Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui G. M., pareiškėjo atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai Agnei Streckei,

atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams D. Ž., ir D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas G. M. skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyresniojo inspektoriaus G. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; 2) pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovo jam priklausantį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. S. tarnybinį pranešimą, kuriame pareigūnas pranešė, kad 2016 m. birželio 12 d., dirbant ekipaže 250, kartu su Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės grupės tyrėju V. V., 1 val. 55 min. buvo gautas Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, jog Pasvalio r. Girsūdų k. raudonos spalvos automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į medį, iš įvykio vietos vairuotojas, būdamas kraujuota galva, ir galimai neblaivus, pasišalino; tokį pranešimą pateikė įvykio vietą pastebėjusi pravažiuojančio automobili vairuotoja. Įvykio vietoje Pasvalio r. Girsūdų k. Pasvalio g. ties 15 namu, minėtasis policijos pareigūnų ekipažas rado nuo kelio nuvažiavusį, į medį ir tvorą atsitrenkusį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Buvo nustatyta, kad automobilis priklauso A. M., juo naudodavosi Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas G. M. Apie tai, kad į eismo įvykyje dalyvauja automobilis, kuriuo galėjo naudotis policijos pareigūnas, buvo informuotas Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. policijos komisariato viršininko D. P. nurodymu, medžiaga buvo persiųsta Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybai. Minėtojo Panevėžio apskrities Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. S. 2016 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, M. A. 2016 m. birželio 13 d. nurodymu buvo pavesta organizuoti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas pradėtas Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. Ž. 2016 m. birželio 13 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog yra duomenų, kad jis gali būti padaręs tarnybinį nusižengimą 2016 m. birželio 12 d. apie 1 val. 55 min. Pasvalio r. Girsūdų k. prie Pasvalio g. 15 namo, galimai neblaivus, vairuodamas automobilį „VW Passat“, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, automobilyje palikdamas medžioklinį šautuvą, šovinių ir dėtuvę. Pranešimu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad tokiais veiksmais jis įtariamas pažeidęs Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą, 29 straipsnio 2 ir 3 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, Etikos kodekso 14.1., 14.3., 14.5. punktų reikalavimus. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2016 m. lapkričio 21 d. surašius tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tarnybinį patikrinimą atlikęs Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiasis tyrėjas D. Ž. nustatė tokias faktines aplinkybes: 2016 m. birželio 12 d. apie 1 val. 55 min. pareiškėjas ne tarnybos metu, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį bei tvorą, automobilyje nebuvo jokių asmenų, automobilio salone ant išsiskleidusios vairuotojo oro pagalvės ir priekiniame stikle buvo matyti asmens sužalojimo žymės; siekiant surasti vairuotoją, dalyvavusį eismo įvykyje, į pagalbą buvo pasitelktas policijos patrulių ekipažas; sudaryta eismo įvykio vietos schema, padarytos eismo įvykio vietos fotonuotraukos; eismo įvykio vietoje apklausti liudytojai. Išvadoje taip pat pažymėta, kad eismo įvykio vietoje apklausta liudytoja paaiškino, kad nuėjusi prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio ir atidariusi automobilio dureles, pamatė asmenį, kruvinu veidu, pasiteiravus, ar reikia iškviesti policiją, pareiškėjas piktai atsisakė, liudytoja pastebėjo, kad asmuo vengė su ja bendrauti; liudytojai nusprendus iškviesti greitąją pagalbą, vairuotojas atidarė automobilio kairės pusės užpakalines duris, kažką pasiėmęs, stengėsi kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta ir Išvadoje pažymėta, kad 2016 m. birželio 12 d. pareiškėjas skambino sugyventinei A. J., kuriai tą dieną laikotarpiu nuo 1 val. 56 min. iki 2 val. 42 min. iš viso buvo skambinta 6 kartus, tačiau policijos pareigūnams skambinant pareiškėjui, jis neatsiliepė. Atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas pateikė medicininių dokumentų iš VšĮ Pasvalio ligoninės kopijas, iš kurių nustatyta, kad į gydymo įstaiga jis kreipėsi tik 2016 m. birželio 12 d. apie 22 val. 05 min., t. y. po eismo įvykio praėjus 20 val., pareiškėjui buvo nustatyti sužalojimai, tačiau dėl blaivumo patikrinimo nebuvo jokių duomenų. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, negauta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas automobilį vairavo neblaivus, todėl ši aplinkybė nebuvo konstatuota. Atsižvelgiant į tai, jog dėl G. M. veiklos buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena ir nebuvo nustatyta savarankiškų tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti nuo administracinės teisės pažeidimo, tarnybinis patikrinimas 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo sustabdytas, o 2016 m. lapkričio 10 d. teikimu atnaujintas. Apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, apklaustų asmenų parodymus ir teisminio proceso metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad 2016 m. birželio 12 d. apie 1 val. 55 min. G. M. ne tarnybos metu vyko iš medžioklės ir Pasvalio r., Girsūdų k. prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, į gydymo įstaigą kreipėsi 2016 m. birželio 12 d. 22 val. 05 min., t. y. po 20 val.; duomenų, kad pareiškėjas galėjo vairuoti automobilį neblaivus negauta, teisminio proceso metu konstatuota, kad G. M. suprato savo veiksmus, buvo sąmoningas ir suinteresuotas pasitraukti iš įvykio vietos, t. y. veiką padarė tyčia. Išvadoje nurodyta, kad tokiais veiksmais, būdamas policijos pareigūnu ir pats būdamas įvykio liudininku bei turėdamas imtis neatidėliotinų veiksmų įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, padėti išaiškinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, išsiaiškinti bei užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, pasielgė priešingai, t. y. atsisakė liudytojos siūlomos pagalbos, skambindamas ir pranešdamas apie įvykio vietą sugyventinei, neieškodamas pagalbos, pasišalindamas iš įvykio vietos, ilgai negrįždamas namo, nesiekė greito eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo, todėl sudarė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnas gali nesilaikyti teisinio reglamentavimo, ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias visuotinai suprantamas vertybes. Remiantis Išvadoje nurodytais duomenimis, sprendžiama, kad faktinės tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės Išvadoje nustatytos remiantis 2016 m. birželio 12 d. eismo įvykio vietoje padaryta foto medžiaga, kurioje užfiksuotas eismo įvykis Pasvalio r., Girsūdų k., (duomenys neskelbtini), „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. policijos komisariato 2016 m. birželio 12 d. 1 val. 55 min. sudaryta eismo įvykio vietos schema; Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio S. S. 2016 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės grupės tyrėjo V. V. 2016 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. tarnybinio pranešimo Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų grupės vyr. specialisto G. V. 2016 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis; 2016 m. birželio 13 d. pareiškėjo paaiškinimu; liudytojų U. S. 2016 m. birželio 12 d. ir 15 d. paaiškinimais bei E. J. 2016 m. birželio 15 d. ir A. J. 2016 m. birželio 15 d. paaiškinimais dėl 2016 m. birželio 12 d. įvykusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo pareiškėjas, taip pat medicininių dokumentų iš VšĮ Pasvalio ligoninės, teismo medicinos specialisto 2016 m. birželio 25 d. atlikto tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatais, Pasvalio r. apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarime (administracinė byla Nr. A2.6-495-1001/2016) ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartyje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-486-337/2016-2) konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Remiantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, todėl pasiūlyta iš vidaus tarnybos pareiškėją atleisti už pareigūno vardo pažeminimą.

Atsižvelgdamas į Panevėžio apskrities VPK 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Panevėžio apskrities VPK viršininkas skundžiamu 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos 2016 m. lapkričio 22 d.

Iš skundžiamo Panevėžio apskrities VPK viršininko 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja pateiktos medžiagos, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas įsakymas, nustatyta, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą), todėl sprendžiant šį ginčą, būtina išsiaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo aspektus.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, aktuali 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.), 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Vidaus tarnybos statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėse bylose: Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A662-252/2011), pasisakydamas dėl pareigūno vardo pažeminimo sąvokos ir pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos kaip savarankiško atleidimo pagrindo, pažymėjo, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla tada, kai yra nustatoma visuma minėtųjų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y., ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (ar ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar uniformuotas ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: Nr. A142-231/2008, Nr. A756-236/2010).

Remiantis Tarnybinio patikrinimo išvados duomenimis, pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą faktiniu pagrindu įvardintas pareiškėjo poelgis, kai 2016 m. birželio 12 d. apie 1 val. 50 min. pareiškėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Dėl to, jog pareiškėjas sukėlė eismo įvykį byloje ginčo nėra, tačiau atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, jog atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, neatsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo veikos, su kuria neatsiejamai susijęs tarnybinio nusižengimo turinys, kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes; teigia, kad tarnybinė atsakomybė kilo ir buvo taikoma dėl administracinio teisės pažeidimo, kadangi atsakovui, neatribojus savarankiškų tarnybinio nusižengimo požymių nuo administracinės veikos, tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, aktuali 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 12 punktu, gavus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą.Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Taigi, jei pareigūno veiką įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tik kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą. Taigi, jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti taip, kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Minėta, pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties ir pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 20 d. buvo surašytas ATP protokolas, kuriame nustatyta, kad vairuodamas automobilį tamsiu paros metu, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, važiuodamas kelio vingiu, G. M. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir atsitrenkė į pakelės medį bei gyvenamojo namo tvorą; eismo įvykio metu padaryta turtinė žala apibūdinta kaip apgadintas medis, tvora, žalia veja, automobilis „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiam asmeniui ir pats būdamas susijęs su eismo įvykiu, G. M. nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir policijai, nors tokią galimybę turėjo, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 127 ir 22 punktų reikalavimus, ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies ir 124 (1) straipsnio 8 dalį. Nesutikdamas su ATP protokolu, pareiškėjas jį skundė Pasvalio r. apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimu G. M. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskiriant 30 Eur baudą bei 130 straipsnio 1 dalį paskiriant 875 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; teismas nuobaudas subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinė subendrintą nuobaudą 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi Pasvalio r. apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas, pareiškėjo skundas netenkintas. Pareiškėjas pateikė prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir prašė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Pasvalio r. apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi paliko Pasvalio r. apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistus.

Atsižvelgiant į nustatytuosius duomenis, bei remiantis tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodytais duomenimis, atsakovo atstovų teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl to, jog pareiškėjas buvo įtariamas pažeidęs ir nevykdęs policijos pareigūnui teisės aktuose nustatytų pareigų, tuo tarpu pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas savaime nereiškė, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, o tarnybinio patikrinimo tyrimas buvo glaudžiai susijęs su administracinio teisės pažeidimo tyrimu, todėl buvo priimtas sprendimas sustabdyti tarnybinį patikrinimą.

Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, sprendžiama, kad administracinio teisės pažeidimo, kurio teisena buvo pradėta, požymiai reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutapo su tais pareiškėjo veiksmais, dėl kurių jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, t. y. konkrečiai tuo, jog pareiškėjas nepranešęs apie jo sukeltą eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo kaltės, padarius ATPK numatytą pažeidimą, klausimas turėjo būti sprendžiamas pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galimai pareigūno vardą pažeminusio elgesio esminių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvo įmanoma atriboti nuo administracinio teisės pažeidimo požymių. Dėl šios priežasties tarnybinis patikrinimas Tvarkos aprašo 12 punkto pagrindu privalėjo būti sustabdytas ir tęsiamas tik administracinio teisės pažeidimo byloje nustačius esminius faktus ir kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti pareiškėjo kaltus neteisėtus veiksmus. Išvadoje užfiksuoti tarnybinio patikrinimo metu nustatyti duomenys patvirtina, kad administracinėje byloje dėl pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, nustatytos faktinės aplinkybės, buvo reikšmingos atliekant tarnybinį patikrinimą. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo sustabdymas minėtuoju Tvarkos apraše nustatytu pagrindu, sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju, lemiamas kriterijus, dėl kurio pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos nustatymas buvo tiriamas, atsižvelgiant į su pareiškėjui taikytina administracine atsakomybe, buvo pareiškėjo veiksmai, kuriuos atlikdamas pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia nepaneigiamai teigti, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo sprendžiama ne dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės, o tik dėl pareiškėjo atliktų pareigūno vardą žeminančių veiksmų Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme, todėl atsižvelgiant į šio konkretaus tarnybinio nusižengimo specifiką, bei siekiant nustatyti visas su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, atsakovo sprendimas sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki administracinės teisės pažeidimo tyrimo ir teisminių procesų pabaigos laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo ir jo atstovų nurodytą aplinkybę, jog atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo sveikatos būklę, iš esmės, paneigia tai, kad atsakovui nusprendus sustabdyti tarnybinį patikrinimą iki bus išnagrinėta administracinė byla dėl pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų, tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas, tik įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarčiai, kuria palikus nepakeistą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 nutarimą, laikytina, kad jame nustatytos aplinkybės tame tarpe ir tai, jog teismas atsižvelgęs į privataus eksperto išvadą, kad pareiškėjas po įvykio dėl smegenų sukrėtimo galėjo netekti sąmonės, nusprendė, jog šis sveikatos sutrikimas nebuvo ilgalaikis ir negalėjo sutrukdyti pareiškėjui adekvačiai įvertinti situacijos ir imtis reikiamų veiksmų. Teismas taip sprendė, jog privataus eksperto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta išvada apie sąmonės netekimą prieš įvykį grįsta tik paties pareiškėjo parodymais ir teoriniais samprotavimais, o ne objektyviais jo medicininiais duomenimis, susijusiais su nagrinėjamu įvykiu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad tinkamu tarnybai pripažintas policijos pareigūnas anksčiau būtų patyręs tokius stiprius sveikatos sutrikimus: gydymo įstaigos pažymoje tokie priepuoliai nenurodyti, dėl padidinto kraujospūdžio jam skirtas gydymas ir jis toliau galėjo tarnauti policijoje. Remiantis liudytojos U. S., mačiusios pareiškėją iš karto po eismo įvykio, parodymais, teismas sprendė, kad pareiškėjas tuoj po eismo įvykio nebuvo netekęs sąmonės: liudytojai paklausus, ar reikia kviesti policiją, jis atsisakė, išlipo iš automobilio, atidarė galines automobilio dureles, po to nuėjo iš įvykio vietos. Liudytojo V. V. parodymais nustatyta, kad netrukus po eismo įvykio į jo vietą atvažiavo G. M. sugyventinė A. J., kuri paaiškino, kad jai apie atsitikusią nelaimę telefonu pranešė pats pareiškėjas. Šios aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjas tuoj po įvykio gerai orientavosi aplinkoje, nes atsisakė liudytojos U. S. siūlomos pagalbos, apžiūrėjo savo automobilį, telefonu paskambinęs sugyventinei, pranešė tikslią įvykio vietą ir paprašė ją ten atvažiuoti, o pats išėjo iš įvykio vietos. Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nustatytas aplinkybes, jas patvirtino pripažindamas nustatytomis, o pareiškėjo pasišalinimą iš įvykio vietos pripažino pareiškėjo sąmoningai pasirinktu elgesio variantu. Teismas neturi pagrindo abejoti Pasvalio r. apylinkės teismo nutarime ir Panevėžio apygardos teismo nutartyje nustatytais duomenimis, kurie patvirtina, kad pareiškėjas, apie eismo įvykį telefonu informuodamas sugyventinę, konkrečiai jai nurodydamas savo būvimo ir eismo įvykio vietą, prašydamas jos atvykti, atsisakydamas liudytojos pagalbos ir išeidamas iš įvykio vietos, buvo sąmoningas ir suprato savo veiksmų prasmę, todėl jie laikytini turinčiais prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje.

Sprendžiant, ar pareiškėjo veiksmai, kuriais jis ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, gali būti vertinami kaip pažeminę vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantys Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes kaip teisės aktuose nustatytos bendrosios ir specialiosios pareigos policijos pareigūnams bei jiems keliami etikos reikalavimai. Elgesio reikalavimus pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (toliau – ir Policijos įstatymas, aktuali 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1865 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), taip pat Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 (toliau – ir Etikos kodeksas, aktuali 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 5-V-733 redakcija, galiojanti 2006 m. gruodžio 13 d.). Policijos įstatymo 25 straipsnis įtvirtina policijos pareigūno pareigas. Nagrinėjamos situacijos vertinimo aspektu esminėmis laikytinos šio straipsnio 1 dalyje įvardintos policijos pareigūno pareigos – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves (1 punktas); taip pat pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Pagal Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, pareigūnas privalo atlikti ir kitas įstatymuose jam nustatytas pareigas. Etikos kodekso, kuriame įtvirtintomis nuostatomis, be kita ko, siekiama stiprinti policijos pareigūno autoritetą saugant ir gerbiant asmens teises ir laisves, įtvirtintas tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose, 3 punkte įtvirtintos nuostatos skelbia, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Etikos kodekso VI skirsnio nuostatos įtvirtino reikalavimus policijos pareigūno elgesiui ne tarnybos metu. Pagal šio skirsnio 14 punktą, ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1. punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija; (14.3. punktas); patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui (14.5. punktas). Vadovaujantis Etikos kodekso 15 punktu, laikytis Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų yra kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę, bei kompetentingų pareigūnų sprendimu, tarnybinę atsakomybę.

Vadovaujantis nustatytuoju teisiniu reglamentavimu, susijusiu su pareiškėjui, kaip policijos pareigūnui nustatytų pareigų vykdymu, pareiškėjas būdamas policijos pareigūnu, o taip pat ir įvykio liudininku, turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, padėti išaiškinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, išsiaiškinti ir užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams, tačiau apie eismo įvykį pareiškėjas nepranešė nei tiesioginiam vadovui, nei ėmėsi veiksmų apie tai pranešti policijai; pasišalindamas iš įvykio vietos tokiais savo veiksmais apsunkino administracinio teisės pažeidimo ištyrimą, bei neužtikrino policijos pareigūnams taikytino reikalavimo elgtis pavyzdingai bei nesudaryti pagrindo visuomenei neigiamai spręsti apie visą policiją ir policijos pareigūnus.

Stojantis į vidaus tarnybą asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, be to, statutiniai pareigūnai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei. Taip vidaus tarnybos pareigūnai prisiima atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukštų tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartų laikymąsi. Pareiškėjas 1995 m. spalio 2 d. davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, prisiekė sąžiningai vykdyti šalies įstatymus ir viršininkų įsakymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Teismas sprendžia, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo kaip policijos pareigūno veiksmai sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Policijos pareigūnas, kurio viena iš funkcijų, pagal kompetenciją reikalauti, kad kiti asmenys laikytųsi įstatymų, pats jų nesilaikydamas pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, taip pat pažeidžia sąžiningumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, akivaizdžiai žemina policijos padalinį, kuriame tarnauja, bei sąžiningai tarnaujančius pareigūnus, griauna visuomenės pasitikėjimą visa policijos sistema ir jos pareigūnais. Pažymėtina, kad pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų. Įvertinus teisės aktais pavestų funkcijų svarbumą ir visuomenės požiūrį į statutinius valstybės tarnautojus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo veiksmai kelia nepasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, ją kompromituoja, todėl, nustačius pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai yra nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi įstatymo numatyta teisinė pasekmė. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659-2012 ir kt.). Taigi, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti.

Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad, esant Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 2-10, 13 ir 15 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Pareigūno vardo pažeminimo faktas Panevėžio AVPK viršininkui, turinčiam įgalinimus atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, paaiškėjo 2016 m. lapkričio 21 d., kai buvo parengta tarnybinio patikrinimo procedūrą užbaigianti Tarnybinio patikrinimo išvada. Skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos buvo priimtas kitą dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 22 d., t. y. nepažeidžiant Statute numatyto termino.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, daroma išvada, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyresniojo inspektoriaus G. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą Panevėžio apskrities VPK išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką yra išvestinis reikalavimas iš ginčijamo Įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, todėl konstatavus, kad atsakovo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų tenkinti išvestinio skundo reikalavimų. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo ir dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.