Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Viktorijai Šelmienei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio(duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., 2011-12-06 apie 18.40 val., Vilniuje, Oslo gatvėje, ties pastatu Nr.12, degalinėje „1-2-3 Oslo“ vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį ir nutraukė kuro užpylimo žarną. Eismo įvykio metu buvo apgadinta kuro užpylimo žarną. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 236, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir teismui parodė, kad protokole nurodyta dieną jis Oslo g. 12 vairavo automobilį „VW Passat“ ir esančioje degalinėje norėjo įsipilti į savo transporto priemonę degalų, tačiau nepavykus tai padaryti jis įsėdo į „VW Passat“ bei pradėjo važiuoti. Bevažiuojant R. M. išgirdo kažkokį pašalinį garsą bei sustojus pamatė, jog pradėdamas važiuoti iš degalinės neištraukė kuro užpylimo žarnos ir ją nutraukė. Parodė, kad nutrauktą kuro užpylimo žarna jis dar bandė pritvirtinti prie movos, tačiau dėl savo neigalumo (iš dalies sunkiai valdo rankas ir kojas) jis nesugebėjo sutvarkyti įrenginio. Tyčios pasitraukti jis neturėjo, nes po įvykio jis iš karto niekur nevažiavo, bandė sutaisyti pažeidimą, o degalinės operatoriui nepranešė, nes degalinė yra automatinė. Papildomai pranešė, kai jis iš dalies yra darbingas (darbingumo lygis 35 procentai), jo sutuoktinė I. M. irgi turi neįgaliojo pažymėjimą NP Nr.0194630, išlaiko ir augina 2 nepilnametės dukras, todėl prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybės priimdamas sprendimą. Sutinka, kad automobiliui nebuvo atlikta privalomą techninę apžiūrą. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl LR ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. M. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Vairuotojas R. M. išvažiuodamas iš įvykio vietos (degalinės teritorijos), matė, kad dėl jo neatsargumo yra apgadintas degalinės kuro užpylimo įrenginys, todėl suvokė, kad jis judėjimo metu svetimą turtą galėjo apgadinti, girdėjo pašalinį garsą, sustojus dar bandė sutaisyti apgadintą degalinės kuro užpylimo žarną, kiek jam leido sveikata tai padarė, įstatė žarnos movą, todėl jis neturėjo pagrindo manyti, jog jis pasišalina iš įvykio vietos, su kurią jis yra susijęs. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju R. M. veiksmuose nėra tyčios.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojų parodymus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad U. Š. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. M. vairavo automobilį VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo Oslo g,. 12, Vilniuje, degalinės „1-2-3 Oslo“ teritorijoje prieš pradėdamas važiuoti neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį ir nutraukė kuro užpylimo žarną, ir ją apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 236, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo degalinės turto apgadinimo R. M. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirti R. M., galutinę nuobaudą - 100 (vieno šimto) Lt baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.