Tai reiškia, kad vadovaujantis pačios atsakovės direktoriaus 2016-06-14 įsakymu Nr. V-77 patvirtintų Supaprastino atviro konkurso sąlygų 12.7 punkto nuostatomis (tam tarpe ir numatančiomis, jog perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos), privalėjo šią pretenziją išnagrinėti iki 2016-07-04 (liepos 2-3 nedarbo dienos). Tačiau, nors ir turėdama 5 darbo dienų terminą pretenzijai nagrinėti, atsakovė taip pat privalėjo vadovautis aukščiau minėtų jos pačios patvirtintų Konkurso sąlygų 12.6 punkto nuostatomis, kurios įpareigojo ją gavus pretenziją nedelsiant stabdyti pirkimo procedūrą iki bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas. 2015 m. balandžio 1 d. atsakovės l.e.p. direktoriaus įsakymu Nr. V-36 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 154 punktas (dėl ginčų nagrinėjimo) nukreipia VPĮ V dalį, kas reiškia, jog reikia taikyti VPĮ 94¹ straipsnio antrosios dalies nuostatas, kurios numato analogišką pretenzijos nagrinėjimo tvarką, t. y. kad „Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas“.

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, jog 2016-06-27 gavusi ieškovės pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, kuri, teismo vertinimu, net minimaliai su viešaisiais pirkimais susijusiam asmeniui tiek iš pavadinimo („Pretenzija“), tiek iš jos turinio turėjo būti suprantama, jog tai pretenzija dėl pirkimo sąlygų, o ne VPĮ 27 straipsnio ir/ar Pirkimo sąlygų 7.1 punkto tvarka pateiktas prašymas dėl paaiškinimų, - privalėjo stabdyti pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas. To atsakovei neatlikus, konstatuojama, jog ji pažeidė Konkurso sąlygų 12.6 punkto, Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 154 punkto ir VPĮ 94¹ straipsnio antrosios dalies nuostatas.

Teismas, konstatavęs šį pažeidimą, taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, jog tokia pretenzijos nagrinėjimo eiga nepažeidė ieškovės teisių. Visų pirma pažymėtina, jog viešieji pirkimai organizuojami ir vykdomi laikantis stadijų. Šiuo atveju atsakovė, dar net nepasibaigus terminui, per kurį privalo išnagrinėti pretenziją dėl pirkimo sąlygų, savo neveikimu sudarė sąlygas pasibaigti pasiūlymų pateikimo stadijai (baigėsi 2016-06-30). Tai reiškia, jog neatsakius į klausimą ar pirkimo sąlygos nepagrįstai riboja konkurenciją, buvo užkirstas kelias potencialiems pirkimo dalyviams pateikti pasiūlymus. Tai, kad ieškovė pateikė pasiūlymą (nors kaip ir pati aiškiai teigia, pasiūlymą pateikė tik dėl to, kad parodytų teisinį suinteresuotumą dėl vyksiančio pirkimo), nereiškia, jog pirkimo sąlygos turi būti laikomos neribojančiomis konkurencijos, nes atplėšus vokus su pasiūlymais bus vertinamos ne pirkimo sąlygos, o atliekamas tiekėjų kvalifikacijos ir paties pasiūlymo vertinimas. Antra, atplėšus vokus yra išviešinamos kainos. Todėl atsakovė prisiėmė riziką, kad dar nesibaigus ginčui dėl pirkimo sąlygų (o tai savo ruožtu reiškiant ir tai, jog neaišku ar jos bus panaikintos (pakeistos)), ji potencialiems konkurentams atskleidžia jų pasiūlytą kainą. Taigi šios aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovės teisės tokiais atsakovės veiksmais buvo pažeistos.

Tačiau pasisakant dėl ieškovės teisių gynimo (t. y. dėl pareikšto reikalavimo dėl 2016-07-01 atsakovės priimto sprendimo panaikinimo), pažymėtina, jog 2016-07-01 pranešimu įformintas sprendimas neužkirto kelio ieškovei į teisminę savo pažeistų teisių gynybą. Ieškovė tinkamai įvykdė įstatymo jei nustatytą pareigą laikytis išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atsakovė 2016-07-01 posėdyje išnagrinėjo ieškovės 2016-06-27 pretenziją ir su ja nesutiko. Ieškovė pareiškė ieškinį teismui dėl pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos) konkrečių punktų panaikinimo, kas reiškia, jog teismui net ir nustačius, jog 2016-07-01 atsakymas į pretenziją neteisėtas ir nepagrįstas, ginčas sprendimo priėmimui nėra grąžinamas į perkančiąją organizaciją, o nagrinėjamas iš esmės (CPK 423² str.). Todėl šiuo atveju tai reiškia, jog 2016-07-01 pranešimu įforminto atsakovės sprendimo, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija dėl Pirkimo sąlygų panaikinimo ir patikslinimo nereikia atskirai naikinti. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas dėl viešųjų pirkimų (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Dėl techninių specifikacijų sudarymo

Teismas nekvestionuoja atsakovės teisės įsigyti tą prekę, kurios jai reikia, tačiau pažymi, jog jai rengiant technines specifikacijas (toliau ir – TS), jas privalo formuluoti atsižvelgiant į VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų parengimo būdus bei būdų derinius, t. y. viešojo pirkimo objekto techninė specifikacija gali būti parengta: 1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; šiuo atveju kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (3 dalies 1 punktas); 2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (3 dalies 2 punktas); 3) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; 4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.

Iš pirkimo sąlygų 1.1. ir 2.1. punktų matyti, kad atsakovės siekiamas įsigyti objektas (prekė) yra apibūdintas kaip „skaitmeninė kino demonstravimo ir garso įranga, jos montavimo bei instaliavimo darbai“. Sąlygų 2.2 punkte nurodoma, jog „perkamų prekių asortimentas, savybės ir kiekiai nurodyti šių konkurso sąlygų 1 priede pateiktoje techninėje specifikacijoje“. Įvertinus pirkimo sąlygas bei jų 1 priedą (Technines specifikacijas) matyti, jog atsakovė nėra tiesiogiai ir aiškiai nurodžiusi koks būdas ar būdų derinys iš VPĮ 25 straipsnio trečioje dalyje nurodytųjų, pasirinktas rengiant techninę specifikaciją. Nors šalys aiškiai šiuo aspektu ginčo nekelia, tačiau iš bylos medžiagos suprantama, kad vis tik tarp jų byloje kyla ginčas ir šiuo aspektu, nes, ieškovės teigimu, planuojamai įsigyti įrangai, kuri skirtina demonstruoti kino filmams, keliami pertekliniai ir per aukšti reikalavimai, o atsakovė šiuos reikalavimus laiko ne per aukštais, kadangi nurodo, jog įsigyjama aparatūra bus naudojama rengiant koncertus ir kitus meninius renginius. Teismo manymu yra svarbu nustatyti TS rengimo būdus, kadangi tą padarius bus galima motyvuotai atsakyti į argumentus dėl perkamos aparatūros paskirties ir panaudojimo, o tuo pačiu ir TS reikalavimų adekvatumo pirkimo objektui.

Įvertinant tai, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos nėra laikomos turinčiomis dispozityvųjį pobūdį, teismas, spręsdamas kurį įstatyme numatytą TS rengimo būdą atsakovė pasirinko konstruodama TS pirkimo objektui, vertina Technines specifikacijas expressis verbis raiškoje, t. y. taip, kaip tiesiogiai ir aiškiai aprašė pati atsakovė. Tokiu būdu vertinant technines specifikacijas matosi, jog lentelės pirmame punkte nurodoma, jog siekiamas įsigyti „kino projektorius su integruotu kino media serveriu“, o taip pat lentelėje nurodyti konkretūs parametrai (pvz.: objektyvo parametrai; kseoninės lempos aprašymas; audio signalo išvestys; duomenų įkėlimo įvestys ir pan.). Tuo tarpu lentelės 11 punkte aprašant garso stiprintuvą, nenurodomi jokie jo funkciniai reikalavimai (pvz. kad būtų skirtas tik rodomų kino filmų įgarsinimo užtikrinimui), bet nurodomi konkretūs parametrai (pvz.: garso stiprintuvo klasė ir kanalų skaičius; galia; netiesioginių iškraipymų koeficientas; išeinančio signalo įtampos augimo garsas ir pan.).

Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ribas (t. y. ieškovei keliant reikalavimus tik dėl projektoriaus ir garso stiprintuvo) bei įvertinus šioje apimtyje TS charakteristikas daroma išvada, kad atsakovė techninę specifikaciją projektoriui parengė remdamasi dviejų būdų deriniu, t. y. apibūdindama jam funkcinius reikalavimus bei nustatydama pirkimo objektui bendrąsias technines specifikacijas – techninius parametrus (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 3 punktas), o garso stiprintuvui nustatydama tik bendrąsias technines specifikacijas (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nustatęs aukščiau paminėtus TS rengimo būdus teismas daro išvadą, kad projektorius perkamas ir gali būti naudojamas tik kino filmams rodyti. Tuo tarpu garso stiprintuvo techninėje specifikacijoje perkančiajai organizacijai aiškiai nenurodžius, jog jis skirtas tik rodomiems kino filmams įgarsinti, o tuo pačiu vertinant kartu su atsakovės tripliku pateiktus įrodymus apie ketinimus perdaryti kino teatrą į daugiafunkcinį centrą ir jame rengti koncertus – spręstina, kad atsakovė įrodė ir pagrindė poreikį pirkti tokių parametrų garso stiprintuvą, kuris tiktų ne vien tik demonstruojamų kino filmų garso užtikrinimui, bet leistų gauti ir aukštesnės kokybės garsą koncertams bei kitiems renginiams.

Tačiau svarbu akcentuoti ir tai, kad sudarant TS pagal VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 8 dalis). Šiuo atveju iš atsakovės sudarytų TS projektoriui ir garso stiprintuvui matyti, kad nei prie ieškovės ginčijamų, nei prie neginčijamų parametrų niekur nėra įstatyme nurodyto reikalavimo rašyti „arba lygiavertis“. Jau vien tokio, įstatyme aiškiai įtvirtinto, reikalavimo nenurodymas leidžia teismui pripažinti TS sąlygas neteisėtomis. Šiuo atveju, kaip neturintys reikšmės ginčo nagrinėjimui, atmetami atsakovės argumentai, kad ji neturi teisės atmesti pasiūlymo, jei dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Pažymėtina, jog atsakovė maišo VP stadijas, o tokiais argumentais dar ir bando peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Šioje byloje teismas vertina pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos) teisėtumą, o ne perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pastarajai vertinant tiekėjo pateiktus pasiūlymus. Ši stadija aplamai eina tik po to, kai įvertinami kvalifikaciniai tiekėjų reikalavimai. Nei kvalifikacinių tiekėjų reikalavimų, nei pasiūlymų vertinimo stadijos šiame pirkime dar nebuvo, o ir gali nebūti, jei pačios pirkimo sąlygos bus pripažintos neteisėtomis. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytą TS neatitikimą imperatyvioms VPĮ normoms, ir vadovaujantis nuoseklia bei nusistovėjusia teismų praktika, jog negali būti leidžiama, kad pirkimo sąlygos (tam tarpe ir TS) būtų neaiškios, netikslios ir dėl to galėtų būti įvairiai interpretuojamos – konstatuojama, jog pagal tokias TS pirkimas vykti negali, ir visiškai nesvarbu, kaip tiekėjo pasiūlymą vertintų perkančioji organizacija.

Dėl konkrečių TS sąlygų vertinimo

Nors ir teismui konstatavus, jog techninė specifikacija sudaryta netinkamai ir pirkimo vykdymas toliau negalimas, įstatymas vis tik įpareigoja teismą pasisakyti dėl visų pareikštų ieškinio reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.).

Vertinant konkrečias TS teismas pirmiausiai pasisako dėl įrodinėjimo naštos (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovei teigiant, kad TS sąlygos buvo sukonstruotos konkretaus gamintojo produktui ir yra ribojančios konkurenciją, jai tenka įrodinėjimo našta pagrįsti šias aplinkybes. Atsakovei tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog TS parametrai tinkami bent keliems prekių modeliams, t. y. įrodyti, jog jie nėra tiek aukšti ir specifiniai, kad apribotų konkurenciją.

Ieškovė, įrodinėdama aplinkybes pateikė rašytinį įrodymą - kino projektoriaus (modelis BARCO DP2K-15C) techninės charakteristikos aprašymą (ieškinio priedas I-21). Taip pat dublike nurodė, jog ginčija tik TS lentelės 1 punkte numatyto reikalavimo dalies „(2 x RJ45)“ nepagrįstą būtinybę. Todėl tik šioje dalyje TS ir vertinama. Analizuojant įrodymus matyti, kad ieškovės pateiktame projektoriaus aprašyme, be kitų reikalavimų garso kanalams numatytas parametras „(2 x RJ45)“. Atsakovė savo atsiliepime ir triplike teigia, jog „RJ45“ tai jungties tipas, kuris plačiai naudojamas profesionalioje kino įrangoje, daugelis kino įrangos gamintojų jau daugelį metų naudoja būtent šį jungčių tipą skaitmeninio audio signalų išvestims. Tačiau tai teigdama, nepateikia įrodymų, kokie gi projektorių konkretūs modeliai atitiktų ir šį parametrą, o priešingai- savo dokumentuose aiškina tik apie tai, kad galima naudoti perėjimus iš D-Sub į RJ-45 tipo jungtis, kurie labai dažnai naudojami tokiais atvejais, nes tai leidžia sujungti media bloką bei audio procesorių CAT 5 tipo kabeliu. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė net nebandė įrodinėti kitų modelių atitikimo tokiai TS sąlygai, o įrodinėja tik galimumą naudoti perėjimus tarp jungčių. Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos pagrįsti, jog TS specifikacija dėl parametro „(2 x RJ45)“ atitiktų ir kitų gamintojų projektorių modelius, todėl vertinama kaip itin specifinė, pritaikyta konkrečiam modeliui ir ribojanti konkurenciją.

Ieškovė taip pat ginčija TS parametrą, numatantį reikalavimą, jog duomenų įkėlimo įvestys ne mažiau kaip 2 x RJ45 (GbE), 2 x USB 3.0, 1 x USB 2.0. Būtent toks parametras yra nurodytas ir BARCO DP2K-15C projektoriaus techninėje charakteristikoje. Atsakovė, siekdama paneigti tokios TS sąlygos pritaikymą tik ieškovės nurodytam projektoriui, teigia, jog 2 x USB 3.0 išvestys yra naudojamos daugelio media blokų gamintojų (Barco ICMP (Alchemy), NEC NP-90MS02, USL CMS-2200, Dolby IMS2000). Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė priedą Nr. 2, kuriame yra prietaiso Dolby IMS2000 aprašymas. Teismui išanalizavus šį įrodymą matyti, jog jo charakteristikose nurodoma, jog jame yra viena USB 2.0 ir dvi USB 3.0 jungtys. Todėl daroma išvada, kad ieškovė neįrodė, kad šie TS parametrai pritaikyti tik išimtinai vienam Barko gamintojo gaminiui. Tačiau ši sąlyga negali būti palikta galioti, nes prie jos nenurodytas aukščiau sprendime aptartas parametras dėl lygiavertiškumo. Taip pat sprendžiant ginčą dėl šio parametro bei vertinant šalių pateiktus įrodymus (kino demonstruotojų raštus dėl duomenų laikmenų) pažymėtina, kad parametro lygiavertiškumas neturėtų būti prioritetiškai vertinamas atsižvelgiant vien į tai, kokiuose išoriniuose diskuose ir su kokia jungtimi filmus pateikia jų platintojai. Lygiavertiškumas nustatomas atsižvelgiant į įvairius kokybę liudijančius dokumentus, nesuinteresuotų asmenų pateiktas mokslines išvadas, ekspertizės aktus ir pan. Taigi šioje dalyje ieškinio reikalavimas tuo aspektu, kad jis pritaikytas tik vienam konkrečiam gaminiui ir tuo apribojantis konkurenciją, laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Dėl garso stiprintuvo

Aukščiau sprendime jau konstatuota, jog atsakovė įrodė ir pagrindė poreikį pirkti tokių parametrų garso stiprintuvą, kuris tiktų ne vien tik demonstruojamų kino filmų garso užtikrinimui, bet leistų gauti ir aukštesnės kokybės garsą koncertams bei kitiems renginiams. Taip pat dėl stiprintuvo ieškovė nenurodo, jog jis būtų pritaikytas konkretaus gamintojo produktui, todėl teismas pasisako tik dėl dviejų ieškovės ginčijamų TS parametrų.

Pasisakydamas dėl ginčijamo parametro „garso stiprintuvas H klasės ne mažiau dviejų kanalų“ teismas sprendžia, kad ši sąlyga sukonstruota taip, kad būtų galima pateikti tik konkrečios klasės (t. y. „H“) stiprintuvą. Jokios lygiavertės alternatyvos nenurodyta, kas rodo ne tik sąlygos neteisėtumą, bet ir nelogiškumą, nes ieškovei siekiant įsigyti aukštos klasės stiprintuvą, potencialus tiekėjas negalėtų pateikti net aukštesnės nei „H“ klasės ir tuo pačiu geresnių parametrų stiprintuvo. Taip pat neatmestina, kad viso pasaulio stiprintuvų gamintojai juos būtų suklasifikavę į vieną vieningą klasių specifikaciją. Todėl vėlgi ieškovė atsidurtų aklavietėje, numatydama tik konkrečią klasę, bet plačiau nenurodydama (neaprašydama) Europos ar nacionalinio standarto ar techninio liudijimo, kad būtų galima pateikti lygiavertę prekę. Taip pat, kaip jau minėta, teismo vertinimu, neturi būti užkirstas kelias ir tuo apribota konkurencija pateikti ir aukštesnės klasės stiprintuvą, šiuo atveju TS nurodant tokią galimybę. Taigi, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ši sąlyga laikoma suformuluota netinkamai ir tuo ribojanti konkurenciją, kas leidžia pripažinti ją neteisėta.

Pasisakant dėl ieškovės ginčijamos TS „išeinančio signalo įtampos augimo greitis ne mažiau 30 V/?s“ pažymėtina, jog šią sąlygą ieškovė ginčija nurodydama, kad toks parametras per aukštas, ir išimtinai sieja su filmų demonstravimu, pvz. teigdama apie turinio augimo greitį, jį dekoduojant iš Dolby skaitmeninio formato į analoginį, ir dėl to nurodant, jog 12 V/?s pakaks. Tačiau sprendime jau aptarta, kad atsakovė įrodė, jog stiprintuvas jai reikalingas ne vien tik kino filmų rodymui, o pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat pripažįsta, kad aukštesnis įtampos augimo greitis reikalingas koncerto salėse, kur garsas yra analoginis ir jo kitimo greitis didelis. Atsakovės teiginių, kad salė bus naudojama koncertams, ieškovė nepaneigė, todėl nėra pagrindo pripažinti šią sąlyga pertekline ir ribojančia konkurenciją.

Dėl pirkimo (ne)sujungimo

Nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas teismas vertina pirkimą ir VPĮ 3 straipsnyje nurodytų principų aspektu. Kaip matyti iš TS formavimo būdų bei pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose ir juos pagrindžiančiuose įrodymuose esančių aplinkybių, kino projektorius ir garso stiprintuvas gali būti įsigyjami atskirai. Tačiau atsakovė nurodė, jog pirkimas dalimis neskaidomas, nors visiškai akivaizdu, kad prekės gali būti tiek įsigyjamos, tiek naudojamos atskirai (pvz. koncerto metu bus naudojamas tik stiprintuvas).

Teismas pažymi, jog nors nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose atsakovei nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad ji šioje srityje turi visišką diskreciją, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną jau savaime riboja tiekėjų varžymąsi. Jeigu šios dalys (projektorius ir stiprintuvas) būtų nesujungtos, tiekėjų galbūt galėtų būti dar daugiau, ir tai lemtų tiek žemesnių kainų pasiūlą, tiek racionalesnį lėšų panaudojimą. Aišku nereiškia, kad atsakovė aplamai neturi teisės į vieną dalį sujungti kelių prekių pirkimo, tačiau tai turi būti pagrįsta tiek svarbiomis priežastimis, tiek įrodoma, jog šis sprendimas vienintelis galimas bei būtinas, ir negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis. Tokių aplinkybių atsakovė aplamai neįrodinėjo, o priešingai- teigė apie aukštų parametrų stiprintuvo panaudojimą koncertams ir/ar kitai, su kino demonstravimu nesusijusiai, veiklai.

Todėl ieškinyje ieškovei keliant abejones dėl VPĮ įtvirtintų principų pažeidimo vykdant šį pirkimą, aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškinio ribose ginčijamos pirkimo sąlygos (dėl TS lentelės 1 ir 11 punkte nurodyto kino projektoriaus ir stiprintuvo pirkimo neišskaidant jų į atskiras dalis) pripažįstamos neteisėtomis, kaip ribojančios konkurenciją ir diskriminuojančios kitus tiekėjus (VPĮ 25 str. 2 d.).

Dėl procesinės bylos baigties ir paskelbto pirkimo tolimesnio vykdymo

Nagrinėdama bylą teismas pripažino atsakovės veiksmų neteisėtumą nagrinėjant pretenziją ir nestabdant pirkimo procedūrų, taip pat TS neteisėtumą tiek tuo aspektu, jog jos suformuluotos pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas bei principus, tiek dėl vienos iš jų specifiškumo pritaikant konkrečiam modeliui ir taip ribojant konkurenciją. Tačiau teismas nelaikė pagrįstais ir įrodytais ieškovės reikalavimus dėl TS: „2 x USB 3.0, 1 x USB 2.0“ specifiškumo pritaikant konkrečiai prekei, bei dėl TS lentelės 11 punkte abiejų ginčijamų sąlygų dėl garso stiprintuvo.

Nustatytų TS neteisėtumai, kurie išdėstyti sprendimo aprašomojoje dalyje (ir atskirai į rezoliucinę dalį nebus perkėlinėjami, nes teismo sprendimas laikomas vientisu dokumentu), leidžia daryti išvadą, jog pirkimas toliau vykti negali, kadangi pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kaip jau minėta aukščiau, dalis pirkimo (techninės specifikacijos) sąlygų yra pripažintos neteisėtomis, o pirkimas nėra skaidomas į dalis. Todėl tenkinant ieškinio reikalavimą atsakovės vykdomas „Skaitmeninės kino demonstravimo ir garso įrangos, jos montavimo ir instaliavimo darbų pirkimas“ supaprastinto atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 175760) visa apimtimi nutraukiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė laikoma bylą laimėjusia šalimi, tačiau nėra pagrindo teigti, jog jos ieškinys yra patenkintas visiškai, kadangi nebuvo patenkinti visi jos reikalavimai ginčijamas TS sąlygas pripažinti neteisėtomis. Atsižvelgiant į tai, kad pripažinti pagrįstais esminiai ieškinio reikalavimai dėl atsakovės pažeidimų nagrinėjant pretenziją ir dėl viešojo pirkimo nutraukimo; tai pat dėl vienos iš pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėta iš esmės konstatavus, jog ji pritaikyta vienai konkrečiai prekei; bei nustačius, jog pirkimo sąlygos sukonstruotos kaip ribojančios konkurenciją ir diskriminuojančios kitus tiekėjus – laikytina, jog ieškinys tenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcija, laikant jog 70% reikalavimų buvo patenkinta, o 30% atmesta. Tai atitiks ir protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Ieškovė pateikė įrodymus, jog ji šioje byloje patyrė 1580,28 Eur išlaidų, susidedančių iš 217 Eur žyminio mokesčio (CBP-27821) ir 1363,28 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-34644). Atsakovė pateikė įrodymus, jog ji patyrė 1350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-29576; DOK-31662; DOK-33969; CBP-34942).

Byla laikytina didelės apimties, sudėtinga, reikalaujanti ne tik teisinių bet ir specifinių (techninių) žinių, todėl teismas spendžia, jog abiejų šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neatsižvelgiant į Rekomendacijoje numatytus jų dydžius. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1580,28 Eur x 70 % = 1106,20 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteistina 1350 Eur x 30% = 405 Eur. Šios išlaidos vienarūšės, todėl įskaitytinos tarpusavyje ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1106,20 – 405 = 701,20 Eur (CPK 93 str., 98 str.). Nepagrįstas atsakovės atstovės argumentas, jog ieškovei bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, nes ne ji pati jas patyrė, ir nežinia kokiu pagrindu. Iš teismui pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ieškovės akcininkė yra ATEA Baltic, UAB (DOK-37778). Taip pat teismui pateikta ieškovės ir jos akcininkės sudaryta Sutartis Nr. ATBA-PRSP-2015MF, iš kurios matyti, jog būtent akcininkė teisines paslaugas perka iš specializuotų bendrovių (DOK-37992). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovei teisinės paslaugos buvo suteiktos, o už jas ieškovės akcininkė advokatų kontorai atsiskaitė. Todėl esant tokiems įrodymams, teismas neturi pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovei, nors jas apmokėjo jos akcininkė. Tai neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai (žr. pvz. 2015-04-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-256-684/2015 ir kt.).

Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2016 m. liepos 27 d. nutartimi buvo nutarta sustabdyti atsakovės - biudžetinės įstaigos Kauno kino centro „Romuva“ supaprastinto atviro konkurso Skaitmeninės kino demonstravimo ir garso įrangos, jos montavimo ir instaliavimo darbų pirkimą (pirkimo Nr. 175760) ir uždrausti sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta - stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šios laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus jos panaikinamos, nes šios kategorijos teismo sprendimas priskirtinas priverstinio vykdymo nereikalaujančių sprendimų kategorijai. Tai reiškia, kad jam įsiteisėjus, jis savaime sukelia teisines pasekmes. Teismo sprendimu konstatuota, jog atsakovės viešasis pirkimas Nr. 175760 nutraukiamas, nes nustatytas pirkimo sąlygų neteisėtumas. Todėl tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas netenka prasmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovės biudžetinės įstaigos Kauno kino centro „Romuva“ (j.a.k. 132082597) vykdomą supaprastintą atvirą konkursą „Skaitmeninės kino demonstravimo ir garso įrangos, jos montavimo ir instaliavimo darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 175760) nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prezentacijų spektras“ (j.a.k. 122588443) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Kauno kino centro „Romuva“ (j.a.k. 132082597) 701,20 Eur (septynis šimtus vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.