Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-3537-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
e2-3537-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00586-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
BAB bankui Snoras
Kategorijos
  • 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3537-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00586-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.5.; 3.2.3.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Andreson, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui S. P. ir atsakovo atstovui A. M., ieškovui nesant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio A. B. ieškinį atsakovui BAB bankui Snoras dėl palūkanų priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas antstolis A. B. 2018-04-03 pateiktu ieškiniu nurodė, jog 2012-03-05 jis buvo pateikęs ieškinį atsakovui BAB bankui Snoras Vilniaus apygardos teisme dėl lėšų antstolio depozitinėje sąskaitoje dėl pripažinimo ne banko nuosavybe ir įpareigojimo pervesti lėšas į kitą banką. Ieškinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr.2-332-611/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-13-18 d. sprendimu ieškinys patenkintas, teismo sprendimu pripažinta, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje esančioje BAB banke Snoras esančios 490.088,46 Lt (141.939,43 Eur) lėšos nėra atsakovo banko nuosavybė ir bankas įpareigotas šią sumą pervesti į antstolio sąskaitą Šiaulių banke. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, iš atsakovo ieškovui priteista 2.000,00 Lt (579,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimą bankas įvykdė 2014-01-10. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė prievolės vykdymo terminą ir pagal 6.37 str. 2 d. privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis yra reglamentuojamas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (trumpinama - MAPKSVPĮ) ir šis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 str., todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras 8 proc. palūkanas, skaičiuojant už prievolę grąžinti neteisėtai sulaikytas 141.939,43 Eur lėšas laikotarpiu nuo 2012-03-05 iki 20101-01, kas sudaro 20.874,81 Eur, o taip pat palūkanas (8 proc.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e.b.l. 1-3). Ieškovas taip pat pateikė dubliką (e.b.l. 61-62), nurodė, jog atsakovas turi mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas ieškovui už tai, kad naudojosi kreditoriaus lėšomis ir gavo iš to naudos (priešingai neįrodė) ir taip pažeidė ieškovo interesus. Atsakovo prievolė pagal ginčo dalyką buvo piniginė, kadangi ieškiniu buvo prašoma pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais sulaikant ieškovo pinigines lėšas. Pagal šalių sutartį dėl nepagrįsto lėšų sulaikymo klientui pareikalavus bankas turi pareigą mokėti atitinkamo dydžio delspinigius, todėl jam tenka pareiga mokėti ir palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimą (e.b.l. 15-20). Nurodė, jog šalis siejo sutartiniai banko sąskaitos sutarties materialiniai teisiniai santykiai. Po moratoriumo paskelbimo, banko licencijos atšaukimo ir bankroto bylos bankui iškėlimo teismui pripažinus, jog ieškovo lėšos nėra banko turtas, teismo sprendimas 2014-01-09 buvo įvykdytas, ieškovo depozitinėje sąskaitoje buvusios lėšos pervestos į kitą banką. Tačiau ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nepagrįstas ir neteisėtas. Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kuri skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kuriu atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas pareziumuoja. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. sąveika yra tokia, kad iki kreipimosi į teismą palūkanos skaičiuojamos tik CK 6.210 str., pagrindu, o nuo bylos iškėlimo dienos – 6.37 str. 2 d. pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų skaičiavimo pagrindas bei pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme, dydis – įstatyme ar sutartyje. Atsakovo BAB bankas prievolė ieškovui pagal pareikštą ieškinį nebuvo piniginė prievolė. Ieškovo ieškinio reikalavimas buvo dėl pripažinimo, t. y. turto pripažinimo ne banko turtu ir lėšų pervedimo, o tai nėra savarankiškas reikalavimas (jis negalėtų būti reiškiamas atskirai) ir yra viso labo techninis nurodymas. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog negavo ir negalėjo gauti naudos iš ieškovo depozitinėje sąskaitoje apskaitomų lėšų (papildomos piniginės naudos), nes bankas jokios ūkinės komercinės veiklos jau nevykdė ir naudotis bei disponuoti klientų lėšomis negalėjo, todėl iš atsakovo negali būti priteisiamos palūkanos. Pagal LR Antstolių įstatymo (trumpinama - AĮ) 41 str. 4 d. antstolis už depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas taip pat negali gauti jokios naudos, nes antstolio turtas yra atskirtas nuo išieškotojų turto. Minimos lėšos nepriklausė antstoliui, jos antstolio buvo valdomos patikėjimo teise (AĮ 21 str.), įstatymas draudžia antstoliui gauti papildomas pajamas už kreditoriams priklausančias pinigines lėšas. Ieškovas taip pat neįrodo, jog patyrė realius nuostolius. Be to pagal šalių sutartį ir Taisyklių 110 p., 111 p. bankas neatsako už kliento turėtas papildomas išlaidas ar patirtus netiesioginius nuostolius susijusius su neatlikta ar netinkamai atlikta operacija, taigi, šalių susitarta dėl banko atsakomybės apribojimo netesybomis, o ieškovo nuostoliai neatlyginami. Kadangi procesinės palūkanos tai preziumuojami minimalūs kreditoriaus nuostoliai, o šalių susitarime dėl nuostolių atlyginimo nebuvo numatyta jokių išlygų, ieškovo reikalavimas atmestinas. Be to ieškovas neįrodė, kad ginčo santykiui taikytinas MAPKSVPĮ, kadangi, kaip minėta, bankas ūkinės – komercinės veiklos nevykdė. Ieškovo reikalavimas taip pat prieštarauja imperatyvioms teisės normoms - LR Įmonių bankroto įstatymo (trumpinama - ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p. bei LR Bankų įstatymo 85 str. 3 d. 2 p. Be to ieškovas praleido senaties terminą reikalavimui pareikšti, kadangi paskutinė reikalavimo palūkanoms skaičiuoti pareiškimo diena galėjo būti 2014-01-09, kadangi palūkanos laikytinos minimaliai nuostoliais – žala (CK 6.249 str. 1 d.), o reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2017-01-09 ir atsakovas prašo ieškinio senatį taikyti. Atsakovas taip pat pateikė tripliką (e.b.l. 67-69), nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad jo piniginės lėšos būtų buvusios panaudotos kitų kreditorių reikalavimų padengimui, o jei ir būtų įrodęs tai nebeturėtų ryšio su kokiu nors naudos gavimu. Atskaitant su kreditoriumi skolininko turtas mažėja, o ne didėja ir įmone negauna ir negali gauti jokios naudos. CK 6.210 str. taikymo sąlygų. Netesybos ir palūkanos skirtingi civilinės teisės institutai, tuo labiau, kad netesybomis gali būti užtikrinamas bet kurios prievolės vykdymas, o kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginės prievolės pažeidimui. Esanti sutartinė prievolė mokėti netesybas savaime nepatvirtina prievolės mokėti palūkanas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2007-05-31 ieškovas antstolis A. B. ir atsakovas sudarė Banko sąskaitos sutarti Nr. BS070531S992096677 (e.b.l. 31-33). Sutartyje buvo nurodyta, jog klientui atidaroma banko sąskaita. Be to ieškovui buvo atidaryta ir papildoma mokėjimo sąskaita.

Atsakovas nurodė, jog įgyvendinant LR Mokėjimu įstatymo pakeitimo įstatymą, užtikrinantį 2007-11-13 Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų nuostatų perkėlimą į nacionaline teise, banko Snoras prezidento 2010-02-25 įsakymu Nr. 64-10 buvo patvirtintos ir nuo 2010-03-15 įsigaliojo Bendrosios AB banko Snoras paslaugu teikimo taisykles (toliau – Taisykles, e.b.l. 34-41).

Visuotinai žinoma, kad Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą paskelbti AB banko Snoras veiklos apribojimą (moratoriumą), o vėliau visam laikui atšaukė banko licenciją. Vilniaus apygardos teisme 2011-12-07 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras buvo iškelta bankroto byla. Teismo nutartis dėl bankroto bylos bankui iškėlimo įsiteisėjo 2011-12-20.

Kaip matyti iš LITEKO duomenų, ieškovas kartu su kitais antstoliais 2012-03-05 kreipėsi į Vilniaus apygardą ieškiniu (CBP-256) dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškinys teisme buvo priimtas 2012-03-08. 2012-10-05 byloje buvo pateiktas ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad antstolio depozitinėse sąskaitose, atidarytose AB banke Snoras, esančios lėšos nėra banko nuosavybe, ir įpareigoti banko administratorių pervesti lėšas į jų depozitines sąskaitas kituose bankuose (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-332-611/2013). Vilniaus apygardos teismas 2013-03-18 civilinę bylą išnagrinėjo ir byloje priimtu sprendimu pripažino kad ieškovo antstolio A. B. depozitinėje sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), esančioje AB banke Snoras, esančios 490.088,46 Lt lėšos nėra atsakovo LAB banko Snoras nuosavybe, įpareigojo atsakovą minėtą suma pervesti į ieškovo A. B. depozitine sąskaitą esančia AB Šiaulių banke (e.b.l. 42-46).

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr.2A-1962/2013 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeista (e.b.l. 22-30).

Atsakovas BAB bankas Snoras įsiteisėjusi teismo sprendimą įvykdė 2014-01-09 - pervedė 490.088,46 Lt suma į nurodytą ieškovo sąskaitą AB Šiaulių banke (e.b.l. 21).

Ginčas šioje byloje tarp šalių kilo dėl ieškovo (kreditoriaus) teisės reikalauti / skaičiuoti procesines palūkanas atsakovui ir atsakovo prievolės jas mokėti.

CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatyme, kuriuo ieškovas nagrinėjamu atveju prašo remtis.

CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 dalis).

Sutiktina su atsakovu, kad palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei. Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismo sprendimu konstatuota atsakovo prievolė ieškovui minėtoje civilinėje byloje, už kurios nagrinėjimo laikotarpį (nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ieškovas palūkanas prašo priteisti, yra nepiniginė. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. teismo sprendimą atsakovas turėjo įvykdyti ieškovui piniginę prievolę, kadangi prievolės dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti (grąžinti)kreditoriui (ieškovui) atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas pasirinko pinigų pervedimą į kitame banke esančią sąskaitą šios prievolės prigimties nekeičia.

Vis tik kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, arba kitaip tariant, reikalavimas atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog antstolis neturi teisės panaudoti depozitinėje sąskaitoje patikėjimo teise esančias kitų asmenų lėšas savo turtui gausinti, kadangi antstolio lėšos Antstolių įstatymu yra atskirtos nuo vykdymo proceso šalių lėšų. Minimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis nustato, jog teisės aktų nustatyta tvarka antstolis turi atskirą depozitinę sąskaitą (sąskaitas) bei kitų sąskaitų. Antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys. Taigi, manytina, jog tokių nuostolių antstolis kaip kreditorius dėl atsakovo laiku neįvykdytos piniginės prievolės patirti negalėjo. Kitų nuostolių ieškovas CPK leistinais įrodymais byloje neįrodinėjo.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog netesybų ir palūkanų už visas banko prievoles skaičiavimas nutraukiamas teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą. Todėl sutinktina su atsakovu, jog ieškovo reikalavimas dėl palūkanų, kurios ieškovo apskaičiuotos po bankroto bylos bankui iškėlimo, priteisimo iš atsakovo BAB banko Snoras negali būti tenkinamas.

Dėl ieškinio senaties taikymo teismas pažymi, jog atsakovo argumentai dėl 3 metų senaties taikymo CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytu pagrindu nepagrįstas, o CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino ieškovas teismo vertinimu nepraleido. Tačiau anksčiau išdėstytais argumentais ieškovo ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetamas nesant jo patenkinimo pagrindo (CPK 178 straipsnis), todėl senaties taikymo klausimas teismo vertinimu tampa neaktualus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Ieškovo ieškinio netenkinus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovo naudai nepriteisiamos. Atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė