Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2022-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-400-1178/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-29
Bylos Nr.
e1-400-1178/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22441-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Jasmontienė
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-400-1178/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22441-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. balandžio 11 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 34 MGL dydžio bauda,

2) 2018 m. lapkričio 9 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal 281 straipsnio 7 dalį 58 MGL dydžio bauda,

3) 2019 m. gegužės 6 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bausmė pakeista – skirta 90 parų arešto, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y.:

2022 m. birželio 17 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė du kartus sugyventinei J. R. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą;

2022 m. birželio 18 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia - kumščiu sudavė tris kartus sugyventinei J. R. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats R. V., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad smurtavo prieš sugyventinę J. R., tačiau tai nebuvo namuose pas Ž. P., adresu (duomenys neskelbtini) ir ne tomis dienomis, kurios nurodytos įtarime. Smurto prieš sugyventinę faktą pripažino visiškai. Parodė, kad su J. R. sugyventiniai yra 4 metai. Gyvena bute, kuris priklauso J.. Su J. vaikų neturi, nėra susituokę, gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį, jis išlaiko šeimą. Jis gyvena užsienyje, dažniausiai būna išvykęs kelis mėnesius, grįžęs paatostogauja ir vėl išvažiuoja. Su J. gėrė alkoholį penktadienį, t. y. 2022 m. birželio 17 d., buvo abu girti, apie 22 val. su ja susipyko ir tada jis jai sudavė du kartus į galvą. Dėl ko susipyko, neatsimena, žino, kad kilo barnis, po ko jis jai sudavė į galvą. Kitas smurtas buvo 2022 m. birželio 18 d., šeštadienį, taip pat buvo namuose, būdami abu neblaivūs vėl susipyko ir jis tada vėl sudavė kumščiu į galvą. Kiek tiksliai kartų sudavė ir pirmą, ir antrą kartą, jis nežino, neskaičiavo, bet gali būti tiek, kiek yra nurodyta įtarime. Atsimena, lygtai penktadienį J. buvo pasiėmusi peilį, jis ėmė už peilio ir susipjaustė ranką nežymiai. 2022 m. birželio 20 d. vėl susipyko su J. ir tada jis jau nebenorėdamas jos mušti, paskambino policijos pareigūnams, J. nemušė, gali būti, kad pastūmė ir tiek. J. jis atsiprašė, ji jam atleido, su ja susitaikė. Žada daugiau nesmurtauti. Dėl to, kad J. laikant peilį, už jo ėmė ir įsipjovė nežymiai į ranką yra kaltas pats, niekam pretenzijų dėl to neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš 2022 m. birželio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. V. būdamas neblaivus kumščiu sudavė J. R.į galvos sritį, taip sukėlė fizinį skausmą. Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantis vieno kambario butas, ant virtuvinės spintelės stalviršio yra rudos spalvos peilis, kuris paimamas.

Iš tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusioji J. R. nurodė, kad R. V. taip pat prieš ją smurtavo 2022 m. birželio 18 d., apie 22 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu – jis tyčia kumščiu sudavė du kartus sugyventinei J. R. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.

Iš 2022 m. birželio 20 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad apžiūrėta J. R., kurios galvos srityje ir kairės pusės paakyje, kairės pusės kaklo susidariusios kraujosruvos, kairėje galvos pusėje matosi gumbas.

Nukentėjusioji J. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patikslino pirmiau savo nurodytas aplinkybes ir parodė, kad iš tiesų abu įvykiai vyko jos namuose. Buvo nuėjusi su R. pas Ž. P., tačiau R. ten nesmurtavo. 2022 m. birželio 17 d., apie 22 val. namuose, kai susipyko su R., abu buvo neblaivūs ir jis jai tada sudavė du kartus kumščiu į galvos sritį. Jai labai skaudėjo, yra galvoje kraujosruva ir guzas. Tada į policiją nesikreipė. Po to, kitą dieną, t. y. 2022 m. birželio 18 d., irgi apie 22 val., būdami neblaivūs su R. susipyko ir jis jai tada sudavė gal tris smūgius į galvos sritį, taip pat jai skaudėjo. Tą vakarą taip pat nekvietė policijos, nes manė, kad išsispręs viską tarpusavyje. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kai atsikėlusi naktį vėl su R. susipyko, R. pats paskambino į policiją. Tą naktį R. jos nemušė. Kai atvažiavo policija ir pamatė ją visą mėlyną, ji papasakojo apie R. smurtą, dėl to buvo pradėta byla, o R. buvo sulaikytas. Pas ekspertą nevyks, į gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips. R. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų jam nebeturi. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, neprieštarauja, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. birželio 20 d., 2.40 val. J. R. nustatytas 1,41 promilės neblaivumas, 2022 m. birželio 20 d., 2.44 val. R. V. nustatytas 3,95 promilių neblaivumas.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytas nusikalstamas veikas, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę J. R., tai yra, 2022 m. birželio 17 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė du kartus sugyventinei J. R. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą. Taip pat 2022 m. birželio 18 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia - kumščiu sudavė tris kartus sugyventinei J. R. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti atsakomybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkina ir tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis R. V. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadijas (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę: praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba. R. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokuroro siūlomą subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto (po 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto už kiekvieną nusikalstamą veiką) (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja galimybė taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti arešto bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. V. 2019 m. gegužės 6 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bausmė pakeista – skirta 90 parų arešto, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo, laisvės apribojimo pakeitimas areštu negali būti tapatinamas su pirmesniu asmens nuteisimu arešto bausme, todėl spręstina, kad R. V. šiuo atveju laikomas pirmą kartą teisiamu arešto bausme (2021 m. lapkričio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

Atkreiptinas dėmesys, kad, be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismo vertinimu, baudžiamojoje bylos surinktų ir šiame baudžiamajame įsakyme paminėtų duomenų visuma suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, todėl remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant R. V. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant per visą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taip pat įpareigojant 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktai).

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2022 m. birželio 20 d. 02 val. 40 min. iki 2022 m. birželio 20 d., 15 val. 43 min., t. y. viena para, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. V. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

R. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹ straipsniu, 65 straipsniu, 66 straipsniu, 72² straipsniu, 75 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. birželio 17 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. birželio 18 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. V. paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant R. V. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant per visą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., taip pat įpareigoti 3 (tris) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti R. V. laikinojo sulaikymo laiką – nuo 2022 m. birželio 20 d. 02 val. 40 min. iki 2022 m. birželio 20 d., 15 val. 43 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurga Jasmontienė