- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-20
- Bylos Nr.
- II-859-1113/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00511-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. R.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. R., nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. (toliau ir – Pareiškėja), gim. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) vyresniąja inspektore, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. R. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, dėl to, kad 2021 m. gegužės 28 d. 7.20 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,48 (įvertinus paklaidą) promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis.
2. 2021 m. liepos 12 d. teisme per nutarimą priėmusią instituciją gautas L. R. 2021 m. liepos 12 d. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Netenkinus skundo dalyje dėl Nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos jos atžvilgiu nutraukimo, pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei sumažinti paskirtą baudą. Nurodo, jog jai 2021 m. gegužės 28 d. 7.20 val. buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Vertinant, ar asmuo buvo neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Su tuo, kad transporto priemonę vairavo apsvaigusi, kai nustatytas lengvas 0,48 prom. neblaivumo laipsnis Pareiškėja nesutiko, todėl iš karto policijos pareigūnams nurodė, jog siekdama įrodyti blaivumą, vyks į medicinos įstaigą. Baigus pildyti administracinio nusižengimo protokolą, ji iš karto savo iniciatyva nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę (8.25 val.), kur buvo atlikta pirminė medicininė apžiūra bei paimtas kraujas. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ligoninėje tikrinant jos neblaivumą alkotesteriu ARLN 0565, kurio metrologinės patikra galioja iki 2021 m. liepos 25 d., 2021 m. gegužės 28 d. 8.34 val., nustatyta 0,24 promilės etilo alkoholio, kraujas paimtas 8.35 val. ir nustatytas 0,22 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Pareiškėja teigia, kad laikotarpiu nuo patikros alkotesteriu policijos pareigūnų iki patikros alkotesteriu ligoninėje ir kraujo paėmimo momento jokių ilgų atstumų pėsčiomis nėjo, neprakaitavo, negėrė, nevalgė, nevartojo jokių saldumynų, nesišlapino, buvo su policijos pareigūnais. Iš karto, kai tik buvo baigti pildyti dokumentai, vyko į ligoninę, kad galėtų priduoti kraują neblaivumui nustatyti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Pareiškėja nurodo, jog patikra ligoninėje alkotesteriu ir kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus daugiau nei valandai (1 val. 15 min.) nuo policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto neblaivumo, bet tik dėl to, kad policijos pareigūnai užtruko pildyti protokolą ir nuvažiuoti iki gydymo įstaigos taip pat reikalingas laikas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Nors reikalavimas, jog nuo policijos atlikto tyrimo turi būti praėjusi ne daugiau kaip valanda laiko, nežymiai (nereikšmingai) buvo pažeistas, tačiau, Pareiškėja teigia, kad tai įvyko ne dėl jos kaltės. Dėl procedūrinių kliūčių medicininės apžiūros įstaigoje laikas taip pat prasitęsė, nes nuo atvykimo į medicinos įstaigą iki patikros alkotesteriu ir kraujo paėmimo momento praėjo apie 10 minučių. Nurodo, jog analizuojant teismų praktiką administracinėse bylose, matyti, jog vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Nagrinėjamu atveju, atlikus kraujo tyrimą po 1 val. ir 15 min. kraujyje buvo rasta 0,22 prom. alkoholio. Neabejotina, kad atsižvelgiant į moters organizmo savybes, alkoholio metabolizacija vyro ir moters organizmuose vyksta skirtingu greičiu (moters organizme lėčiau). Skirtingi šaltiniai iš mokslinės literatūros straipsnių patvirtina, kad moterys turi silpnesnę fermentinę sistemą, todėl jų organizme alkoholis skaidomas lėčiau, dėl ko moters organizme alkoholio metabolizacija vyksta 0,085–0,10 promilės per valandą greičiu. Todėl, Pareiškėjos teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad ji yra moteris, dėl ko alkoholis jos organizme metabolizuoja 0,10 promilės per valandą (arba 0,0016 promilės per minutę) greičiu, imant viršutinę ir jai nepalankiausią ribą – 0,10 promilės per valandą. Todėl Pareiškėja daro išvadą, kad per 1 valandą ir 15 minučių jos organizmas daugiausia galėjo metabolizuoti 0,124 promilės alkoholio. Tai reiškia, kad vadovaujantis Vidmarko formule, 2021 m. gegužės 28 d. 7.20 val., kuomet ji buvo policijos pareigūnų patikrinta alkotesteriu, jos kraujyje (organizme) negalėjo būti didesnė nei 0,356 promilės alkoholio koncentracija, kuri yra leistina įstatymo. Tokie skaičiavimai rodo, jog patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, t. y. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktui Nr. 129, nes 2021 m. gegužės 28 d. ištirtas kraujo ėminys, paneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotą Pareiškėjos automobilio vairavimo metu buvusį neblaivumo laipsnį – 0,48 promilių. Šiuo atveju taip pat būtina vadovautis 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis Nr. V-505, iš kurių turinio, remiantis sisteminiu teisės normų aiškinimu, akivaizdu, jog didesnę reikšmę turi alkoholio koncentracija, nustatyta asmens kraujyje, o ne nustatyta matuojant alkotesteriu. Abejoti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta iškvepiamame ore – 0,24 promilės etilo alkoholio, kraujyje – 0,22 promilės etilo alkoholio ir pateikta išvada – vairuoti gali – nėra pagrindo. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, Pareiškėja pažymi, jog nors yra policijos pareigūnų pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau net policijos alkotesteriu pareigūnų nustatytas girtumo laipsnis yra artimas leistinai ribai, taip pat reikėtų įvertinti ir atmesti alkoholio matuoklio paklaidą, alkotesterio matavimo techninius duomenis, būtina atsižvelgti į aplinkos sąlygas (karštį, šaltį, drėgmę, laiko įtaiką parodymams po to, kai tikrinamasis vartojo maistą gėrimus ir net rūkė, ir t. t.) Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog padaryto pažeidimo pavojingumas, vertinant tik pareigūnų alkotesteriu nustatytą girtumo laipsnį, minimalus. Nuoširdžiai gailisi dėl šios situacijos, tačiau pažymi, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo 2021 m. gegužės 25 d. ir mano, kad tokie alkotesterio parodymai sąlygoti tik vartotų vaistų, kurių pagrindas gali būti alkoholio koncentracija bei dažnas stresas, kurį sąlygoja tai, kad gyvena viena (sutuoktinis miręs, Pareiškėjai diagnozuota onkologinė liga, dėl ko galimai jaučia vidinę įtampą dėl savo sveikatos būklės, galimai susilpnėjęs imunitetas, taip pat darbo pobūdis lemia nuovargį darbe). Vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad jeigu nagrinėjant skundą, teismas formaliai žiūrėtų, kad policijos alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo leistiną ribą, turėtų būti pakeistas vyresniosios specialistės 2021 m. birželio 23 d. nutarimas, sumažinant jai paskirtos baudos dydį ir neatimant jai teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog jau kurį laiką gyvena labai rimtoje psichologinėje ir dvasinėje įtampoje – 2019 m. Pareiškėjai diagnozuota onkologinė liga, su šia diagnoze nesusitaikė iki šiol. Nuolatinis gydymas ir vizitai pas gydytojus taip pat labai išvargino, ypač per COVID-19 pandemiją, kai gydymasis buvo itin komplikuotas. Tokia situacija paveikė ne tik Pareiškėjos psichologinę būseną, bet ir fizinę sveikatą – vargina aukštas kraujospūdis, diagnozuota hipertenzinė širdies liga, todėl nuolat vartoja vaistus. Taip pat pažymi, kad dirba (duomenys neskelbtini) muitinėje, yra pareigūnė, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Tačiau darbas yra įtemptas, tenka spręsti ne tik pavestas užduotis, bet ir konfliktines situacijas, darbo krūvis yra didžiulis, kas taip pat sąlygoja jos sudėtingą psichologinę būseną. Būna komandiruočių, tenka dirbti kitame mieste. Teisės vairuoti atėmimas sukels dar blogesnes pasekmes, kadangi nuolat būtina vykti į gydymo ir procedūras teikiančias institucijas bei į darbą. O esant pandeminei situacijai dėl COVID-19 vykti visuomeniniu transporto ypač pavojinga dėl sveikatos būklės, kadangi tokiu būdu rizika užsikrėsti yra didžiulė, o papildomas susirgimas dar labiau pablogintų sveikatos būklę arba atneštų dar skaudesnes pasekmes. Taip pat skunde pažymima, jog Pareiškėja anksčiau nėra nusižengusi panašaus pobūdžio nusižengimais, nėra nusikaltusi.
Atsiliepimas
3. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su L. R. skundu ir mano, kad skundo reikalavimas nėra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje L. R. palaikė savo skundą. Papildomai paaiškino, kad alkoholio buvo vartojusi tik 2021 m. gegužės 25 d. 2021 m. gegužės 28 d. ryte jai buvo pakilęs kraujo spaudimas, jautėsi blogai, todėl pranešė, kad į darbą neatvyks. Savo vaistus nuo kraujo spaudimo buvo palikusi darbe, todėl išgėrusi didelį kiekį – po du šaukštus širdies lašų ir vaistų „(duomenys neskelbtini)“ – nutarė nuvažiuoti į darbą pasiimti savo vaistų ir tada vykti į priimamąjį. Išgėrusi vaistus iš karto išėjo į garažą ir sėdo vairuoti, buvo sustabdyta policijos pareigūnų reido metu maždaug po 10 minučių. Supranta, kad pasielgė neatsakingai, dėl to gailisi. Papildomai pažymėjo, kad teisė vairuoti jai yra būtina vykstant į darbą ir iš jo, nes dėl savo sveikatos būklės negali naudotis viešuoju transportu, be to, jai nuvykti į darbą ir grįžti iš jo viešojo transporto nėra. Patikrinta policijos pareigūnų alkotesteriu, ji iš karto nesutiko su jo parodymais, klausė policijos pareigūnų, kur jai nuvykti išsitirti kraują, jie nurodė vykti į priimamąjį, tačiau ten nuvežta kolegos buvo nusiųsta į Psichiatrijos kliniką, iki kurios nuvykimas dar užtruko, dėl to iki jos kraujo paėmimo praėjo daugiau ne valanda. Policijos komisariate buvo pateikusi prašymą skirti minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą su galimybe įsirengti alkobloką, tačiau pasidomėjusi alkoblokų įrengimo kainomis suprato, kad jo įsirengti neturėtų galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
6. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos, iš jų numatytas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų asmeniui. Minėto įstatymo 2 straipsnio 42 punkte nurodyta, kad neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens lengvas neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).
8. Iš byloje esančių neblaivumo nustatymo akto ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos Ž. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gegužės 28 d. patikrinus automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją L. R. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0379, patikros Nr. 1486720, kurio patikra galioja nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d., pirmo tikrinimo metu 7.03 val. jai nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 7.20 val. nustatytas 0,50 neblaivumas. Psichiatrijos klinikoje 2021 m. gegužės 28 d. 8.34 val. atlikto patikrinimo alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARLN-0565 rezultatas – 0,24 prom., o kraujo, kuris paimtas 8.35 val., tyrimo rezultatas – 0,22 prom. Kaip matyti, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau, priešingai nei nurodyta skunde, esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais Pareiškėjos neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu, šiuo atveju nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių 2.3 punkte neblaivumo tikrinimas apibrėžtas kaip – policijos <...> veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas <...> yra neblaivus. Įprastai pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Pagal Taisyklių 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose vertinant, ar asmuo vairavo neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Kadangi 8.35 val. L. R. kraujo mėginyje nustatyta 0,22 promilių alkoholio koncentracija, t. y. nuo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu nustatyto 0,48 (įvertinus prietaiso paklaidą) promilių girtumo momento (7.20 val.) praėjus 1 valandai ir 15 minučių, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje atliktas kontrolinis patikrinimas tik patvirtina, kad sustabdymo momentu, kuris buvo daugiau nei prieš pusantros valandos (pirmas tikrinimas alkotesteriu atliktas 7.02 val.), L. R. vairavo neblaivi. Tą aplinkybę, kad 8.35 val. Pareiškėjos kraujyje nustatyta mažesnė alkoholio koncentracija (0,22 prom.) nei tikrinant alkotesteriu 7.20 val., paaiškinama tuo, kad dėl natūralių žmogaus organizme vykstančių fiziologinių procesų alkoholio kiekis, laikui bėgant, tam tikrose organizmo terpėse mažėja. Be to, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iš pradžių, prieš tikrinant L. R. neblaivumą bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu, ir paklausus, ar moteris vartojo alkoholinių gėrimų ar kitų preparatų, turinčių savo sudėtyje alkoholio, ši atsakė, kad nieko nevartojo. Tik atlikus pirmą neblaivumo patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0379, Pareiškėja nurodė, jog vartojo vaistus, yra onkologinis ligonis. Tačiau nenurodė, kokie konkrečiai vaistai neva buvo vartoti, t. y. neįvardijo vaistų pavadinimo, rūšies, jų sudėties, suvartoto kiekio ir pan. Taip pat, iš administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių policijos pareigūnės nešiojama kūno kamera filmuotų vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnė, atlikusi Pareiškėjos neblaivumo patikrą, kelis kartus atkreipė Pareiškėjos dėmesį, jog nuo Pareiškėjos ore juntamas alkoholio kvapas. Be to, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos Ž. M. tarnybiniame pranešime esanti informacija (administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6) leidžia teigti, kad nusižengimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0379 buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti, taigi, abejoti alkotesterio rezultato patikimumu teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Teigti, jog L. R. vairavimo metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir / ar kraujyje buvo mažesnė nei 0,4 promilės, remiantis, kaip to prašoma Pareiškėjos skunde, Vidmarko formule, skaičiuojant kokį kiekį alkoholio Pareiškėjos organizmas galėjo metabolizuoti per laikotarpį nuo tikrinimo policijos pareigūnų alkotesteriu iki kraujo ėminio paėmimo, nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip ir nurodyta prie Pareiškėjos skunde pateiktuose straipsniuose, juose aptariamas alkoholio perdirbimo greitis yra orientacinis, tokiu būdu paskaičiuoti alkoholio koncentraciją kraujyje galima tik apytiksliai. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė pati Pareiškėja, dėl ilgalaikio vaistų vartojimo jos kepenų ir inkstų veikla yra sutrikusi. Todėl teismui spręsti koks konkretus yra jos organizmo alkoholio metabolizacijos greitis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, įvertinus tai, kad policijos pareigūnai L. R. neblaivumą nustatė techniškai tvarkingu prietaisu, gydymo įstaigoje atliekant L. R. medicininę apžiūrą metu buvo fiksuota, kad ji yra vartojusi alkoholio (administracinio nusižengimo Nr. 21134442512 b. l. 13, 14), teismas daro išvadą, kad jos organizme 8.34 val. nustatyta 0,22 promilių etilo alkoholio koncentracija nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rezultatų – 2021 m. gegužės 28 d. 7.20 val. nustatyto 0,48 (pritaikius paklaidą) promilių neblaivumo – tikrumo. Dėl Pareiškėjos teiginių apie prieš vairavimą vartotus širdies lašus ir kitus vaistus, kurių sudėtyje yra didelis kiekis etilo alkoholio, teismas pažymi, jog, kaip minėta anksčiau, tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymas, tiek ANK draudžia vairuoti motorines transporto priemones asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, neišskiriant to, jei etilo alkoholio koncentracija asmens biologinėse terpėse yra sukelta vaistų sudėtyje esančio etilo alkoholio. Todėl, teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamame Nutarime pagrįstai konstatuota, kad L. R. 2021 m. gegužės 28 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas neblaivumas, todėl naikinti skundžiamo Nutarimo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
10. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog L. R. buvo skirta minimali 800 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.
11. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
12. Šiaulių apygardos teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Teismas pažymi, jog skiriama priemonė turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą / administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
13. L. R. skirta minimalaus dydžio bauda, Pareiškėja yra darbinga, turi nuolatinį darbą, nusižengimas, kaip minėta, padarytas, todėl nuobaudos – piniginės baudos neskyrimas arba jos dydžio nustatymas mažesnio nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. L. R. padarė šiurkštų teisės nusižengimą, kuris visuomenėje vertinamas, kaip keliantis realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Net ir nedidelė alkoholio dozė lėtina transporto priemonės vairuotojo reakciją, neigiamai veikia regą ir klausą, trukdo judesių koordinaciją, blogina gebėjimą orientuotis. Todėl nagrinėjamu atveju vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, pvz., apsiribojant tik nuobaudos – baudos paskyrimu ir neskiriant administracinio poveikio priemonės, taip pat akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
14. Minėta, kad nuobaudos skyrimo procese įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog L. R. nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarė neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų nei už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei už kitokius nusižengimus, tuo labiau už vairavimą neblaiviai. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per pastaruosius 5 metus L. R. vos vieną kartą buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl to, kad 2019 m. balandžio 1 d. vairuodama automobilį viršijo leistiną greitį 22 km/h, važiavo 52 km/h greičiu, paskirtą administracinį nurodymą įvykdė. Tokios aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Jai nustatytas 0,48 (įvertinus paklaidą) promilių girtumas, kas rodo, jog tik labai nežymiai viršyta leistina norma, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,40 promilių). L. R. dirba (duomenys neskelbtini) muitinės posto vyresniąja inspektore, nurodo, jog darbo metu tenka vykti į komandiruotes kitame mieste, direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas charakterizuojama teigiamai, taip pat pažymi, kad serga onkologine liga, dėl kurios tenka dažnai lankytis gydymo įstaigose, be to, kaip nurodo, yra našlė. Išdėstytos aplinkybės vertinamos L. R. naudai bei duoda pagrindą išvadai, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei 2021 m. birželio 23 d. Nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, L. R. skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam terminui bei neskiriant administracinio poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
15. Atsižvelgiant į tai, L. R. skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonių parinkimo ir termino keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sumažintinas iki 4 mėnesių, neskiriant administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Paskirtos 800 Eur baudos dydis paliktinas nepakeistas. Manytina, kad tokia nuobauda yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka Pareiškėjos asmenybę ir nuobaudų skyrimo pagrindus, taip pat pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
L. R. skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės D. A. 2021 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti: L. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių, neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.