Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje šalims nedalyvaujant, išnagrinėjęs pareiškėjo Ž. J. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje UAB „Mokilizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Arturas Bložė 2016-10-06 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir skundą su vykdomąją byla Nr. 0041/16/00089 CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydamas patenkinti pareiškėjo skundą antstolis nurodė, kad CPK 738 ir 739 straipsniuose yra išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, išvardintų pinigų sumų sąrašas iš kurio negalima išieškoti yra baigtinis ir skolininkas nepateikė duomenų, kad nurašytos lėšos patenka į šį sąrašą, todėl nėra pagrindo grąžinti nurašytas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0041/16/00089 pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-10-06 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2419-952/2015 dėl 485,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. J. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. 2016-01-18 vykdomojoje byloje Nr. 0041/16/00089 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurie skolininkui įteikti (2-5 v. b. l.). Per raginimuose nustatytą terminą pareiškėjas skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis skolininko atžvilgiu pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. 2016-07-29 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-16-41-25373, ir nurodė priverstinai nurašyti skolininkui priklausančias lėšas, esančias sąskaitoje 498,42 Eur sumai (34-35 v. b. l.). Iš vykdomojoje byloje pateikto sąskaitos išrašo matyti kad 2016-08-29 pareiškėjas įmokėjo 350 Eur į savo asmeninę sąskaitą, esančią Lietuvos Kredito unijoje, ir 2016-08-30 347,80 Eur buvo nurašyti į antstolio depozitinę sąskaitą (48 v. b. l.). Pareiškėjas pateikė „Swedbank“, AB sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 350 Eur su nuoroda „paskola iki 2016 gruodžio mėn.” (52 v. b. l.). Skolininkas pateikė skundą dėl 2016-08-30 nurašytų lėšų, nurodydamas, kad antstolis neturi teisės išieškoti 350 Eur, nes gautos lėšos buvo paskola, o ne jo asmeninė nuosavybė (54 v. b. l.).

Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0104/16/00089 duomenų matyti, kad skolininkas raginime nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė. CPK 662 str. l dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. CPK 662 str. 3 d. numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Išieškojimą iš fizinio asmens, o šiuo atveju skolininkas yra fizinis asmuo, reglamentuoja CPK 664 str., kuriame aiškiai nustatyta išieškojimo iš fizinių asmenų tvarka bei šaltiniai, t. y.: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ir t. t. Vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą: pastatą, kelių transporto priemonę (25-27 v. b. l.). Pažymėtina, kad CPK 662 str. 1 ir 3 d., 664 straipsnyje įtvirtintos normos nepaneigia antstolio teisės taikyti areštą skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms, vertybiniams popieriams, todėl antstolio patvarkymai areštuoti pinigus, reikalingas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, yra teisėtas ir pagrįstas, nes antstolis turėjo teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, skolininkui nevykdant galiojančio teismo sprendimo. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 straipsnis. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS) (CPK 689 str. 1 d.). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS informacinę sistemą pateikia kredito įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016-07-29 patvarkyme areštuoti lėšas antstolio yra nurodyta, kad jeigu patvarkymu areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui areštuotų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Todėl pareiškėjas 2016-09-06 pateikė antstoliui prašymą, nurodydamas, kad nuskaičiuotos lėšos yra gauta paskola (47 v. b. l.). Taip pat pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 2016-08-27 buvo gautos lėšos, kurios įvardintos, kaip „paskola iki 2016 gruodžio mėn.”. Tačiau teismas pažymi, kad piniginės lėšos, nuo to momento, kai jos įrašytos į asmeninę sąskaitą, tampa asmenine pareiškėjo nuosavybe.

CPK 739 straipsnis nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. Taigi, CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada išieškojimas iš piniginių lėšų negalimas. Sprendimo vykdymo instrukcijos 93 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu: 1. namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims; 2. skolininko šeimos pragyvenimui reikalingi maisto produktai; 3. jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, - pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; 4. kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; 5. asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės; 6. grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad pareiškėjo sąskaitoje esančios pervestos piniginės lėšos, nors pareiškėjas nurodo, kad tai yra gauta paskola, nepatenka į aukščiau nurodytą sąrašą turto ir lėšų, iš kurių išieškojimas iš esmės yra negalimas, t. y. skolininko nurodomos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnio, tiek Sprendimo vykdymo instrukcijos 93 punkto apimtį. Priešingai, pareiškėjas, nurodydamas, kad išieškojimas iš nurodytų piniginių lėšų negalimas, nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, ar Sprendimo vykdymo instrukcijos 93 punkte turtas ar lėšos į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo. Taigi, darytina išvada, jog CPK nedraudžia išieškoti asmenines lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad antstolio Arturo Bložės atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, ir gražinti nurašytas lėšas nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Ž. J. skundą dėl antstolės Arturo Bložės veiksmų netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0041/16/00089.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.