Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-932-668/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
1-932-668/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Nukentėjusysis
V. D.
Kaltinamasis
J. K.
Advokatai
Gerda Storpirštienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-932-668/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01855-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,nukentėjusiojo V. D. atstovei Singridai Samoškienei,kaltinamajai J. K.,jos gynėjai advokatei Gerdai Storpirštienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) studentė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2016-10-21 apie 08.30 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Tilkos g. link Liepojos g. ties namu Nr. 99 pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greitį ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiąjį, prieš pėsčiųjų perėją sustojus ta pačia kryptimi gretimoje eismo juostoje važiavusiam kitam automobiliui, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo, kliudė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį baigiantį pereiti tos krypties eismo pusės važiuojamąją dalį pėsčiąjį V. D., padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamoji J. K. visiškai prisipažino kalta ir parodė, kad vairuodama automobilį, nespėjo jo sustabdyti ir pėsčiųjų perėjoje kliudė nukentėjusįjį, nesunkiai jį sužalodama. Gailėjosi dėl padarytos veikos, iš dalies atlygino žalą, kitą dalį atlygino draudimo bendrovė, atsiprašė nukentėjusiojo mamos, siekė susitikti su nukentėjusiuoju, tačiau buvo nepageidaujama. Parodė, kad jos pajamos nedidelės, moka už mokslą, finansiškai jai padeda mama ir senelis, prašė atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-21 apie 08.30 val. ėjo link mokymosi vietos "Kaunas viltis". Priėjo A. Juozapavičiaus pr. prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir ketino eiti į kitą pusę, kur yra prekybos centras "Norfa". Iš kairės 1-a eismo juosta važiavęs automobilis sustojo praleisti. Vidutinės spartos žingsniu įžengė į važiuojamąją kelio dalį perėjoje ir ėjo statmenai į kitą pusę. Įžengus į 2-ą eismo juostą, buvo partrenktas iš kairės pusės važiavusio lengvojo automobilio. Po smūgio buvo trumpai praradęs sąmonę. Pamena tik nuo tada, kai jį medikai vežė į Kauno klinikas. V. D. manymu eismo įvykis kilo dėl jį partrenkusio automobilio vairuotojos kaltės, kadangi partrenkė jį pėsčiųjų perėjoje, kai kiti automobiliai sustojo praleisti. Eismo įvykio metu jam lūžo kairysis žastikaulis, dešinysis blauzdikaulis, taip pat pažeisti nervai, panirę stuburo kakliniai slanksteliai. Buvo ilgai gydomas ir prižiūrimas artimųjų.

Liudytoja J. D. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas jos sūnus, kuris nuo mažens yra sutrikusio intelekto. Jo slauga buvo sunki, koja buvo įtvare, reikėjo organizuoti pervežimus į procedūras, parūpinti papildomų priemonių higienai užtikrinti. Po eismo įvykio sūnus tapo irzlesnis, bijo eiti per perėjas. Nors yra aktyvus, tačiau pilnai jėgų neatgavęs, gydymas tęsiamas. Liudytoja valdo nukentėjusiojo lėšas. Draudimo bendrovė sumokėjo 3400 eurų. 3000 - moralinės žalos, 400 eurų – turtinės žalos atlyginimą. Ieškiniu prašoma priteisti dar 3000 eurų neturtinės žalos iš kaltinamosios. 113 eurų turtinė žala, tai neįvertinti drabužiai ir sugadinta striukė. Dėl to į draudimo bendrovę nesikreipta. Neturtinės žalos dydis nustatytas, įvertinus tai, kad sūnus stipriai sumuštas, yra liekamieji reiškiniai. Jam nusimato operacija. Liudytoja patvirtino, kad kaltinamoji jos atsiprašė.

Kaltinamosios kaltę, padarius nusikalstamą veiką, be jos visiško prisipažinimo ir duomenų, užfiksuotų nukentėjusiojo parodymų protokole, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, fotolentelės, kuriuose užfiksuotas eismo įvykis, matyti, kad nukentėjusysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje A. Juozapavičiaus prospekte.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos eksperto išvados Nr. G 3086/2017(02) matyti, kad V. D. konstatuotas kairio žastikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis, kairio stipininio nervo pažeidimas, I-II kaklinių slankstelių panirimas. V. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 34-35).

Kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes ji, vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. D. sveikata.

Šalies argumentai

J. K. pateikė prašymą perduoti ją pagal laidavimą motinai R. K. ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

R. K. parodė, kad J. K. yra jos dukra. Tarp jų yra labai tamprus ryšys. Duktė dėl šio įvykio labai pergyvena, labai gailisi, abi tikisi, kad taip daugiau nepasikartos. R. K. dirba, yra susituokusi, neteista, administracine tvarka nebausta. Duktė gyvena kartu, todėl ji mano, kad galės daryti dukrai teigiamą įtaką, dukra jos klauso nuo mažens.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).

Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir jis jai pretenzijų neturi, taip pat neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta, atleidus kaltinamąją nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja kaltinamosios mama R. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, susituokusi, todėl teismas mano, kad dėl pozityvios laiduotojos įtakos, kaltinamoji ateityje nenusikals. Dėl išvardytų aplinkybių yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui AB „Lietuvos Draudimas“ ir J. K. dėl 3000 eurų neturtinės ir 113 eurų turtinės žalos atlyginimo subsidiariai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jam buvo reikalinga kito asmens pagalba, sumažėjusi galimybė bendrauti su aplinkiniais. Šie nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai bei patirtas fizinis skausmas ir kiti nepatogumai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamosios veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų nukentėjusiojo ir kaltininko pusiausvyra. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, nustatytinas 3000 eurų dydžio nukentėjusiajam V. D. padarytos neturtinės žalos atlyginimas.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pažymos matyti, kad V. D. yra išmokėta 3455,47 eurų draudimo išmoka, įskaitant kompensaciją už neturtinę žalą – 3000 eurų ir 455,47 eurai už gydymą. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad 113 eurų turtinės žalos atlyginimą atlygino kaltinamoji J. K. ( 1 t., b. l. 151, 2 t., b. l. 40). Tuo būdu ieškinio reikalavimai yra visiškai patenkinti. Teismo posėdžio metu V. D. motina liudytoja J. D. ir nukentėjusiojo atstovė prašė padidinti neturtinės žalos atlyginimo sumą ir priteisti dar 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau toks reikalavimas neatitinka susiformavusios teismų praktikos, todėl yra nepagrįstas ir atmestinas.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Valstybės teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą apie nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas – 222,59 eurų. Ši suma priteistina iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais ir 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. D. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. K. valstybei 222,59 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Mikšta