- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- A15.-361-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16016-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- O. T.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V.
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio girininkijoje darbininku, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. T. 2016 m. lapkričio 21 d., apie 18.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Hyundai Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (kai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigė papildomų vairuotojų mokymų), buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadinęs abu automobilius pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
Teismo posėdyje O. T. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad automobilį „Hyundai“ paprašė perstatyti į kitą vietą kaimynė I. V., kuri pati automobilio nevairuoja. Jis neturi teisės vairuoti, nes ši teisė atimta. Su automobiliu pavažiavo 20-30 metrų. Ten buvo mažai vietos ir jį patraukė į šoną, todėl netyčia užkabino kitą automobilį. Išlipęs laukė savininko bet nesulaukė. Tada ant stiklo paliko raštelį su savo telefono numeriu, užrakino automobilį ir nuėjo. Raštelį paliko, kad nukentėjusiojo automobilio savininkas jam paskambintų. Byloje pateiktas raštelis yra ne jo surašytas. Jo paliktas lapelis buvo didesnis negu asmens tapatybės kortelė. Gal jo raštelį nunešė vėjas, gal vaikai. Jis paliko automobilį, užėjo į parduotuvę, vėliau pas pažįstamą ir atidavė raktus savininkei I. V.. Jai nesakė, kad užkabino automobilį, nes galvojo, kad susitiks su automobilio savininku ir atsilygins.
Po liudytojo V. S. apklausos patikslindamas savo parodymus O. T. paaiškino, kad raštelį su savo telefono numeriu paliko, kai grįžo iš parduotuvės. Kai paliko savo raštelį, ten jau buvo kitas raštelis. Labai gailisi, kad taip atsitiko, nori visų atsiprašyti. Jei bus paskirta bauda, prašo išdėstyti iki dvejų metų, nes nedaug uždirba ir neturi pinigų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. V. teisme paaiškino, kad jos dukra labai sirgo, automobiliu nevažinėjo, todėl ji paprašė O. T. automobilį perstatyti į kitą vietą arčiau namų. Kaip O. važiavo ji nežino, taip pat nežinojo, kad jis neturi vairavimo teisės. Ji pati automobilio nevairuoja. Kai O. perstatė automobilį, tą pačią dieną jai atidavė raktelius. O. jai nieko nesakė kas atsitiko su automobiliu. Apie įvykį sužinojo, kai atėjo šaukimas iš teismo. Policija jos nieko neklausinėjo. Automobilis buvo draustas „Lietuvos draudime“ įvykio metu ir po įvykio draudimas galiojo. Tik prieš savaitę atsisakė draudimo.
Nukentėjusysis L. A. teisme paaiškino, kad įvykio nematė. Ryte jam paskambino liudytojas ir paklausė, kodėl jis jam neskambina. Kai jam pasakė, kad yra raštelis, tada jis pradėjo ieškoti ir rado raštelį už valytuvo. Automobilis registruotas įmonės vardu. Jis skambino į draudimą, kur jam liepė laukti teismo sprendimo. Automobilis dar nesuremontuotas, bet juo naudotis galima. Su O. T. nebendravo. Jokio kito raštelio, išskyrus liudytojo paliktą, nerado.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad 2016-11-21, apie 18.15 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo kieme, jis ėjo ir pamatė, kaip automobilis „Hyundai“ manevruodamas kieme kliudė kitą automobilį, kurio markės neįsidėmėjo, bet pasižymėjo automobilio valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini). Tas automobilis buvo baltos spalvos ir pagal emblemą turėjo priklausyti įmonei. Automobilio „Hyundai“ išskirtinių bruožų nepastebėjo, įsidėmėjo, kad buvo juodos spalvos, tamsintais langais, trijų durų. Patį įvykį matė 10 metrų atstumu, nors buvo su ausinėmis, tačiau girdėjo šaižų metalo besiliečiančio į kitą metalą garsą. Automobilis „Hyundai“ kliudė galine dešine puse, kito, balto automobilio dešinę priekinę pusę. Mano, kad automobilio „Hyundai“ vairuotojas tikrai suprato, jog kliudė kitą automobilį, nes sustojo sekundei, bet paskui nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Kadangi buvo tamsinti automobilio langai ir tamsus laikas, vairuotojo nematė. Ant balto automobilio jis paliko raštelį su savo telefono numeriu, į policiją neskambino. Kitą dieną paskambino automobilio savininkui ir pranešė apie įvykį. Automobilio „Hyundai“ vairuotojas išlipęs nebuvo ir nepaliko jokio raštelio. Kito raštelio nebuvo užkišta už lango, kai jis paliko savo raštelį.
Administracinio nusižengimo byloje esančiame paaiškinime O. T. nurodė, kad pripažįsta, jog vairavo automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį perstatyti paprašė kaimynė I. V.. Perstatydamas užkabino džipą. Jis niekur nebėgo, laukė džipo šeimininko, bet pastarasis nepasirodė. Jis automobilio šeimininkui paliko raštelį su savo telefono numeriu, savo automobilį paliko stovėti netoli ir nuėjo namo. Automobilis „Hyundai“ stovi pas I. V. (duomenys neskelbtini). Po įvykio apgadintos automobilio durelės keleivio pusėje (b. l. 14).
O. T. padarytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), administracinių teisės pažeidimų registro duomenys, iš kurių nustatyta, kad O. T. 2015-06-23 baustas pagal ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. 290 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių nuo 2015-06-23 iki 2016-06-22, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 2-3), policijos pareigūno A. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patruliuojant 2016-11-22 10.08 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra apgadintas automobilis, įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas L. A., kuris paaiškino, kad už automobilio valytuvo rado raštelį, kuriame nurodyta, kad jo automobilį apgadino automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Automobilis buvo pastatytas apie 17.30 val. vakar, o šiandien pastebėjo apgadinimą. Apžiūrėjus automobilį „Nissan Qashqai“, pastebėta, kad apgadintas dešinės pusės bamperis. Pateikti liudininko duomenys (b. l. 4); įvykio registracijos kortelė iš policijos duomenų bazės, iš kurios matyti, kad 2016-11-22 10.08 val. užfiksuotas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 5), eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta eismo įvykio vieta, informacija apie apgadintas transporto priemones, jų savininkus, draudimą (b. l. 6-7), liudytojo paliktas raštelis (b. l. 8), L. A. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-11-21 nuo 17.30 val. iki 18.30 val. buvo palikęs automobilį prie namo (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu ir išvažiavo nieko nepastebėjęs. Ryte paskambino žmogus ir pasakė, kad matė, kaip kitas automobilis įvažiavo į jo automobilį. Liudininko teigimu, tas automobilis „Hyundai Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsitrenkęs automobilis iš įvykio vietas pasišalino. Jo automobilis priklauso įmonei, draustas ERGO civilinės atsakomybės ir kasko draudimu (b. l. 9), V. S. 2016-11-30 paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-11-21, apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme matė kaip juodos spalvos (trejų durų, tamsintais langais) automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodamas kliudė kitą, stovintį baltos spalvos automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo automobilio markės neįsidėmėjo, tačiau pamena, kad ant automobilio buvo kompanijos (duomenys neskelbtini) emblema. Automobilis „Hyundai“, bandydamas apvažiuoti, dešinės pusės galine dalimi kliudė baltojo automobilio priekinę dešinę dalį. Atsitrenkimo metu buvo girdėti šaižus garsas, kurį puikiai girdėjo net su ausinėmis. Automobilis „Hyundai“ stabtelėjo kelioms akimirkoms, tačiau vairuotojas iš automobilio neišlipo. Tuomet automobilis „Hyundai“ nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Automobilio vairuotojo nematė ir atpažinti negalėtų, tačiau gali patikinti, kad vairuotojas tikrai suprato kliudęs baltąjį automobilį. 2016-11-25, apie 08.20 val., automobilį „Hyundai“ pastebėjo pastatytą šalia (duomenys neskelbtini) 28 namo. Ant automobilio buvo aiškiai matyti įbrėžimas nuo keleivio durelių iki galinio rato. Jis automobilį nufotografavo mobiliuoju telefonu, apie pastebėtą automobilį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112, ir tą pačią dieną 08.27 val. buvo patikintas, kad policijos ekipažas apsilankys minėtoje vietoje ir užfiksuos žymes ant automobilio. Pastarąsias keletą dienų automobilis „Hyundai“ stovėjo toje pačioje vietoje. Pridedamos nuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 10-11), fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 15), „Lietuvos draudimo“ pateikta žalos Nr. 1787312-987781 medžiaga, iš kurios nustatyta, kad automobiliui „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 955,72 eurų žala (b. l. 20-43), kiti bylos duomenys, taip pat O. T., L. A., V. S., I. V. paaiškinimai teisme.
Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 4 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, O. T. veika, kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį, o veika, kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina į ANK 426 straipsnio 2 dalį, numatančius švelnesnę administracinę atsakomybę už padarytas veikas, ir teisena vykdytina pagal ANK.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo įvykio dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.
Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, kai vairuotojas suvokia ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, tai yra veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis Nr. 2AT-7-3-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, N63-2972/2010). Sprendžiant, ar pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, t. y., kad asmuo suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, būtina įvertinti automobiliams (kitiems kliudytiems objektams) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kitas aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. T. pripažino savo kaltę dėl automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, tačiau neigia, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos nukentėjusiajam nepranešęs, paaiškindamas, jog laukė automobilio „Nissan Qashqai“ savininko, o nesulaukęs - paliko raštelį ir nuvažiavo. Vėliau po liudytojo V. S. parodymų teisme, O. T. savo parodymus pakeitė, nurodydamas, jog po įvykio nuvažiavo, tačiau vėliau atėjęs paliko šalia liudytojo raštelio ir savo raštelį. Tačiau nukentėjusysis L. A. patvirtino, kad rado tik vieną raštelį, kurį buvo palikęs liudytojas V. S.. Jokio kito raštelio nebuvo. Iš tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. S. rašytinio paaiškinimo ir jo parodymų teisme, matyti, kad po eismo įvykio, kuris buvo akivaizdus, automobilio „Hyundai“ vairuotojas stabtelėjo ir neišlipęs iš automobilio nuvažiavo, jokio raštelio nepaliko. Nešališko ir nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo V. S. paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir juos papildo, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu O. T. parodymai dėl pasišalinimo iš eismo įvykio yra prieštaringi ir paneigti kitais byloje esančiais duomenimis, todėl teismas O. T. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
O. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusižengimą (kitos transporto priemonės apgadinimą) ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į O. T. asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), todėl teismas sprendžia, kad pažeidėjui skirtinos minimalios nusižengimų sankcijose numatytos baudos be transporto priemonės konfiskavimo (ANK 426 str. 8 d.).
Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Atsižvelgiant į O. T. prašymą ir nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 20 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutarė:
O. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
O. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi O. T. paskirti galutinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
O. T. paskirtos 1500 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank FinlandPlc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16064082718. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str.)