Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė V. T. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 90-95), kuriuo prašė nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 77,65 kv.m, patalpų naudojimosi tvarką pagal parengtą planą (ieškinio priedas Nr. 2): paskiriant ieškovei V. T. naudotis patalpa, žymima indeksu 87-5, kurios plotas 13,98 kv.m, patalpa, žymima indeksu 87-8, kurios plotas 2,41 kv.m bei patalpa, žymima indeksu 87-9, kurios plotas 13,09 kv.m, kurios sudaro 43/100 buto dalis, o atsakovui A. R. T. paskiriant naudotis patalpa, žymima indeksu 87-6, kurios plotas kartu su balkonu sudaro 21,53 kv.m, patalpa, žymima indeksu 87-7, kurios plotas kartu su balkonu sudaro 17,15 kv.m, kurios sudaro 57/100 buto dalis bei ieškovei V. T. ir atsakovui A. R. T. paskiriant naudotis bendrai patalpas, žymimas indeksais 87-1, 87-2, 87-3, 87-4 ir buto priklausinį - buto namo rūsio sandėlį. Nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 77,65 kv.m, kambariui (tarnaujančiam daiktui), pažymėtam indeksu 87-6, praėjimo servitutą, pagal ieškinio priede Nr. 2 esančiame plane pažymėtus taškus A-B-C-D-E-F-G, kurio plotas 4,41 kv. m, kambarių pažymėtų indeksais 87-8, 87-9 (viešpataujančių daiktų) atžvilgiu, tam, kad kambarių žymimų indeksais 87-8, 87-9, teisėtas naudotojas ar valdytojas (pats ar su kitais asmenimis), galėtų netrukdomai, praeidamas pro kambarį žymimą indeksu 87-6, patekti į kambarius, žymimus indeksais 87-8, 87-9. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei informuoti registro tvarkytoją apie civilinės bylos iškėlimą.

Ieškovė V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimą toje dalyje, kurioje buvo atmestas apeliantės ieškinys, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir konstatuodamas turtą esant bendrosios jungtinės, o ne dalinės nuosavybės objektu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės, pagal kurią - bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. LAT 2002-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002, 2002-11-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1395/2002 konstatavo, jog SŠK 21 str. 1 d. nustatė, kad turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso dviems ar keliems savininkams. Šios nuosavybės teisės daugiasubjektiškumas sukelia nemažai ginčų dėl kiekvieno iš savininko teisės valdyti, naudotis ar disponuoti bendru daiktu. Kadangi bendrosios jungtinės nuosavybės teisės subjektų - sutuoktinių dalys nuosavybėje nėra nustatytos, tai daiktą valdo sutuoktiniai lygiomis dalimis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai, todėl santuoką nutraukus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Šios nuosavybės dalyviai - buvę sutuoktiniai, tampa bendraturčiai ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės subjektų dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 str. 1 d.). Taigi, LAT praktikoje pripažįstama, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Šios nuosavybės dalyviai - buvę sutuoktiniai - tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Teismas pripažindamas, kad butą ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe netinkamai aiškino ir taikė CK 3.100 str. 4 d., kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis CK 4.73 str. 2 d., bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK nuostatos, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius, nenustato, kad buvusių sutuoktinių turtas, kuris nutraukus santuoką liko nepadalintas, ir toliau po santuokos nutraukimo išlaiko bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Abiem ginčo šalims pripažįstant ir neginčijant byloje aplinkybės, kad bendroji jungtinė nuosavybė po santuokos nutraukimo pasibaigė, teismas padarė priešingą išvadą ir nustatė, kad butas tebėra šalių valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas LAT praktiką ir šalių bendrosios dalinės nuosavybės lygių dalių prezumpciją įtvirtintą CK 4.73 str. 3 d., pripažino, kad bendraturčių buto nuosavybės teisės dalys nėra žinomos. Sprendime nurodoma, kad byloje šalys turi skirtingas nuomones apie joms priklausančias buto dalis - ieškovė mano, kad šios dalys yra lygios, atsakovas įsitikinęs, kad jam priklauso didesnė šio buto dalis - 8 129/10 000. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas nurodydamas, kad jam priklauso 8129/10000 dalys buto, neįrodė šios aplinkybės. Byloje atsakovui nepaneigus šalių bendrosios dalinės nuosavybės lygių dalių prezumpcijos, teismas turėjo, vadovaudamasis šia prezumpcija, nustatyti naudojimosi butu tvarką. Apeliantė nemano, kad reikalavimo dėl servituto patenkinimo negalimumas šiuo atveju yra pakankama priežastimi atmesti ieškinį visą. Teismas, sprendęs, kad ieškovės pasiūlytas naudojimosi patalpomis variantas neįgyvendinamas, galėjo pasiūlyti ieškovei pateikti kitą naudojimosi patalpomis variantą, pasiūlyti galutinai suformuluoti savo reikalavimus taip, kad jie, teismo nuomone, būtų įgyvendinami.

Šalies argumentai

Atsakovas A. R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-03-03 sprendimą toje dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovo A. R. T. priešieškinys ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad LAT 2006-10-06 nutartyje civilinė byloje Nr. 3K-3-551/2006 yra pasisakęs dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo. Teisėjų kolegija, patikslindama žemesniųjų instancijų teismų motyvus, pažymėjo, kad bendrosios jungtinės sutuoktiniu nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str. 4 p.). Šios nuosavybės dalyviai - buvę sutuoktiniai - tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 str. 1 d., CK 3.117 str. 1 d.) (LAT 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002). Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Be to, gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 str., CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str.). Šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo materialinės teisės išaiškinimai akivaizdžiai parodo pirmosios instancijos teismo klaidas, taikant (netaikant) CK 3.100 str. 4 p., nustatančio, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi nutraukus santuoką. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinį procesą vedė pažeisdamas civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, taip pat ir kooperacijos principus. Teismas, atsižvelgiant į jo turimą pilną informaciją apie atsakovo (apelianto) pareikštų reikalavimų esmę ir atsižvelgiant į jam pateiktus įrodymus, pagal civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kooperacijos principus, privalėjo arba pasiūlyti atsakovui (apeliantui) patikslinti ar papildyti priešieškinio reikalavimus, arba pagal CPK 376 str. 3 d. pačiam tai padaryti savo iniciatyva. Atsakovas (apeliantas) savo priešieškinyje buvo citavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 aktualius šiai bylai konstatavimus, tačiau teismas dėl jų apskritai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nebuvo objektyvus ir visapusiškai neištyrė visų bylos aplinkybių. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pradėti nagrinėti ginčo buto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos klausimo tol, kol nebuvo nustatytos ginčo buto bendrosios dalinės nuosavybės dalys. Tokios pat nuomonės yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2008-07-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 yra konstatavęs, kad neišsprendus ginčo dėl kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio dalies tam tikros dalies atidalijimo. Teismo konstatuotos aplinkybės, kad šalys visą ginčo butą įgijo tik po santuokos sudarymo, šis ginčo butas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė bei ieškovui ir atsakovui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso po 1/2 ginčo buto dalį, akivaizdžiai prieštarauja įrodymams ir argumentams, kuriuos apeliantas (atsakovas) su priešieškiniu pateikė pirmosios instancijos teismui. Ieškovės ieškinys pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, nes iki santuokos su ieškove sudarymo atsakovas jau buvo savo asmeniniais pinigingais įgijęs didžiąją dalį buto (CK 3.87 str. 1 d.). Šią aplinkybę patvirtina prie priešieškinio pridėta 1994-11-07 Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos Nr. 101 pažyma, kurioje pažymėta, kad atsakovas yra apmokėjęs 63,25 proc. buto vertės. Čia yra patikslintina pažyma tuo, kad už 1975 m. balandžio ir kovo mėnesius buvo sumokėti 50 rubliai ir 56 kapeikos (0,68 proc. buto vertės) jau po santuokos sudarymo bendrais šeimos pinigais, šias aplinkybes patvirtina pridėti du kvitai. Taigi, savo asmeniniais pinigais iki santuokos sudarymo atsakovas yra apmokėjęs 62,57 proc. buto vertės arba, kitaip tariant, už buto 48,59 kv.m. Tai reiškia, kad po santuokos sudarymo atsakovas ir ieškovė, kaip tuometiniai sutuoktiniai, bendrai įgijo 37,43 proc. dydžio buto dalį (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.), arba buto 29,06 kv.m. Kadangi yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), tai atsakovui ir ieškovei priklauso po pusę 29,06 kv.m ploto, t.y. kiekvienam po 14,53 kv.m (buto 1 871/10 000 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus paskaičiavimus yra nustatytina, kad atsakovui priklausanti buto dalis susideda iš 48,59 kv.m (atsakovo asmeninė nuosavybė) ir 14,53 kv.m (atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis) sumos, tai sudaro 63,12 kv.m (buto 8 129/10 000 dalis).