Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

jo atstovei VšĮ „Resocializacijos ir teisinių paslaugų centro“ teisininkei Jūratei Masiulionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2016 m. kovo 24 d. nutarimo, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistas D. N. 2016 m. kovo 24 d. surašė R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-55174916-16 dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, nurodant, jog 2016-03-11, apie 11.20 val., Ozo-Buivydiškių g. sankryžoje, R. A., vairuodamas automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį automobilį „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininkas Š. O. 2016 m. kovo 24 d. nutarimu pripažino R. A. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 50 eurų baudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. paduotą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Jis vairavo „Subaru Impreza“ automobilį, važiavo Ozo gatve, iš pradžių antra, o artėjant prie sankryžos – trečia eismo juosta. Sankryžoje ketino sukti į kairę pusę, link sporto klubo. Važiavo apie 40-45 km/h greičiu. Prieš pat sankryžą netikėtai iš antros eismo juostos į trečią, kuria važiavo jis (R. A.), metėsi „VW Multivan“ automobilis, tokiu būdu užkirsdamas jam kelią. Jis dar bandė išvengti susidūrimo, apvažiuoti jį iš dešinės, tačiau nepavyko. Jis savo automobilio priekine dalimi kliudė „VW Multivan“ galą. Po atsitrenkimo „VW“ vairuotojas iš automobilio neišlipo, o pasuko į kairę ir nuvažiavo link PC „Akropolis“. Matė, jog „VW Multivan“ vairuotojas buvo šviesių plaukų, šviesios odos, tikrai ne salėje sėdintis S. M.. Eismo įvykis kilo dėl to, kad „VW Multivan“ vairuotojas, važiavęs antra eismo juosta, staiga, nerodydamas jokio posūkio, metėsi į trečią juostą ir taip užkirto jam kelią (b. l. 80-86).

Teismo posėdyje apklausiamas nukentėjusysis S. M. parodė, jog iš pažįstamos Jolantos pasiskolintu „VW Multivan“ automobiliu važiavo Ozo gatve, antra eismo juosta, apie 50 km/h, max – 60 km/h greičiu, link PC „Mada“. Bevažiuojant jam paskambino, pasakė, kad jam reikia važiuoti į „Akropolį“, dėl ko jis pasuko kairiau ir įlindo į trečią eismo juostą. Prieš sukdamas pasižiūrėjo, ta juosta buvo laisva. Iš kur atsirado „Subaru“ markės automobilis, negali pasakyti. Į trečią eismo juostą pasuko likus daugmaž 50 m iki sankryžos. Gali būti, kad jo manevras buvo staigus, ar rodė posūkį, neatsimena. Jam įvažiavus į trečią eismo juostą į automobilio galą atsitrenkė „Subaru“. Suprato, kad kilo eismo įvykis, tačiau jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kadangi išsigando (neturi teisės vairuoti, važiavo skolintu automobiliu). Kokiu greičiu važiavo „Subaru“, pasakyti negali. Prieš tai minėtas „Subaru“ markės automobilis jam buvo kelis kartus užkirtęs kelią, nors pilnai įsitikinęs, jog tai buvo iš tiesų tas pats automobilis, nėra. Nieko negali paaiškinti, kodėl anksčiau neminėjo, jog apsigalvojo dėl važiavimo krypties, iš antros eismo juostos suko į trečiąją. Policijoje jam davė popieriaus lapą ir jis viską surašė, nieko daugiau paaiškinti negali (80-86).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas D. K. parodė, kad jis važiavo Ozo gatve, vidurine antra eismo juosta, apie 50-55 km/h greičiu. Iki sankryžos likus apie 100 metrų, jį iš kairės pusės (trečios eismo juostos) aplenkė „VW“ markės autobusiukas, o po kelių sekundžių – „Subaru“. Kokiu greičiu važiavo nurodytos transporto priemonės, negali tiksliai pasakyti, bet greičiau nei jis, apie 70 km/h. Visai priartėjęs prie sankryžos, pamatė kylančius garus ir nuvažiuojantį „VW“ autobusiuką, kurio vairuotojas dar pakėlė ranką lyg atsiprašydamas ir nuvažiavo. Paties eismo įvykio jis nematė, tik, kaip minėjo, išvydo kylančius garus ir dar išgirdo garsą. Jam privažiavus „Subaru“ stovėjo toje pačioje eismo juostoje, kuria ir jį pralenkė. Minėto automobilio vairuotojas sakė, jog mikroautobusas užstabdė ir jis atsitrenkė į pastarąjį. Kas vairavo „VW“ automobilį, liudytojas konkrečiai nurodyti negalėjo. Teigė, jog galimai salėje sėdintis nukentėjusysis S. M., bet kategoriškai to tvirtinti negali. Atsimena, kad vairuotojas buvo lyg ir tamsiaplaukis. Kodėl paaiškinime nurodė, jog šviesių plaukų, atsakyti negali, galimai dėl streso (b. l. 80-86).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009).

Nagrinėjamoje byloje R. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog padarydamas tokią išvadą pareigūnas rėmėsi byloje surinkta medžiaga, vertino rašytinius parodymus. Prie nutarime aprašytų „Kitų aplinkybių“ yra įvardinti liudytojo D. K., administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. paaiškinimai, pažymėta, jog vertinama visa byloje surinkta medžiaga. Iš nutarimo turinio galima suprasti, jog vienas esminių įrodymų asmens kaltei pagrįsti buvo liudytojo D. K. parodymai, kurie, kaip įvardinta, paneigė R. A. iškeltą versiją neva „VW Multivan“ vairuotojas netikėtai prieš jį persirikiavo ir staigiai stabdė. Tai, kad nurodyto liudytojo parodymai išties yra reikšmingi nagrinėjimai bylai, ginčo nekyla. Visgi, analizuojant ir vertinant situaciją bei darant išvadas dėl eismo įvykio kilimo priežasties, ne mažiau svarbu apklausti ir įvertinti pačių eismo įvykio dalyvių parodymus. Šiuo atveju vienas iš jų - R. A. – tvirtina, kad eismo įvykis kilo būtent dėl „VW Multivan‘ vairuotojo veiksmų, kuomet pastarasis, važiavęs antra eismo juosta, prie pat sankryžą netikėtai pasuko į trečią juostą, metėsi į ją, tokiu būdu sudarydamas kliūtį ir užkirsdamas kelią. Teismo posėdyje apklausus nukentėjusįjį S. M., pastarasis iš esmės neneigė, jog pradžioje ketinęs sankryžoje važiuoti tiesiai, vėliau persigalvojo ir prieš sankryžą iš antros eismo juostos pasuko į trečią eismo juostą, kurioje į jį atsitrenkė iš kažkur atsiradęs „Subaru“ markės automobilis. Nukentėjusysis neneigė, jog tokį manevrą galėjo atlikti staigiai, neatsiminė, ar rodė posūkio signalą. Tokios nukentėjusiojo įvardintos aplinkybės iš esmės laikytinos naujomis, kadangi rašytiniame paaiškinime S. M. nė neužsiminė, jog persigalvojo dėl važiavimo krypties, prieš sankryžą persirikiavo į gretimą trečiąją juostą, galimai tą padarydamas staigiu manevru ir pan. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. savo skunde iškėlė abejones, ar būtent nukentėjusiuoju pripažintas S. M. eismo įvykio metu vairavo „VW Multivan“ automobilį. Teismo posėdyje R. A., matydamas salėje sėdintį nukentėjusįjį, buvo kategoriškas ir nurodė, jog ne S. M. sėdėjo už nurodyto automobilio vairo, tuo pačiu pažymėdamas, kad mikroautobuso vairuotojas buvo šviesių plaukų, šviesios odos (priešingai, nei tamsiaplaukis ir kiek tamsesnio odos atspalvio S. M.). Tai, jog už „VW Multivan“ vairo sėdėjęs vyriškis buvo šviesių plaukų, rašytiniame paaiškinime nurodė ir liudytojas D. K.. Tiesa, pastarasis teismui teigė, jog vairuotojas visgi buvo tamsus, tikino, jog tokią aplinkybę jis šiuo metu atsimena geriau (b. l. 80-86).

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimui buvo perduota S. M. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje pastarajam buvo surašytas protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad S. M. po 2016-03-11 Ozo-Buivydiškių g. sankryžoje kilusio eismo įvykio, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimu S. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo grąžintas trūkumams pašalinti. Toks teismo nutarimas priimtas kilus abejonėms, jog būtent S. M. buvo tas asmuo, kuris eismo įvykio metu vairavo „VW Multivan“ automobilį. Minėtas nutarimas skundžiamas nebuvo ir šiai yra įsiteisėjęs. Vadinasi, nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje dėl eismo įvykio kaltu pripažintas R. A., teismas neturi galimybės įvertinti kito eismo įvykio dalyvio parodymus, kadangi šiuo metu nėra nustatytas asmuo, vairavęs „VW Multivan“ automobilį. Dėl nurodytos priežasties nėra galimybės visapusiškai ir pilnai išnagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Sprendžiant klausimą, ar būtent R. A. yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, neužtenka įvertinti vien tik liudytojo D. K. parodymus. Neabejotinai reikšmingais ir svarbiais laikytini pačių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai, tačiau šiuo atveju, kuomet tyrimas dėl vieno eismo įvykio dalyvio nustatymo yra tik tęsiamas, tinkami įvertinti parodymus nėra galimybės.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti papildomą tyrimą, todėl, atsižvelgiant į ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. 2016 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 10N-55184304-16 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.