Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, Laimutės Sankauskaitės ( pranešėjos), Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Max & Partners“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1784-811/2010 pagal ieškovo UAB „Max & Partners“ ieškinį atsakovui UAB „Beržūna “ dėl skolos, palūkanų priteismo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kadangi atsakovas su ieškovu neatsiskaitė sutartyje nustatytais terminais, ieškovas laiko atsakovą pažeidusiu sutartinę prievolę ir prašo priteisti visą įsiskolinimą ir 6 % metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.201 str. 1 d., 2 d. 6.37 str. 2 d.).

Sutartyje nurodyta, kad šalis, norinti nutraukti sutartį, privalo kitai šaliai prieš tris mėnesius įteikti raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą, o visi pranešimų terminai pradedami skaičiuoti nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos (susitarimo 5.1. p) Teismas sprendė, kad šia sutarties sąlyga buvo aptarta sutartį sudarančių šalių valia, ji neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, šalys turi teisę laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. ir CK 6.189 str. 1 d.).

Atsakovas paštu 2009 m. rugsėjo mėn. pranešė ieškovui apie ketinimą nutraukti sutartį, apie tai paskelbė ir viešai 2009-09-30 dienraštyje „Respublika“ (b.l. 63-64, 120). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir ieškovas, nurodydamas ieškinyje 2009-09-15 gavęs atsakovo prašymą nutraukti sutartį (b.l. 70, 153). Ieškinyje ieškovas patvirtino, kad sutartis buvo nutraukta, tačiau teismo posėdyje pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad sutartis nutraukta 2010-02-01, t.y. po to, kai atsakovas perdavė ieškovui nuomojamas patalpas (b.l. 153). Šalių susitarime nurodyta, kad nuomininkas nutraukus sutartį prieš terminą, privalo grąžinti patalpas ir perduoti įrenginius nuomotojui pagal priėmimo – perdavimo aktą (susitarimo 2.9. p.), o nuomininkas privalo atlaisvinti nuomotas patalpas iki sutarties nutraukimo dienos ir perduoti jas nuomotojui (susitarimo 4.1. p.). Atsakovas inicijavo ginčo patalpų perdavimą prieš sueinant sutarties nutraukimo terminui, t.y. 2009-12-30 (b.l. 140-141), tačiau ieškovas priimti patalpas atsisakė. Atsakovas 2009-12-30 pateikė atsakovo atstovui J. G. raštus, kuriuose nurodė nesutinkantis su atsakovo nurodyta sutarties nutraukimo data (2009-12-31) dėl nelaiku iš atsakovo gauto pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį, taip pat teigė būsiąs pasirengęs priimti patalpas 2010-02-01 (b.l. 148-150). Teismas nurodė, jog įstatyme nustatyta, kad jeigu viena sutarties šalis vengia pasirašyti pastato, statinio ar įrenginio perdavimo – priėmimo aktą nuomos sutartyje aptartomis sąlygomis, tai laikoma, kad atitinkamai nuomotojas atsisako vykdyti savo prievolę (CK 6.535 str. 3 ir 4 d.). Teismas iš to sprendė, kad atsakovas, ketindamas nutraukti sutartį, perduoti patalpas ieškovui, elgėsi pagal sutarties sąlygas, susitarime nustatytu laiku pranešė ieškovui apie ketinimus nutraukti sutartį, todėl padarė išvadą, kad sutartis nutraukta 2009-12-31.

Dėl skolos

Pagal sutarties, susitarimo ir priedo nuostatas bei atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad sutartis tarp šalių nutraukta 2009-12-31, atsakovas ieškovui privalėjo mokėti nuomą už 2009 m. vasario ir spalio mėnesius po 4 284 Lt, už kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius – po 3 570 Lt, tai yra viso – 33 558 Lt. Pagal susitarimo 3.10. p., už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius atsakovas ieškovui nuomos mokesčio mokėti neprivalėjo. Atsakovas ieškovui už patalpų nuomą sumokėjo 35 202 Lt, neįskaitant į šią sumą atsakovo ieškovo atstovui Vladimirui Karpenko, kaip fiziniam asmeniui, 2006 m. sumokėtos 7 200 Lt sumos (b.l. 35-117). Taigi, atsakovas ieškovui sumokėjo 1 644 Lt (35202 Lt – 33558 Lt) daugiau, nei turėjo sumokėti pagal sutarties, susitarimo ir priedo nuostatas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas nurodė, kad ieškovas atsakovo 2 844 Lt skolos neįrodė ir sprendė, kad reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.

Susitarime šalys nustatė, kad laiku nevykdant piniginių įsipareigojimų, nuomotojas įgyja teisę reikalauti iš nuomininko 0,5 procentų dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (susitarimo 4.3. p.). Ieškovo atstovas Vladimir Karpenko paaiškino, kad prieš išrašant PVM sąskaitas faktūras, sumas derino šalių buhalterės, tačiau išrašydama 2009-10-01 PVM sąskaitą faktūrą MP Nr. 0000081 ir 2009 m. sąskaitą už rugsėjo mėnesį, ieškovo buhalterė suklydo, klaidą ištaisė 2009-11-10 PVM sąskaitoje faktūroje MP Nr. 0000091 (b.l. 153). Atsakovo atstovas paaiškino, kad prastėjant ekonominei situacijai jis pranešė ieškovui apie ketinimus nutraukti sutartį, todėl ieškovas žodžiu patalpų nuomos kainą sumažino iki 2 700 Lt, ką atspindi ir 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesį išrašytos PVM sąskaitos faktūros (b.l. 154). Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas už 2009 m. spalio mėnesį turėjo mokėti ieškovui 3 267 Lt nuomos mokesčio, tačiau 2009-10-13 sumokėjo tik 2 601 Lt (b.l. 11-12, 112-113), t.y. 8 d. praleidęs susitarimo 3.4. p. nustatytą terminą, likusią 666 Lt skolą už spalio mėn. – 2009-11-23, t.y. praleidęs 41 d. Įstatyme nustatyta, kad jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai (CK 6.75 str. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str., 6.210 str. 2 d.). Teismas iš atsakovo priteisė 53,61 Lt delspinigių skolą ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nuomotojo ir nuomininko sudarytoje sutartyje yra aiškiai nustatyta pranešimo apie sutarties nutraukimą forma ir suatrties šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir sutartis turi vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 str., 6.200 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatvo, kad CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu turi būti vykdomi (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Innovation Computer Group" v., UAB „ Regplasta", c.b. Nr. 3K-3-199/2009).

3. Atsakovas naudojosi nuomojamomis patalpomis dar 2010 m. sausio mėnesį, tačiau teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę. Teismas nusprendė, kad ieškovas vengė pasirašyti patalpų perdavimo - priėmimo aktą, o atsakovas, norėdamas ieškovui perduoti patalpas pasibaigus nuomos sutarčiai, elgėsi vadovaudamasis sutarties sąlygomis. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi ieškovas nevengė pasirašyti perdavimo - priėmimo akto, o siekė, kad sutarties sąlygos, nustatančios sutarties nutraukimo tvarką būtų vykdomos tinkamai ir nebūtų pažeisti ieškovo interesai. Trijų mėnesių įspėjimo termino skaičiavimo tvarka sutartyje nustatyta tam, kad šalys išvengtų didelių nuostolių dėl vienašalio sutarties nutraukimo, Ieškovas reikalavo, kad būtų laikomasi sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Nuomotojas UAB „Beržūnai" savo raštuose 2009 m. lapkričio 18 d. ir 2009 m. gruodžio 23 d. nurodė, kad nuomininkas privalo laikytis sutarties sąlygų dėl tinkamo sutarties nutraukimo, priešingu atveju, jis privalės mokėti 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją (susitarimo prie sutarties 4.4 p.). Atsižvelgiant į tai, šalys susitarė, kad sutartis bus nutraukta nuo 2010 m. vasario 1 d. ir tą dieną patalpos bus grąžintos nuomotojui. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus, nereikalavo ir neginčijo, kad būtų priimtos perduodamos patalpos. Teismas visų šių aplinkybių neįvertino (CPK 185 str.). Patalpos pagal patalpų perdavimo - priėmimo aktą nuomotojui buvo grąžintos 2010 m. vasario 1 d., t.y. praėjus trims mėnesiams po pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo. Atsakovas teismo posėdžio metu (2010 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio protokolas) patvirtino, kad šildė nuomojamas patalpas, o tai reiškia kad jis jomis naudojosi iki tos dienos, kai jos buvo perduotos nuomotojui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad nuomojamomis patalpomis naudojosi 2010 m. sausio mėnesį, t.y. iki jų grąžinimo ieškovui (2010 m. vasario 1 d.), todėl privalo už šį laikotarpį mokėti nuomos mokestį (CK 6.499 str.).

3. Pagal sutartį nuomos mokesčio dydis 3600 Lt be PVM per mėnesį. Nuo 2009 m. kovo iki 2009 m. rugsėjo mėnesio jis buvo sumažintas iki 3000 Lt be PVM per mėnesį. Tačiau nuo 2009 m. spalio mėnesio atsakovas vėl privalėjo mokėti 3 600 Lt be PVM dydžio nuomos mokestį. Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad atsakovas sumokėjo dalį nuomos mokesčio už 2009 m. spalio mėnesį (2 601 Lt) ir dalį mokesčio už 2009 m. lapkričio mėnesį (2 178 Lt). Atsakovo skola yra: už 2009 m. spalio mėnesį - 666 Lt (3267 Lt (PVM sąskaita - faktūra MP Nr. 0000081) - 2601 Lt (apmokėta) = 666 Lt (kita dalis nuomos mokesčio, kuri nebuvo paskaičiuota (1089 Lt) 2009 m. lapkričio 27 d. buvo apmokėta pagal PVM sąskaitą - faktūrą MP Nr. 0000091); Už 2009 m. lapkričio mėnesį 2 178 Lt (4356 Lt (PVM sąskaita - faktūra MP Nr. 0000088) -2178 Lt (apmokėta) =2178 Lt). Viso atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio suma yra 2 844 Lt. Taip pat priskaičiuota 108,11 Lt suma delspinigių už pavėluotą nuomos mokesčio mokėjimą. Ieškovas nereikalauja nuomos mokesčio už 2009 m. gruodžio ir 2010 m. sausio mėnesius, kadangi pagal susitarimo prie sutarties 3.10 punktą nuomininkas nemoka nuomotojui nuomos mokesčio už paskutinius du nuomos mėnesius. Tačiau atsakovas privalo sumokėti skolą (nuomos mokesčio nepriemoką) už 2008 m. spalio ir lapkričio mėnesius. Atsakovas, sumokėdamas dalį nuomos mokesčio už lapkričio mėnesį, savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog 2009 m. lapkričio mėnuo nėra paskutinis ar priešpaskutinis nuomos mėnuo, už kuriuos nuomininkas pagal sutartį turi teisę nemokėti nuomos mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Max & Partners“ su atsakovu UAB „Beržūna“ 2009-01-15 sudarė terminuotą negyvenamų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo apie 66 kv.m. patalpas, esančias Vasario 16-osios g. 5, Panevėžyje (b.l. 6). Sutartyje šalys nustatė nuomos terminą – nuo 2009-02-01 iki 2011-04-30 (sutarties 2.1. p.). Šalys 2009-01-15 sudarė rašytinį susitarimą prie 2009-01-15 patalpų nuomos sutarties (b.l. 7-9), kuriuo nustatė, kad atsakovas kas mėnesį mokės 3 600 Lt dydžio nuomos mokestį (susitarimo 3.1. ir 3.2. p.). Tuo pačiu šalys susitarė, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2009-02-01 ir atsakovas nuomos mokestį ieškovui įsipareigojo mokėti už einamąjį mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 5 dienos, o už paskutinius du nuomos mėnesius atsakovas ieškovui nuomos mokesčio nemokės (susitarimo 3.3., 3.4. ir 3.10. p.). Ieškovas su atsakovu dar kitu 2009-02-28 susitarimu, priedu prie 2009-01-15 patalpų nuomos sutarties, laikotarpyje nuo 2009-03-01 iki 2009-09-30 sumažino nuomos kainą, t.y. susitarė, kad atsakovas ieškovui už šį laikotarpį mokės 3 000 Lt dydžio nuomos mokestį kas mėnesį (b.l. 10).

2009-01-15 susitarime 5.1. p. šalys nustatė (b.l. 7-9), kad šalis, norinti nutraukti sutartį, privalo kitai šaliai prieš tris mėnesius įteikti raštišką pranešimą. Visi terminai, įteikus pranešimą, pradedami skaičiuoti nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos.

Šiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai nurodė, kad šios terminuotos nuomos sutarties nutraukimo sąlyga prieš tris mėnesius įteikti raštišką pranešimą buvo aptarta sutartį sudarančių šalių valia, ji neprieštarauja imperatyvios teisės normoms, turi diskrecijos teisę susitarti (CK 6.480 str., 6.156 str. ir CK 6.189 str. 1 d.).

Atsakovas ieškovui 2009 m. rugsėjo mėnesį registruotu paštu išsiuntė raštą apie ketinimus nutraukti sutartį, apie tai paskelbė viešai 2009-09-30 dienraštyje „Respublika“ (b.l. 63-64, 120), kai iš ieškovo sužinojo, kad šis pranešimo nėra priėmęs. Ieškinyje pats ieškovas nurodė (b.l. 70-71), kad jis 2009-09-15 gavo atsakovo prašymą nutraukti nuomos sutartį nuo 2009-12-31 ir sutartis buvo nutraukta, bet atsakovas nepilnai atsiskaitė, todėl ir prašė priteisti ieškinyje nurodytą įsiskolinimą bei delspinigius. Ieškovas ir teismo posėdyje patvirtino, kad kad jis 2009-09-15 gavo atsakovo prašymą nutraukti sutartį nuo 2009-12-31 (b.l.153, teismo posėdžio protokolas).

Paties ieškovo nurodymas, jog 2009-09-15 gavo atsakovo prašymą nutraukti sutartį nuo 2009-12-31, nėra atsitiktinis ar įrašytas dėl suklydimo, atsakovas pateikė įrodymus apie siuntų perdavimą K. P. IĮ, kad ši įteiktų ieškovui ( b.l. 120) . Nenustatyta, kad pranešimas buvo siųstas netiksliu adresu. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra įrodyta, jog ieškovas žinojo apie atsakovo pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovo nurodytu metu. Atsakovas tik vėlesniuose teismo posėdžiuose pakeitė savo paaiškinmus tuo klausimu, ėmė neigti ieškinyje nurodytą aplinkybę apie atsakovo įspėjimo nutraukti nuomos sutartį gavimą 2009-09-15 dieną, o apeliaciniame skunde teigia, kad jis 2010 metų rugsėjo mėnesį negavo iš ieškovo rašytinio pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą, jį gavo (pasiėmė iš pašto) tik 2009 m.spalio 9 d. (prie apeliacinio skundo prideda pašto darbuotojos pranešimą apie registruoto laiško iš atsakovo atsiėmimą, b.l. 123). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtus įrodymus, pagrįstai nurodė, kad pats ieškovas nenorėjo priimti pranešimo, kad pratęsti nuomos santykius. Nustatytomis aplinkybėmis darytina tik viena išvada: šalių sutartis nutraukta 2009-12-31, nes ieškovas buvo įspėtas 2009- m. rugsėjo mėnesį. Šalys vykdydamos sutartį, ją nutraukdamos, turi elgtis sąžiningai, ekonomiškai viena kitos atžvilgiu, bendradarbiauti.

Susitarime prie sutarties nurodyta, kad nuomininkas nutraukęs sutartį prieš terminą, privalo grąžinti patalpas ir perduoti įrenginius nuomotojui pagal priėmimo – perdavimo aktą (susitarimo 2.9. p.). Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas inicijavo ginčo patalpų perdavimą dar prieš sueinant sutarties nutraukimo terminui (likus vienai dienai iki sutarties nutraukimo termino suėjimo), t.y. 2009-12-30 (b.l. 140-141, antstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas) ir atvykus ieškovo atstovui, dalyvaujant antstoliui, pasiūlė perduoti sutvarkytas, tuščias nuomojamas patalpas, tačiau ieškovas (ieškovo aststovas) priimti patalpas atsisakė, pareikšdamas, kad nieko nepasirašinės ir patalpų nepriiminės. Teismas nustatė, kad tą pačią dieną (2009-12-30) ieškovas pateikė atsakovo atstovui J. G. raštus, kuriuose nurodo nesutinkantis su atsakovo nurodyta sutarties nutraukimo data (2009-12-31) dėl nelaiku iš atsakovo gauto pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį, taip pat teigia būsiąs pasirengęs priimti patalpas 2010-02-01 (b.l. 148-150). Teismas nurodė, jog įstatyme nustatyta, kad jeigu viena sutarties šalis vengia pasirašyti pastato, statinio ar įrenginio perdavimo – priėmimo aktą nuomos sutartyje aptartomis sąlygomis, tai laikoma, kad atitinkamai nuomotojas atsisako vykdyti savo prievolę (CK 6.535 str. 3 ir 4 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai: vengė priimti jam adresuoto pranešimo apie sutarties nutraukimą tik tam, kad nukeltų sutarties nutraukimo terminą ir iš nuomininko galėtų gauti papildomai nuomos mokesčio. Kitu atveju visiškai nepaaiškinamas ieškovo elgesys: pranešimo atsiėmimas kitą mėnesį, o po to-atsisakymas priimti perduodamas patalpas, kai jos jau atlaisvintos. Atsakovas patalpas 2010 m. sausio mėn. šildė tik todėl, kad jos dėl ieškovo kaltės jam nebuvo perduotos, o ne dėl to, kad faktiškai jomis naudojosi.

Tuo yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Iš pralaimėjusios šalies, ieškovo UAB „Max & Partners“ priteistinos atsakovo UAB „Beržūna“ atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m.gegužės 18 d.sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Max & Partners“ 1 965 Lt advokato pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų atsakovui UAB „Beržūna“