Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.20.12; 2.3.6.4.5; 2.3.6.7

2023 m. kovo 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, romas, vedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu - (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), teistas: 16 kartų (paskutiniai kartai):

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. K. į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. bei bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį.

2020 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimas. 2021 m. gegužės 14 d. lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2022 m. kovo 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2022 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, paskirtos bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. liepos 29 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmime) išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. liepos 29 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmės pradžia 2022 m. gegužės 10 d., bausmės pabaiga 2023 m. gegužės 10 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atvirosios kolonijos nuteistųjų ir nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, dienotvarkių patvirtinimo“, pagal kurią nustatyta dienotvarkė darbo dienomis apsipirkti nuo 13.00 val. iki 15.00 val. ir būdamas pasirašytinai supažindintas su nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų elgesio taisyklėmis, 2022 m. gruodžio 20 d. apie 13.11 val. išleistas į parduotuvę (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje apsipirkti be palydos, be svarbios priežasties pasišalino ir nustatytu laiku iki 15 val. negrįžo į įkalinimo vietą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad atlieka bausmę laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną apie 13.11 val. jis buvo išleistas į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje apsipirkti be palydos, iš kurios nustatytu laiku jis turėjo sugrįžti į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Tačiau nustatytu laiku jis negrįžo į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Kaltinamojo V. K. paaiškinimu, tuo metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu jų nevartoja, nes gydosi nuo priklausomybės ligų. Jam yra gėda prieš motiną, vaikus dėl tokio savo poelgio. Nežino kas jam tuo metu užėjo. Nuoširdžiai gailisi padaręs šią inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 242 straipsnis) (b. l. 138).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. K. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

2023 m. vasario 8 d. nutraukta įtariamojo V. K. paieška, ryšium su jo suradimu 2023 m. vasario 7 d. (b. l. 55, 56).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) praėjimo registro matyti (nustatyta), kad V. K. 2022 m. gruodžio 20 d. 13:11:20 val. buvo išleistas į parduotuvę, iš kurios turėjo grįžti iki 15.00 val. (b. l. 34).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės pagal BK 242 straipsnį pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas trunkamasis ir įtakos kiek valandų jis negrįžo į įkalinimo įstaigą, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės J. P. 2013 m. sausio 2 d. nutarimu paskelbta įtariamojo V. K. paieška (paieškos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 41-42, 43, 44, 45).

Tai parodo, kad kaltinamasis V. K. suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 242 straipsnyje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. K. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis V. K. yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 77-95), baustas už padarytus administracinius nusižengimus (b. l. 73-75). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) administracijos V. K. charakterizuojamas neigiamai, kadangi atlikdamas bausmę jis padarė du administracinius nusižengimus, vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos reikalavimus už kurį buvo paskirta drausminė nuobauda (pareikštas papeikimas) (b. l. 108-109, b. l. 110 pažyma apie nuteistojo padarytus pažeidimus). VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro duomenimis V. K. nebuvo ambulatoriškai konsultuotas psichiatro, įstaiga neturi duomenų apie priklausomybes narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms (b. l. 105).

V. K. šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 242 straipsnis) padarė teistumui neišnykus, neatlikęs nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tai rodo, kad jis yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, nedaro tinkamų išdavų. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam V. K. skirtina BK 242 sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant kiek didesnio dydžio bausmę nei BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimumas. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Skiriant kaltinamajam subendrintą bausmę, taikytinos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,2 dalių nuostatos (visišką bausmių sudėjimą), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kuri 2023 m. kovo 22 d. sudaro - 1 mėnesį 18 dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Byloje V. K. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Nors jis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 242 straipsnis), tačiau pastarojo bausmės pabaiga 2023 m. gegužės 10 d., todėl kaltinamajam tikslinga skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis V. K. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kas tik patvirtina, kad efektyviai kaltinamojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą ar pajamas byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad kaltinamojo V. K. buvimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje metu turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti - 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo – pridėti 2022 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 1 (vieną) mėnesį 18 (aštuoniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo, ir paskirti V. K. subendrintą bausmę – 5 (penkis) mėnesius ir 18 (aštuoniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. kovo 22 d.

V. K. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir jį suimti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš V. K. nepriteisti.

Skubiai vykdyti nuosprendį dalyje dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo V. K. ir jį suimti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o V. K. terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.