Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio tvarka buvo informuotas apie civilinės bylos iškėlimą ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 30-425 nuostatas ieškovui pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančius butus ir rinkti iš nuomininkų nuomos mokestį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-13 įsakymu Nr. 30-67, išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012-01-30 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovas pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1271, kurios pagrindu nuomininkui buvo suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas naudojosi savivaldybės gyvenamąja patalpa nuomininko teisėmis, todėl turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, mokėti mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.72 straipsnio 2 dalis). 2015-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4832-599/2015 ieškovo ieškinį tenkino priimdamas sprendimą nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakovu iš iškeldinti jį iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iškeldinimas dar neįvykdytas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.583 straipsnį ir 6.584 straipsnį, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Atsakovas naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir už tai jam buvo skaičiuojamas nuomos mokestis (CK 6.576 straipsnis). Atsakovas laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-02-29 nemokėjo už patalpos nuomą, todėl susidarė 341,29 Eur skola. Remiantis sutarties 35. Punktu, ieškovas priskaičiavo 27,74 Eur delspinigių už vėlavimą mokėti nuomos mokestį. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė prievolės, konstatuotina, jog ieškovas turėjo pagrindą priskaičiuoti sutartyje numatyto dydžio delspinigius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 27,74 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71 str., 6.73 str., 6.258 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas padengė skolą už nuomą, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 341,29 Eur nuomos mokestį ir 27,74 Eur delspinigius.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Taip pat iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,74 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 341,29 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną Eur 29 ct) skolos už gyvenamosios patalpos nuomą, 27,74 Eur (dvidešimt septynis Eur 74 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (369,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j.a.k. 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.