Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. N. , P. N. , o taip pat nepilnamečių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių E. K. bei S. K. atstovės pagal įstatymą apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria

A. K. pripažintas padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių D. N. , L. N. , P. N. , I.K. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

A. K. priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pripažino įrodytu, kad A. K. 2005 m. sausio 2 d., apie 5 val.30 min., Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) esančio namo virtuvėje ir kieme, dukterų S. K. , E. K. ir I.K. akivaizdoje, ne mažiau kaip septynis kartus dūrė peiliu savo žmonai N. K. , padarydamas jai durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos priekyje su širdaplėvės, širdies ir kairio plaučio sužalojimu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstoje, nugaroje, kairės pažasties apatiniame krašte, pilvo sienelėje ir kairiame dilbyje, t.y. nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat sudavė ne mažiau negu du smūgius į veidą, po vieną smūgį į kairę plaštaką, kairį dilbį ir kairį riešą, padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą smakro kairėje pusėje, kraujosruvą kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje ir nubrozdinimus kairio dilbio ir kairio riešo ištiesiamuosiuose paviršiuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl padarytų krūtinės ląstos durtinių – pjautinių žaizdų su širdaplėvės, širdies ir kairio plaučio sužalojimu, išsivysčius širdies tamponadai krauju, kraujo ir oro susikaupimo kairėje pleuros ertmėje bei išsivysčius hemoraginiam šokui 2005 m. sausio 2 d., 8 val.30 min., nukentėjusioji ligoninėje mirė. Tokiu būdu A. K. nužudė N. K. .

Teisminio nagrinėjimo metu, gavus dviejų teismo psichiatrinių ekspertizių išvadas, buvo nustatyta, kad nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. K. padarė būdamas nepakaltinamas. Todėl teismas nepriėmė jo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio, o taikė A. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Nuosprendyje nurodoma, kad nepakaltinamo asmens padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso normos nenumato. Todėl ta pačia nutartimi teismas prokuroro ir nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus, o taip pat panaikino A. K. turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl jos pareikšto civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu ir dėl A. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo. Ji labai pergyvena dėl savo nužudytos sesers ir dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl jai buvo padaryta didžiulė moralinė žala. Be to, po sesers nužudymo pas ją liko gyventi dvi sesers nepilnametės dukros. Dabar sesers vaikus išlaiko ji. Abi nužudytosios sesers dukros liko našlaitėmis, dėl A. K. kaltės patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus. Ir jos pačios, ir vaikų patirti dvasiniai sukrėtimai bei depresija pakenkė ir jų sveikatai. Nors po sesers nužudymo iš A. K. teismas priteisė po 150 Lt kas mėnesį jo dukrų išlaikymui, tačiau jokių pinigų iki šiol vaikai negavo. Jos nuomone, priimtąja nutartimi teismas privalėjo civilinius ieškinius išspręsti. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo tarpu CK 6.268 str. 2 d. nurodoma, kad jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Iš byloje esančių dokumentų ir areštuoto turto sąrašo matosi, kad A. K. turi turto. Todėl ji prašo teismo nutartį pakeisti. Panaikinti jos dalį dėl A. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ir jos civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu. Taip pat prašo jos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti jai iš A. K. 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių E. K. bei S. K. atstovė pagal įstatymą D. N. kitame apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius nesutikimo su teismo nutartimi argumentus. Nurodo, kad ji buvo paskirta nužudytos savo sesers nepilnamečių dukrų E. bei S.K. globėja ir vaikams priklausančio turto administratore. Po sesers nužudymo jos vaikai gyvena pas ją, ji juos išlaiko ir leidžia į mokyklą. Vaikai labai pergyvena netekę motinos, jiems buvo padaryta didžiulė moralinė žala. Nors iš A. K. buvo priteista po 150 Lt per mėnesį vaikų išlaikymui, jokių pinigų vaikai iki šiol negavo, tuo tarpu iš bylos dokumentų matosi, kad A. K. turi turto.

Kaip ir pirmajame apeliaciniam skunde, apeliantė vėl nurodo, kad teismas be pagrindo neišsprendė pareikštų civilinių ieškinių klausimo ir panaikino laikiną A. K. nuosavybės teisės apribojimą. Jos nuomone, pareikštus ieškinius teismas privalėjo patenkinti vadovaujantis jau nurodytais CK 6.250 ir 6.268 straipsniais. Ji prašo teismo nutarties dalį dėl A. K. laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ir civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepilnamečiams nužudytosios dukroms palikimo nenagrinėtu panaikinti. Prašo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. K. nepilnametėms E. K. ir S. K. kiekvienai po 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė P. N. apeliaciniame skunde prašo priteisti jai 5613,87 Lt turtinės bei 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsikirtimuose į paduotus apeliacinius skundus asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. K. nurodo, kad su šiais skundais nesutinka ir prašo jų nenagrinėti.

Teismo posėdyje ir prokurorė, ir A. K. gynėja prašo visus apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Iš bylos matosi, kad teismo nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis A. K. tikrai nužudė savo žmoną N. K. . Tačiau šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p., jis padarė būdamas nepakaltinamas. Dviejų atliktų stacionarinių teismo psichiatrinių ekspertizių išvadose nurodoma, kad ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, ir šiuo metu A. K. sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo ir dabar negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šio psichikos sutrikimo A. K. yra socialiai pavojingas ir jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Teismas A. K. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl šios nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo abejonių nekyla ir tai neginčijama paduotuose apeliaciniuose skunduose. Juose nesutinkama tik su teismo nutarties dalimi dėl pareikštų civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais ir dėl A. K. paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo. Kolegija šiuos skundus atmeta kaip nepagrįstus, nes ir paminėtus klausimus teismas išsprendė teisingai.

Iš bylos matosi, kad A. K. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nužudytosios N. K. motina P. N. , seserys L. ir D. N. bei dukra I. K. . D. N. pareiškė ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnametėms nužudytosios dukroms E. bei S. K. . P. N. ieškinį A. K. pareiškė dar ir dėl turtinės žalos atlyginimo, o prokuroras pareiškė ieškinį dėl N. K. gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai. Visus pareikštus civilinius ieškinius teismas pagrįstai paliko nenagrinėtus.

Nėra jokių abejonių, kad dėl N. K. nužudymo jos giminės ir artimieji patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus ir akivaizdu, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala. Laidojimo išlaidų turėjusiai P. N. padaryta ir turtinė žala. Tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas išspręsti pareikštų civilinių ieškinių klausimo negalėjo, nes tokios galimybės nenumato BPK normos. Žalos, padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Pagal BPK 109 str. nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamojo nusikalstama veika. Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių (nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas). A. K. teismui priimant sprendimą jo atžvilgiu nebuvo kaltinamasis, o šiuo metu nėra nuteistasis, jo atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo tarpu pagal BPK 115 str. nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas nuosprendį. Apeliaciniuose skunduose paminėto CK 6.250 str. 2 d. tikrai nurodoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.268 str. 1 d. nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Tačiau to paties CK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. Tai reiškia, kad žalos atlyginimas gali būti priteistas ir iš nepakaltinamo asmens. Tačiau to negalėjo padaryti teismas baudžiamojo proceso metu. Padėties nekeičia ir jau paminėto CK 250 str. 2 d. nuostata apie žalos atlyginimą ,,visais atvejais“. Civiliniame kodekse yra išdėstytos materialinės teisės normos, užtikrinančios pačią teisę į žalos atlyginimą. Tuo tarpu tos teisės realizavimo tvarką nustato procesiniai įstatymai. Kaip jau buvo minėta, BPK normos galimybės priteisti žalos atlyginimą iš nepakaltinamo asmens nenumato ir tai įmanoma padaryti tik civilinio proceso tvarka. Todėl teismas pagrįstai visus pareikštus civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Tai nereiškia, kad nukentėjusieji šioje byloje neturi teisės pareikšti ieškinių A. K. ir priimta teismo nutartis tam neužkerta kelio. Pačioje teismo nutartyje teisingai nurodyta, kas šiuo atveju civiliniai ieškiniai A. K. gali būti nagrinėjami būtent civilinio proceso tvarka. Kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą CPK tvarka yra nukentėjusiųjų šioje byloje teisė.

Iš bylos taip pat matyti, kad 2005 m. sausio 27 d. nutarimu prokuroras laikinai apribojo A. K. nuosavybės teisę į jo turtą: du automobilius, jo nekilnojamąjį turtą, taip pat pas jį paimtus pinigus. Priimdamas nutartį teismas šį apribojimą panaikino irgi pagrįstai. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri pagal BPK 151 str. nuostatas gali būti skiriama tik įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui ar asmenims. Priimant nutarimą laikinai apriboti A. K. nuosavybės teisę šis asmuo iš tikrųjų buvo įtariamuoju, o duomenys apie jo psichikos būklę ir kitokį procesinį statusą paaiškėjo tik teisminio nagrinėjimo metu. Nustatęs, kad A. K. atėmė gyvybę kitam asmeniui būdamas nepakaltinamas ir jau dėl išdėstytų priežasčių pagrįstai palikęs pareikštus civilinius ieškinius BPK tvarka nenagrinėtus, teismas šiuo atveju privalėjo panaikinti ir A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Paliktas galioti šis apribojimas negalėjo būti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, BPK 151 str. 6 d. yra nustatyti griežti šios priemonės taikymo terminai. Be to, kaip jau minėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra baudžiamojo proceso prievartos priemonė. Bylą A. K. atžvilgiu išnagrinėjus ir pritaikius jo atžvilgiu priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nutartimi privalėjo išspręsti ir procesinių prievartos priemonių taikymo klausimą. A. K. baudžiamojoje byloje negalint būti civiliniu atsakovu, laikiną jo nuosavybės teisės apribojimą teismas privalėjo panaikinti. Kaip jau minėta, nukentėjusieji šioje byloje asmenys turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Siekiant tokius ieškinius užtikrinti, teismas galėtų A. K. iš naujo taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, numatytas civilinio proceso kodekse.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. N. , P. N. , o taip pat nepilnamečių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių E. K. bei S. K. atstovės pagal įstatymą apeliacinius skundus atmesti.