Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-1486/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
2-1486/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
V. K., A. O. D., D. G.
Ieškovas
B. P.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1486/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4901-553/2011 dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams A. O. D., D. G., V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti nesudaryta 2005-06-09 paskolos sutartį, pasirašytą jos ir atsakovų A. O. D., D. G., V. K. (CK 1.87 str., 6.875 str. 3 d.); pripažinti negaliojančiu 2005-06-09 įkeitimo sandorį (hipotekos lakštas Nr. 01120050011174), kuriuo kreditoriams V. K. ir D. G. buvo įkeistas jai ir trečiajam asmeniui B. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (CK 1.90, 1.91 str.). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-06-05 nutartį (byla Nr. 216V/2009) ir visus kitus priverstinio išieškojimo veiksmus iš įkeisto aukščiau nurodyto buto. Teigė, kad ginčijama paskolos sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, o hipotekos kreditorių (atsakovų) pareiškimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-06-05 nutartimi nutarta išieškoti iš jos atsakovams 190 000 Lt skolą, 102 600 Lt delspinigių iš įkeisto buto, priverstinio išieškojimo procesas jau yra prasidėjęs. Tvirtino, kad netaikius prašomų priemonių, galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, nes atsakovams perleidus įkeistą butą restitucija būtų negalima arba būtų neproporcingai apsunkinta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, t. y. sustabdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutarties Nr. 216V/2009 pagrindu atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš ieškovei B. P. ir trečiajam B. K. priklausančio hipotekos lakštu įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad aukščiau nurodytos Hipotekos skyriaus teisėjo nutarties pagrindu yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai iš paminėto įkeisto buto. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs pareikštų reikalavimų pobūdį, galimų nuostolių ieškovei kilimą, jų proporcingumą, teismas sprendė, kad yra būtina laikinai sustabdyti nurodytos Hipotekos skyriaus teisėjo nutarties pagrindu atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Taip pat nurodė, kad absoliučiai visų priverstinio išieškojimo veiksmų sustabdymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, būtų peržengtos pareikšto reikalavimo ribos, nes teismui nėra žinoma, kiek ir kokio pobūdžio įsipareigojimų dėl šio turto ieškovė dar turi. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovė piktybiškai trukdo išieškoti skolą priverstine tvarka, o ieškovės aktyvus naudojimasis proceso teisėmis ir ieškojimas, kaip apginti pažeistas teises, ne visuomet gali reikšti trukdymą vykdymo procesui ar piktnaudžiavimą proceso teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. K. atskiruoju skundu prašo netaikyti ieškovės (skolininkės) nurodytų antstolės veiksmų apribojimų, nes tai neproporcingai suvaržo atsakovų teises. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra reali ir pakankama aplinkybė, suteikianti teismui teisę atsisakyti ginti tariamai pažeistas ieškovės teises, nes ieškovė jomis piktnaudžiauja. Teigia, kad tokį piktnaudžiavimo faktą, t. y. trukdymą operatyviai įvykdyti minėtą Hipotekos skyriaus teisėjo nutartį, patvirtina tai, jog teismai jau yra pasisakę dėl ieškovės skolos: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-06-05 nutartimi nutarta išieškoti iš ieškovės (skolininkės) jiems (kreditoriams) 292 728 Lt skolos, delspinigių, priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą (bylos Nr. 216V/2009). Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2009-10-19 nutartimi palikta nepakeista (byla Nr. 2S-1097-611/2009). Taip pat ieškovė buvo pateikusi ieškinį dėl netesybų mažinimo, kurį vėliau atsiėmė (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-589-864/2011). Be to, siekdama stabdyti varžytynes ieškovė 2 kartus apskundė nepriklausomų turto ekspertų atliktą nekilnojamojo turto įvertinimą. Nurodo, kad ieškovei buvo siūlyta susitarti dėl paskolos grąžinimo palankesnėmis sąlygomis, tačiau ji atsisakė. Dėl to atsakovas tvirtina, kad taikytomis priemonėmis išieškojimo procesas yra vilkinamas, o ieškovės teiginiai, neva ji pinigų negavo, yra niekuo nepagrįsti.

Atsiliepimas

Ieškovė B. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visas reikšmingas šiam klausimui aplinkybes, nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, egzistuojančią realią grėsmę, o atsakovo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties pagrįstumui, nes yra susiję su ginčo išsprendimu. Teigia, kad ji siekia išlaikyti esamą padėtį iki bus išnagrinėtas ginčas, nes priešingu atveju būtų parduotas jai ir trečiajam asmeniui V. K. priklausantis nekilnojamasis turtas ir atsakovams būtų nepagrįstai išieškota 190 000 Lt suma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip yra žinoma, remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 straipsnyje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Teismas sprendžia, ar konkrečios bylos atveju yra poreikis užtikrinti ieškinį, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų pobūdį ir apimtį, tikėtiną grėsmę, šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo, proporcingumo principus ir kitus aktualius kriterijus. Taigi šio instituto pagalba yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju yra įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-06-05 nutartis (byla Nr. 216V/2009), kuria nutarta išieškoti iš skolininkės ir įkeisto turto savininkės B. P. kreditoriams V. K. ir D. G. 190 000 Lt skolą, 102 600 Lt delspinigių, priverstinai iš varžytynių parduodant įkeistą ieškovei ir trečiajam asmeniui B. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaip nustatyta aukščiau, ieškovė ginčo teisenos tvarka 2011-03-15 pareikštu ieškiniu ginčija 2005-06-09 paskolos sutarties, pasirašytos tarp jos ir atsakovų A. O. D., D. G., V. K. sudarymo faktą ir jos pagrindu sudarytą pirmiau paminėto buto įkeitimo sandorį. Teismas ginčijama nutartimi ieškovės prašymu sustabdė Hipotekos skyriaus teisėjo nutarties pagrindu atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, teigia, jog ieškovės prašymas neturėjo būti tenkintas, o ieškovės teisės neturi būti ginamos, nes ji piktnaudžiauja proceso teisėmis, vilkina skolos išieškojimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Kaip yra žinoma, CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2008). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai yra pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmai, tačiau yra ginčijamas paskolos sutarties sudarymo faktas ir jos pagrindu sudarytas hipotekos sandoris, laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, yra būtent ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdžio ir prašomų taikyti priemonių sąsajumą, galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei taikydamas minėtą priemonę nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (CPK 185 str.).

Kaip jau minėta aukščiau, teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad sprendžiant tokio pobūdžio procesinį klausimą nėra vertinamas materialaus reikalavimo pagrįstumas. Dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto nurodytų teiginių, susijusių su ieškinio nepagrįstumu. Kartu atkreipiamas dėmesį į tai, kad jeigu nagrinėjant bylą kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų netinkamai naudojasi įstatymo suteiktomis teisėmis: be pateisinamų priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, tokiam asmeniui teismas gali taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas piktnaudžiavimo proceso teisėmis pasekmės, t. y. skirti baudą, kurios dydis nustatytas iki 20 000 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai taikė minėtas priemones, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė