Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. S. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutarties, kuria palikta galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartis K. S. pakeisti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams – nuo 2026 m. kovo 24 d. iki 2026 m. gegužės 24 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartimi kaltinamajam K. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, paskelbta kaltinamojo K. S. paieška. 2026 m. kovo 24 d. 16.35 val. kaltinamasis K. S. sulaikytas.

3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutartimi palikta galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir suėmimo terminas nustatytas 2 mėnesiams, nuo 2026 m. kovo 24 d. iki 2026 m. gegužės 24 d.

4. Skundu, pateiktu apygardos teismui, kaltinamojo K. S. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutartį, kuria kaltinamajam palikta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas arba pakeisti suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.1. Nurodo, jog K. S. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš nurodyto adreso (duomenys neskelbtini) nesilaikė ne dėl siekio slėptis nuo teismo, o dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Remiantis jam pareikštu kaltinimu pagal BK 243 straipsnį, K. S. negalėjo gyventi minėtu adresu, kadangi policijos pareigūnai jam to nebeleido, ką patvirtina ir jo paties paaiškinimai. Dėl šios priežasties jis negalėjo likti nurodytoje gyvenamojoje vietoje, todėl buvo priverstas persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), pas seserį. Visą šį laiką jis gyveno pas seserį, nesislėpė, būtent ten jį ir rado policijos pareigūnai.

4.2. Į paskirtus teismo posėdžius pats K. S. nurodė neatvykęs dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Tačiau prisiima atsakomybę už savo elgesį, įsipareigoja nebevartoti alkoholio ir netrukdyti teismo procesui, sąžiningai bei laiku atvykti į visus teismo posėdžius. Todėl prašoma įvertinti, jog K. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat ir sveikatos problemų – nurodė patiriantis epilepsijos priepuolius, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė Laisvida Sabaliauskienė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

6. BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne įtariamojo (kaltinamojo) kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytą nusikalstamą veiką. Šioje bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje, nesprendžiant kaltinamojo K. S. kaltės padarius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų klausimo, bet vertinant, kiek pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, darytina išvada, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų apie tai, kad K. S. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis be kaltinamojo parodymų yra nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų analizė apygardos teismui leidžia konstatuoti, jog šiame baudžiamosios bylos etape egzistuoja pagrindas manyti K. S. galėjus padaryti jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus, o jokių kitų duomenų (ar aplinkybių), pagrįstai leidžiančių abejoti tokia galimybe, byloje nepateikta.

8. K. S. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta ir jos terminas nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo bėgimo, slapstymosi nuo teismo riziką, o nustatydamas suėmimo terminą dviem mėnesiams kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

9. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

10. K. S. kaltinamas padaręs 5 nesunkius nusikaltimus (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 veikos, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 veika) ir vieną apysunkį nusikaltimą (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), už kurių padarymą yra numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

11. Šiuo atveju ne tik egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga, bet galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis K. S., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir kitos aplinkybės: K. S. anksčiau teistas 6 kartus, dauguma atvejų – už analogiškas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamoms nusikalstamas veikas (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį), be kita ko, prieš tą pačią nukentėjusiąją – mamą J. S.; šioje byloje jam inkriminuotas 6 nusikalstamas veikas vos per 5 mėnesių laikotarpį jis galimai padarė teistumui neišnykus, praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kur atliko ankstesniu teismo sprendimu paskirtą 50 parų arešto bausmę; per pastaruosius penkerius metus K. S. daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp kurių ir smulkios vagystės, melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, kai pagalba nereikalinga, viešosios tvarkos pažeidimas ir kt., paskirtų nuobaudų nevykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų; nevedęs, nedirbantis, Sodros duomenimis, pastarąjį kartą dirbo 2022 metais.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog kaltinamasis K. S. neatvyko į 2026 m. sausio 15 d. teisiamąjį posėdį, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai (t. 6, b. l. 56), į 2026 m. vasario 10 d. teisiamąjį posėdį jis buvo atvesdintas, tačiau jam nustatytas neblaivumas (t. 6, b. l. 103), į 2026 m. kovo 13 d. teisiamąjį posėdį jo atvesdinti nepavyko, nes jis nerastas (t. 6, b. l. 110). Apklausiamas teisme jis nurodė, kad į teisiamuosius posėdžius neatvyko, nes gėrė, turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Paaiškino, kad pastaruoju metu gyveno pas seserį, adresu (duomenys neskelbtini), nes adresu (duomenys neskelbtini), jam neleido būti policijos pareigūnai. Pažadėjo nebevartoti alkoholio, gerti vaistus ir atvykti į teisiamuosius posėdžius. Tokias kaltinamojo nurodytas neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežastis pirmosios instancijos teismas nelaikė pateisinančiomis jo elgesį, o tik rodančiomis jo neatsakingumą ir atsainų požiūrį. O kaltinamojo pažadus gydytis, nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti suėmimo. Kardomosios priemonės terminas kaltinamajam nustatytas įvertinus bylos nagrinėjimo stadiją – byla pradėta nagrinėti, tačiau neapklausti liudytojai ir teismo ekspertė. Todėl teismo išvada, kad būdamas laisvėje ir suprasdamas jam gresiančią griežtą baudžiamąją atsakomybę, kaltinamasis K. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra pagrįsta (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė esant pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą kaltinamasis K. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

14. Pažymėtina, jog kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir pobūdis leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suimtąjį paleisti į laisvę. Nors apeliacinės instancijos teismui pateiktu skundu suėmimo taikymo nepagrįstumas grindžiamas tuo, jog K. S. negalėjo gyventi jam paskirtu rašytiniu pasižadėjimu nurodytoje gyvenamojoje vietoje, nes buvo įpareigotas ten nesilankyti, o taip pat prasta sveikatos būkle dėl alkoholio vartojimo ir pažadu gydytis, tačiau tokie argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini. Teisėjų kolegija pastebi, kad išvykęs gyventi kitu adresu, kaltinamasis K. S. apie tai nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei prokurorui nepranešė, nors tokia tvarka jam, teisiamam jau septintą kartą, neabejotinai buvo žinoma. Be to, nors ir pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl to patiriantis ir epilepsijos priepuolius, žinodamas ir tai, kad nevartodamas alkoholio bei gerdamas gydytojo išrašytus vaistus neturėtų ir tokių sveikatos problemų, kaip jis pats nurodė 2026 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu, vis tik jokių realių veiksmų K. S. dėl to nesiėmė ir toliau tik deklaratyviai žada keisti savo elgesį. Todėl, įvertinus, kad šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo sąlygos ir pagrindai, šios kardomosios priemonės taikymas kaltinamojo K. S. atžvilgiu nepažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, yra būtinas ir nėra perteklinis.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutartimi K. S. pagrįstai palikta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams, todėl ją naikinti kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. S. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.