- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-242-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03034-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Simona Dementavičienė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- Z. J.
- Atsakovas
- M. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei atsakovo M. J. priešieškinį ieškovui Z. J. dėl pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė S. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono 7-ajam notarų biurui pateiktą pareiškimą dėl palikimo atsisakymo (toliau – pareiškimas dėl palikimo atsisakymo).
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad pareiškimu dėl palikimo atsisakymo jis atsisakė po motinos mirties (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėja) atsiradusio palikimo. Atsakovas teikdamas pareiškimą dėl palikimo atsisakymo siekė, kad palikėjos turtas būtų padalintas sąžiningai jos įpėdiniams – bylos šalims. Jeigu tarp palikėjos ir atsakovo nebūtų buvusi sudaryta 2014 m. birželio 26 d. dovanojimo sutartis (toliau – dovanojimo sutartis arba dovanojimo sandoris), atsakovas pareiškimo nebūtų teikęs. Ieškovui pateikus ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, iš esmės pasikeitė aplinkybės, kurios buvo pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pateikimo metu.
Šalies argumentai
3. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad sudarant dovanojimo sutartį palikėja negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir atsakovas apie tai žinojo ir elgėsi nesąžiningai. Pasirašydamas pareiškimą dėl palikimo atsisakymo atsakovas patvirtino, kad tekstą perskaitė, turinys ir pasekmės yra išaiškintos ir žinomos. Ieškovas prie tokio atsakovo sprendimo neprisidėjo, jo neįkalbinėjo ir nenaudojo prievartos bei apgaulės. Ieškovas pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimas nesukelia realių pasekmių, nes atsakovas neprašo naikinti paveldėjimo teisės liudijimo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo notarė nurodė, kad dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių nepamena ir jeigu patvirtino sandorį, tai reiškia, kad nesusikalbėjimų nebuvo. Apie palikėjai nustatytus specialiuosius poreikius nežinojo ir jeigu tokie duomenys būtų pateikti, kiltų abejonių dėl sandorio tvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino visiškai ir nusprendė pripažinti negaliojančia ab initio dovanojimo sutartį; taikyti restituciją ir grąžinti palikėjos nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu pareiškimą dėl palikimo atsisakymo; priteisti ieškovui iš atsakovo 1 175,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui iš ieškovo – 109,00 Eur, taip pat iš šalių priteisti valstybei po 23,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu nurodė, kad atsakovas nežinojo, jog palikėja sudarydama dovanojimo sutartį negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, taip pat kad dovanojimo sutartis bus pripažinta negaliojančia. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad žinodamas, jog dovanojimo sutartis bus pripažinta negaliojančia, jis nebūtų atsisakęs palikimo, yra įtikinami. Atsakovas galėjo savo nuožiūra pasirinkti teisių įgyvendinimo būdą, kuriuo likusi palikimo dalis pagal palikėjos valią jam atitektų, o ieškovas nenurodė kito motyvo, sąlygojusio atsakovo valią atsisakyti palikimo. Priešieškinio reikalavimo tenkinimas, atlikus papildomus veiksmus, sąlygos atsakovo teisę į palikimą sudarantį turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė skundžiamą sprendimo dalį, kuri nesukuria realių materialiųjų padarinių. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnį sąlygoja privalomą restitucijos taikymą, tačiau atsakovas restitucijos neprašė, o teismas dėl to nepasisakė. Atsakovas neginčija paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat neprašo atnaujinti palikimo priėmimo termino.
1.2. Pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pateikimo motyvai – sudaryti sąlygas ieškovui (apeliantui) įgyti konkretų palikėjos turtą – nėra logiški ir įtikinami. Įstatymas draudžia atsisakyti palikimo su sąlygomis ar dalies palikimo. Tai, kad atsakovas neva pamiršo, jog paveldimą turtą sudaro ir daugiau turto, laikytina jo gynybine pozicija. Jeigu atsakovas norėjo perleisti ieškovui (apeliantui) konkrečią jam tekusio palikėjos turto dalį, jis turėjo naudotis kitomis teisinėmis priemonėmis, o ne teikti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo.
1.3. Atsakovo sprendimas atsisakyti palikėjos palikimo nebuvo skubotas, jis turėjo dokumentų rengimo ir bendravimo su notarais patirties, todėl negalėjo nesuvokti, kokį sandorį sudaro. Atsakovo valia buvo išreikšta aiškiai ir suprantamai.
1.4. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas (apeliantas) nepateikė motyvo, kuris paskatino atsakovą atsisakyti palikimo, priešingai, šis motyvas buvo pateiktas – siekis išvengti potencialaus teisinio ginčo dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Atsiliepimas
1.5. Atsakovui, priešingai, nei nurodė teismas, buvo žinoma, kad sudarant dovanojimo sutartį palikėja negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Atsakovas negalėjo nepastebėti kartu gyvenančios palikėjos psichinės sveikatos sutrikimų. Atsakovas matydamas, kad palikėja (duomenys neskelbtini), negalėjo pagrįstai manyti, kad palikėja geba suformuoti ir išreikšti vidinę valią bei sudaryti sandorius.
1.6. Atsakovas sudarydamas dovanojimo sutartį galėjo ir turėjo numatyti tokių veiksmų pasekmes ir negalėjo protingai tikėtis, kad ieškovas (apeliantas) nesiims atitinkamų teisinių veiksmų. Po pareiškimo dėl palikimo atsisakymo sudarymo atsiradusios pasekmės negali būti pagrindu konstatuoti esminio suklydimo faktą.
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, kaip ir dovanojimo sutarties, galiojimas turi tiesioginę įtaką šalių teisėms, nes jeigu pareiškimo nebūtų, ieškovui (apeliantui) būtų atitekus dalis palikimo. Atsakovas pateikė priešieškinį siekdamas apsaugoti savo interesus ir visiškai neprarasti jam priklausančios palikimo dalies.
2.2. Atsakovas nurodė, kad jeigu nebūtų sudaryta dovanojimo sutartis, jis nebūtų pateikęs pareiškimo dėl palikimo atsisakymo. Atsakovas pareiškimą pateikė tik todėl, kad savo dalį palikimo jau buvo gavęs pagal dovanojimo sutartį ir norėjo, jog ieškovui (apeliantui) atitektų tokia pati palikimo dalis. Ieškovui (apeliantui) turint ketinimų teikti ieškinį, atsakovas neturėjo visos informacijos, kurią turėdamas būtų pareiškimo neteikęs. Toks atsakovo neinformavimas apie tikruosius ieškovo (apelianto) ketinimus privalo būti laikomas esmine atsakovo suklydimo pateikiant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo priežastimi.
2.3. Sprendimo įsiteisėjimo atveju atsakovui būtų suteikta galimybė tęsti veiksmus, kurie yra būtini siekiant priimti jam priklausančią palikimo dalį. Vien tik aplinkybė, kad atsakovas pateikė būtiniausią tuo metu reikalavimą nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas. Jeigu reikalavimas pripažinti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo negaliojančiu būtų netenkintas, visi kiti hipotetiniai reikalavimai būtų buvę pertekliniai ir pareikalavę daugiau išlaidų teisinėms paslaugoms.
2.4. Palikėja sudarydama dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmus ir tai patvirtina atsakovo bei liudytojų teiginiai, taip pat tai, kad palikėja dovanojimo sandorio sudarymo metu nebuvo pripažinta neveiksnia. Atsakovas nurodė, kad šis sandoris negaliojančiu pripažintas nepagrįstai, tačiau jis pasirinko neteikti apeliacinio skundo, nes teismo sprendimas atitinka palikėjos valią.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
9. Šalių motina (toliau – palikėja) (e. b. t. 1, l. 23) ir atsakovas 2014 m. birželio 26 d. sudarė dovanojimo sutartį (e. b. t. 1, l. 9–20), kuria palikėja atsakovui padovanojo ½ žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ ūkio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ šulinio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).
10. Abiejų sandorio šalių asmeninės nuosavybės teisės į turtą po ½ nuo (duomenys neskelbtini) registruotos valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre (e. b. t. 1, l. 26–32).
11. Palikėja (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. t. 1, l. 25).
12. Atsakovas palikimo atsiradimo vietos notarei pateikė (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo atsisakymo (CK 5.60 straipsnis) (toliau – pareiškimas dėl palikimo atsisakymo) (e. b. t. 1, l. 90).
13. Apeliantas (ieškovas) palikimą priėmė ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu tapo ½ turto savininku, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 37–39; 57–59).
14. Iš VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ½ dalis turto nuosavybės teise to paties dovanojimo sandorio pagrindu registruotas atsakovo vardu. Kita ½ dalis turto, paveldėjimo teisės pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuosavybės teise registruota apelianto (ieškovo) vardu.
15. Apeliantas (ieškovas) 2023 m. liepos 17 d. pretenzija (e. b. t. 1, l. 91–92) kreipėsi į atsakovą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nes sandorio sudarymo metu palikėja buvo neveiksni.
16. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme į pretenziją (e. b. t. 1, l. 93–96) nurodė, kad jeigu apeliantas (ieškovas) kreipsis į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, atsakovas atitinkamai teiks priešieškinį prašydamas pripažinti negaliojančiu pareiškimą dėl palikimo atsisakymo.
17. Šalys šias savo teises realizavo šioje byloje ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu abu šiuos šalių reikalavimus patenkino. Apeliantas (ieškovas) pareiškė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies patenkinus priešieškinį (e. b. t. 1, l. 113–118), todėl teisėjų kolegija analizuoja skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės jo teisėtumui ir pagrįstumui, pagrindu. Sprendimo dalis dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (žr. šios nutarties 9 punktą) nėra skundžiama, įsiteisėjusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinio skundo ir atitinkamai atsiliepimo į jį argumentai susiję su šia sprendimo dalimi nebus vertinami.
Dėl netinkamo CK 1.90 straipsnio taikymo
18. Skundžiamu teismo sprendimu priešieškinis tenkintas visiškai, pripažįstant negaliojančiu atsakovo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo (CK 5.60 straipsnis) (žr. šios nutarties 12 punktą) CK 1.90 straipsnio pagrindu.
19. Tenkindamas priešieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo paaiškinimai (jie užfiksuoti Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įraše: 30 min. 30 sek. – 53 min. 00 sek.) pateikiant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo yra logiški, todėl įtikinami, jie atitinka įprastą turto pasidalijimo praktiką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas nežinojo, kad palikėja sudarydama dovanojimo sandorį (žr. šios nutarties 9 punktą) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jog šis sandoris bus pripažintas negaliojančiu pagal apelianto (ieškovo) ieškinį. Žinodamas tokias aplinkybes, atsakovas nebūtų atsisakęs palikimo. Apeliantas (ieškovas) su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, pirmosios instancijos teismo išvados šioje konkrečioje faktinėje situacijoje koreliuoja su teisingumo įgyvendinimu.
20. Byloje nėra ginčo, kad atsisakymo nuo palikimo sandoris gali būti ginčijamas taikant bendrąsias sandorių nuginčijimo taisykles. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, jo teisėtumo reikšmė yra svarbi. Atsakovas savo atsisakymą nuo palikimo ginčija CK 1.90 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad jis tokio vienašalio sandorio nebūtų sudaręs, jeigu būtų žinojęs, kad jo brolis (apeliantas (ieškovas) kreipsis į teismą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir toks reikalavimas bus patenkintas. Teisėjų kolegija žemiau nurodomų motyvų pagrindu atsakovo poziciją vertina kaip pagrįstą.
21. Atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad po dovanojimo sandorio sudarymo palikėja iki pat savo mirties gyveno kartu su jo šeima, kurie ja rūpinosi, o apeliantas (ieškovas) palikėjos niekada neaplankė (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 30 min. 30 sek. – 37 min. 20 sek.) ir pasirodė tik per laidotuves, ką papildė atsakovo sutuoktinė, apklausta liudytoja (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 1 val. 38 min. 30 sek. – 1 val. 39 min. 54 sek.). Šią situaciją paliudijo tiek atsakovo sutuoktinė (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 1 val. 33 min. 40 sek. – 1 val. 38 min. 30 sek.), tiek ir kaimynė, glaudžiai bendravusi su palikėja (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 1 val. 11 min. 37 sek. – 1 val. 24 min. 28 sek.). Tiek atsakovas (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 30 min. 30 sek. – 53 min. 00 sek.), tiek liudytojos (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 1 val. 11 min. 37 sek. – 1 val. 24 min. 28 sek.; 1 val. 24 min. 28 sek. – 1 val. 42 min. 34 sek.) nurodė, kad palikėjos valia buvo turtą palikti abiem vaikams (šalims) po lygiai. Be to, trečiojo asmens notarės paaiškinimai dėl dovanojimo sandorio (žr. šios nutarties 9 punktą) sudarymo aplinkybių, kurias ji pasitikslino notarų informacinėje sistemoje prieš teismo posėdį, visiškai atitiko atsakovo paaiškinimus, ir šių paaiškinimų turinys leidžia spręsti, kad palikėja, kol dar gyva, norėjo turtą padovanoti abiem sūnums po lygiai, tačiau viena iš sandorio šalių (įrodymų visuma leidžia spręsti, kad tai apeliantas (ieškovas) sandorio sudarymui neatvyko (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 56 min. 56 mi. – 59 min. 39 min.). Vadinasi, apie dovanojimo sandorį apeliantui (ieškovui) buvo žinoma dar prieš jį sudarant, priešingai, nei jis teigė, jog apie jį jam tapo žinoma tik po palikėjos mirties nuvykus į notarų biurą. Apeliantas (ieškovas) beveik dešimt metų jo neginčijo, o tokių veiksmų ėmėsi tik palikėjai mirus ir atsakovui atsisakius palikimo. Šios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas atsisakydamas palikimo suklydo. Akivaizdu, kad jis savo palikimo dalies, nuosavybės teise jau turėdamas ½ turto (žr. šios nutarties 9 punktą), atsisakė tik todėl, kad palikėjos (šalių motinos) turtas, kokia ir buvo jos valia, atitektų abiem vaikams (šalims). Atsakovas nėra teisininkas ar turintis pakankamai tokių žinių, todėl pasinaudojo tokiu teisiniu institutu, kuris žmogiškąja prasme jam pasirodė tinkamas.
22. Susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimas atitinka teisinį reguliavimą, įtvirtintą CK 1.90 straipsnio 2 ir 4 dalyse, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, pripažino negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus (CK 1.90 straipsnio 1 dalis).
23. CK 1.90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Atsakovas nenumanė ir negalėjo numanyti, kad jo brolis (apeliantas (ieškovas) ketins ir nuginčys dovanojimo sandorį, todėl padarė klaidingą prielaidą apie pareiškimo dėl palikimo atsisakymo metu egzistavusius esminius šio sandorio faktus. Atsakovas palikimo atsisakė turtą siekdamas su apeliantu (ieškovu) pasidalinti po lygiai, dovanojimo sandoris dar buvo galiojantis, todėl pagrįstai manė, kad palikimo atsisakymo atveju dalis turto vis tiek jam atiteks. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokia atsakovo prielaida apie tuo metu egzistavusius esminius sandorio (palikimo atsisakymo) faktus buvo klaidinga, nes apeliantas (ieškovas) ne ketino turtą dalintis, o turėti jį visą. Atsakovui (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsisakius palikimo (žr. šios nutarties 12 punktą), apeliantui (ieškovui) (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (žr. šios nutarties 13 punktą), todėl su pareiškimu priimti palikimą buvo kreiptasi dar anksčiau, o su pretenzija dėl dovanojimo sandorio panaikinimo apeliantas (ieškovas) į atsakovą kreipėsi 2023 m. liepos 17 d. (žr. šios nutarties 15 punktą), kas rodo, kad apeliantas (ieškovas) operatyviai pradėjo įgyvendinti savo tikslą. Atsakovo pozicija išliko visuomet nuosekli, tokia pati kaip ir bylos nagrinėjimo metu, nes atsakydamas į pretenziją jis nurodė, kad tokie apelianto (ieškovo) veiksmai sąlygos atsakovo atitinkamus veiksmus – pripažinti negaliojančiu pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, nes tokiu pareiškimu jis siekė, kad šalių motinos (palikėjos) turtas būtų padalintas sąžiningai abiem įpėdiniams (šalims) (žr. šios nutarties 16 punktą).
24. CK 1.90 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nežinojo, kad brolis (apeliantas (ieškovas) ginčys dovanojimo sandorį ir kad žinodamas tokias aplinkybes, atsakovas nebūtų atsisakęs palikimo. Susiklosčiusi faktinė situacija atitinka šioje teisės normoje nurodytą dispoziciją.
25. Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Jokių kitų jos valios išraiškos įrodymų, nei kad turtą dviem savo vaikams (šalims) palikti po lygiai, nėra. Atsakovas, kaip ir bet kuris kitas normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją situaciją, kad apeliantas (ieškovas) siekdamas įgyti visą palikėjai priklausiusį turtą ketina ginčyti dovanojimo sandorį, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo nebūtų sudaręs, todėl atsakovo suklydimas tokį pareiškimą sudarant buvo esminis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Nelogiška būtų manyti, kad atsakovas, kuris jau savo valią gauti dalį palikėjos turto išreiškė dovanojimo sutarties pagrindu priimdamas ½ turto (žr. šios nutarties 9 punktą), žinodamas, kad dovanojimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, pateiktų pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir taip prarastų ne tik kitą ½ dalį turto (žr. šios nutarties 26 punktą), bet ir savo jau prieš daug metų nuosavybės teise įgytą ½ dalį turto.
26. Aplinkybė, kad 0,2500 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 171–174), kuris dovanojimo sandorio sudarymo metu taip pat priklausė palikėjai, tačiau nebuvo įtrauktas į dovanojamo turto masę, nes buvo koncentruotasi į didžiąją turto dalį, apeliaciniame skunde nėra paneigiama (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, ji neturi esminės ir teisinės įtakos bylos rezultatui – pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pripažinimui negaliojančiu. Kaip ir aplinkybė, kad atsakovas neparodė notarei dokumento dėl palikėjos sveikatos būklės (e. b. t. 1, l. 45–46), kurios vertinimas susijęs su dovanojimo sandorio negaliojimu, tačiau ne su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas paaiškino, kad pateikti šį dokumentą nebuvo poreikio, jis aktualus buvo tik dėl lengvatų gavimo, nes palikėja, jo vertinimu, nebuvo neveiksni, ypatingai būklė pagėrėjo, kai atvyko pas juos gyventi ir vartoti vaistus, o susijaudinus būklė suprastėdavo, pavyzdžiui, kontaktuojant su medikai, nes ji bijojo, kad atsakovas jos nepaliktų (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 37 min. 20 sek. – 42 min. 00 sek.; 47 min. 28 sek. – 48 min. 56 sek.). Trečiasis asmuo notarė taip pat paaiškino, kad neretai dokumentai ir reali situacija apie žmogaus sveikatos būklę nesutampa, nes ji tiesiogiai mato žmogų, su juo bendrauja ir pasitaiko atvejų, kad asmuo būna adekvatus, nors dokumentai rodo priešingai (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 1 val. 02 min. 28 sek. – 1 val. 52 min. 58 sek.).
27. Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste, kai dovanojimo sandoris pripažintas negaliojančiu, atitinkamai pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pripažinimas negaliojančiu atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis), nes iš esmės atstatomas status quo.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika dėl CK 1.90 straipsnio taikymo nėra aktuali, nes kasacinio teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo šios bylos.
29. Atsižvelgiat į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinis skundas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl netinkamo CK 1.90 straipsnio taikymo, todėl šiuo aspektu jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl priešieškinio reikalavimo, (ne)sukuriančio materialiųjų teisinių pasekmių
30. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto (ieškovo) argumentu, kad priešieškinio reikalavimo tenkinimas nesukuria materialiųjų teisinių pasekmių. Kitaip tariant, kad atsakovas šioje byloje taip pat turėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą (žr. šios nutarties 13 punktą) ir prašyti atnaujinti terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnis).
31. Nagrinėjamu atveju atsakovas realizavo savo teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), pareikšdamas apelianto (ieškovo) iniciuotoje byloje glaudžiai su dovanojimo sutarties pripažinimu negaliojančia susijusį reikalavimą, prašydamas atitinkamai pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo notarei pateiktą pareiškimą dėl palikimo atsisakymo (žr. šios nutarties 12 punktą). Pareiškimo dėl palikimo atsisakymo, kaip ir dovanojimo sutarties galiojimas, turi tiesioginės įtakos šalių teisėms dėl palikėjos turto paveldėjimo apimties. Atsakovas, siekdamas apsaugoti savo interesus ir visiškai neprarasti jam priklausančios palikėjos palikimo dalies (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo negaliojančiu tam, kad ieškinio ir priešieškinio tenkinimo atveju, abi bylos šalys atsidurtų tokioje pačioje padėtyje ir įgytų vienodas galimybes priimti palikėjos turtą, kokia ir buvo tikroji palikėjos valia. Atsakovas pareiškimą dėl palikimo atsisakymo pateikė todėl, kad jis savo dalį palikėjos turto jau buvo gavęs dovanojimo sutarties pagrindu ir sprendė, kad yra sąžininga apeliantui (ieškovui), kaip broliui, gauti kitą ½ dalį palikėjos turto (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13.00 val. garso įrašas: 34 min. 13 sek. – 37 min. 20 sek.; 52 min. 15 sek. – 53 min. 00 sek.).
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui (šiuo atveju priešieškinį pareiškusiam atsakovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties 43 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 ir kt.), šiuo atveju teisę į dalies palikėjos palikimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimas, atlikus papildomus veiksmus, pavyzdžiui, pateikus pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir / arba paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, sąlygos atsakovo teisę į palikimą sudarantį turtą. Atsakovas nėra įpareigotas tokius reikalavimus pateikti vienoje byloje (CPK 5 straipsnis), tuo labiau, kad, kaip racionaliai paaiškino atsakovas, lemtų papildomas bylinėjimosi išlaidas (žr. šios nutarties 8.3 punktą). Pareiškimo dėl palikimo atsisakymo ginčijimas yra pagrindinis reikalavimas, o kiti, kaip antai, pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikimas ir / arba paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas, išvestiniai, pagrindinio reikalavimo netenkinimas sąlygotų išvestinių reikalavimų atmetimą ir didesnių bylinėjimosi išlaidų naštą.
33. Nagrinėjamu atveju priėmus skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo negaliojančiu, atsakovui, jo įsiteisėjimo atveju, t. y. po šios nutarties priėmimo, bus suteikta galimybė tęsti veiksmus, kurie yra būtini siekiant priimti jam priklausančią dalį palikimo. Atsakovas galės realizuoti savo teisę, pavyzdžiui, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir / arba paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Tačiau nepripažinus atsakovo pareiškimo dėl palikimo atsisakymo negaliojančiu, jis šių tolesnių veiksmų negalėtų atlikti.
34. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria tenkintas atsakovo priešieškinis, dalies todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (ieškovo) priešingai šaliai atsakovui priteisiamos 1 199,99 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo M. J. priešieškinio patenkinimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) Z. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 199,99 Eur (vieno tūkstančio šimto devyniasdešimt devynių eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.